P0

Spyglys

Klaipėdai ir Vakarų Lietuvai – neregėtas proveržis* (8)

Spyglys
2020-04-01


Spyglys dalinasi nerealia žinia, balandžio 1-ąją aptikta socialiniuose tinkluose:

Jau antrą savaitę Lietuvos žmonėms sujaukti smegenys ir gyvenimo ritmas dėl karantino. Baimė, nežinia ir nerimas. Natūralu, kad tokiai būsenai esant daug kas praslysta pro akis. Bet gal atidesni pastebėjo ar girdėjo, kad kovo 27 d., penktadienio pavakarę NATO naikintuvai virš miesto kaminų drebino orą raižydami vakarėjančios Klaipėdos padangę. Kas nutiko? Gal jau V. Putinas kažką … . Nesibaiminkite. Ne. Tačiau niekas nevyksta be priežasties.

Ankstyvą šeštadienio rytą į niekur neviešintą slaptą posėdį netoli Palangos, buvusioje Brežnevo viloje rinkosi įtakingi pasaulio lyderiai. Neoficialiame pasaulio lyderių susitikime dalyvavo JAV Valstybės sekretorius Maiklas Ričardas Pompeo (angl. Michael Richard Pompeo), Vokietijos federalinė kanclerė Angela Dorotėja Merkel (vok. Angela Merkel), Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (pranc. Emmanuel Jean-Michel Frédéric Macron), Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ministras pirmininkas Borisas Džonsonas (angl. Boris Johnson), Pietų Korėjos ministras pirmininkas Chung Sye-kyun, Kinijos premjeras Li Kečiangas (kin. 李克强,), Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas, mūsų premjeras Saulius Skvernelis ir kt. neviešintini garbūs pasaulio asmenys. Mūsų ekselencija G. Nausėda tuo metu, dėl viso pikto, saugojo mūsų valstybės sostinę Vilnių ir susitikime nedalyvavo.

Gal dar reiktų pažymėti, kad šį susitikimą inicijavo buvęs KVJUD generalinis direktorius A. Vaitkus ir visa pajūrio valstiečių komanda bei Klaipėdos miesto tarybos opozicija. Natūralu, kad todėl apie tai nežinojo ir mūsų miesto meras gerb. V. Grubliauskas ir visa žiniasklaida – jie vargo vargelį kovodami su koronavirusu ir grįžtančiais keltuose tautiečiais, nenuilstamai apie tai viešindami spaudos konferencijose. Konfidencialumą pavyko išlaikyti maksimaliai.

Kodėl Lietuva, Klaipėda?

Pasaulio lyderiai puikiai suvokia, kad kol Žemės planetos žmonės savo miestuose grumiasi su koronos pandemija, pasaulio ekonomika išties gali griūti. Skubiai reikia sprendimų, ką toliau daryti su galimai ateinančia pasauline ekonomine ir politine krize.

Trumpai buvo įvardinta jau visiems akivaizdi tiesa – dar nebuvo ir nėra kitų tokių pasaulyje valstybių, kurios iškentėjusios 50 metų svetimtaučių okupaciją imtų ir tik dainomis bei rankų susikabinimu išsikovotų Laisvę. Tai gali padaryti tik labai drąsios, išmintingos ir darbščios tautos. Tokios pasaulyje yra tik Lietuva, Latvija ir Estija. Joms ir nutarta patikėti šią kilnią pasaulio išgelbėjimo misiją.

Trumpai apie susitikimą

Siekiant sumažinti prašalaičių srautus, specialiai tam Klaipėdos rajono savivaldybė priėmė nutarimą nebeleisti lankytis Olandų kepurėje, Karklėje ir tuo pačiu pajūryje. Visą savaitgalį buvusioje Brežnevo viloje vyko slaptos derybos ir diskusijos. Tačiau galiausiai visi pasaulio galingieji vieningai nutarė, kad dėl klimatinių sąlygų ateityje ir dabar dėl koronaviruso padarinių ekonomikai taip pat dėl Astravo elektrinės grėsmės, rytinė Europos dalis ir konkrečiai Baltijos jūros rytų pakrantės valstybės ir būtent Klaipėdos kraštas yra optimaliausia vieta XXI a. Europiniam ir pasaulio ekonominiam proveržiui. Debatai ir diskusijos užtruko dvi dienas, bet galiausiai ant susitarimo protokolo buvo sudėti visų lyderių parašai.

Susitikimo formatas

Posėdis visiškai uždaras nuo pašalinių, aprangos kodas laisvalaikio – savaitgalinis, maskuojantis. Pažymėtina, kad posėdžiui buvo pasitelktos pačios naujausios Huawey kompanijos 7D ryšio technologijos, apjungtos su realybės skanavimu (todėl ir skraidė naikintuvai) naudojant ir dirbtinio intelekto technologijas.

Talkinant Lietuvos robotikos specialistams, buvo adaptuota Lietuvos teritorijų planavimo teisinė bazė. Konferenciniu video ryšiu buvo nuolat bendraujama su garsiausiais pasaulio urbanistais, architektais ir naudojant smegenų šturmo (ang. brainstorming) metodiką diskusijos metu audio-video informacija buvo transformuojama į grafinius nešėjus ir momentaliai kuriama virtuali grafika – Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos bendrieji planai, brėžiniai ir vizualizacijos.

Kas nutarta ir ko pasiekta

Neįtikėtina, bet Klaipėdai, kaip dar niekada per daugiau nei tūkstantį metų pasisekė kaip aklai vištai rasti auksinį grūdą. Tiksliau pasakius, jis pats po snapu pariedėjo.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Nutarta Lietuvos sostinę Vilnių perkelti į Klaipėdą ir tą lėmė būtent būsima Astravo atominės elektrinės grėsmė dabartinei sostinei. Lietuvos projektas – “world independence”, taip vadinsis pasaulinės post-korona ir ekonominės krizės suvaldymo projektas.

Šio projekto įgyvendinimui pasaulio valstybės skirs 856 milijardų eurų, iš jų 252 milijardų tik Klaipėdos kraštui ir apie 50 milijardų eurų pačiai Klaipėdai. Šios sumos nuosekliai ir privalomai turi būti įsisavintos etapais per 5-is metus – iki 2023 metų pabaigos, t.y. iki to laikotarpio, kol bus galutinai pastatytas Rusijos Ust-Luga uostas (šalia Peterburgo) ir pasiektas iki 2025 metų šio uosto projektinis pajėgumas.

Kokie pokyčiai numatomi regionui?

Dėl didelės informacijos gausos sudėtinga trumpai viską nupasakoti straipsnio formate, bet paminėtini keli esminiai momentai. Susitarimo apimtyje ženkli dalis tektų UNESCO saugomai Kuršių nerijai bei buvusios Prūsijos karalystės teritorijoms. Visos Kuršių marios bus pritaikomos išskirtinai tik smulkiajam ir vidutiniam verslui – valstybingumo garantui. Bus ypač puoselėjamas ir remiamas, skatinama laivyba, susisiekimo, turizmo ir poilsio funkcijoms užtikrinti visose mariose, Nemuno deltoje ir jo aukštupiu.

Visas istorinis Klaipėdos (Memel) kraštas, Palanga, Šventoji ir Būtingė taptų poilsinio, sportinio, kulinarinio, Prūsijos istorijos, tūkstantmetės Baltų kultūros, gamtos pažinimo – visos Europos turizmo eldorado.

Nuo pat Rusnės, Šilutės iki Būtingės bus nutiesta požeminė greituminė 93 km ilgio susisiekimo linija, dviejų krypčių ir dviejų aukštų tunelis (investicija apie 90 mlrd. Eur.). Viršutinis aukštas skirtas žmonėms važiuoti greituminiu ekspresu ant magnetinės pagalvės, kurio vidutinis greitis 350 km/h. Apatinis tunelio lygis – kroviniams gabenti. Iš esmės nebeliktų jokio skirtumo kur gyventi regione, nes per 15 minučių būtų pasiekiamas bet kuris regiono taškas, iš bet kurios, kad ir labiausiai nutolusios vietos ir svarbiausia, tai nieko nekainuotų važiuojančiam. Pats važiavimas, judėjimas kurtų energiją ir generuotų pridedamąją vertę. Visi šiuo metu esantys natūralūs gyvenamieji urbanistiniai centrai, kuriuos jungtų ši būsima arterija, turėtų smart elektric Park and drive vietinius, tik elektra varomus, lokalius tinklus – el. automobilis, el. dviratis, el. riedis, el. paspirtukas ir visa tai nemokamai jei Tu esi šio regiono gyventojas.

Dabartinis Palangos oro uostas jau šį rudenį turi būti pradėtas rekonstruoti į pasaulinio lygio tarptautinį oro uostą su 150 skrydžių krypčių. Čia numatomas ir dronų taksi, pramoginių poilsinių dirižablių mokslinis eksperimentinis centras, ateityje jį reorganizuojant į Europos civilinės aeronautikos universitetą.

Kuršių Nerija taps išskirtinai tik biologinę ir gamtinę energiją naudojančia teritorija ir tarnaus Europos meno, filosofijos, reabilitacijos, terapijos, grožio ir plastinės medicinos centru, prioritetą teikiant tik natūralumui. Ženkliau urbanizuota teritorija liktų tik ties Klaipėda – Jūrų akvariumas su delfinų terapijos pasauliniu universitetiniu centru. Visos Nerijos aptarnavimas, susisiekimas su kontinentu tik vandens transportu, o joje pačioje – jokių iškastinio kuro energijos rūšių.

Planai uostui

Visiems pasaulio lyderiams vieningai sutarus dėl esminio Lietuvos pajūrio regiono raidos scenarijaus, premjeras S. Skvernelis pasaulio lyderių akivaizdoje nuoširdžiai pripažino, kad Klaipėdoje jo paveldėta, socdemų sukurta įstatyminė planavimo nuostata rengti viename Klaipėdos mieste du bendruosius planus buvo klaida ir jis patarėjų bei konsultantų buvo suklaidintas. Nuoširdžiai pritarė, kad uosto plėtrai tinkamiausia vieta būtų Būtingėje.

Klaipėdai ir visam jos regiono vystymuisi ateityje pasitikėti ir planuoti tvarią valstybės raidą apeliuojant tik vien į stambiosios pramonės ir tik uosto plėtrą mieste – per daug didelė rizika ateičiai, visos Lietuvos perspektyvai, o dabar jau ir Europos, Pasaulio. Latvijos prezidentas teisininkas Egilas Levitas tam pritarė ir sutiko visokeriopai palaikyti šį Būtingės uosto projektą kartu dalyvaujant jame.

Visų susitikimo dalyvių bendru sutarimu nutarta pradėti nuo vadinamo branduolio ir statyti EKOLietuvosLatvijos (EKOLTLA) uostą iš šešių plūduriuojančių „bičių korį“ primenantį platformų/segmentų – modulių, 2-3 km nuo kranto. Ateityje pagrindinis branduolys galės po truputi „augti“. Šį plūdrų uostą sujungti požeminiu susisiekimo tuneliu. Visi plaukiojantys moduliai ir kiekvienas atskirai būtų apie 200-300 ha ploto.

Vienas modulis privalės būti skirtas konsolidacijai visų birių krovinių. Už šios salos-modulio įgyvendinimą bus atsakingas klaipėdietis p. V. Dambrauskas.

Antras modulis bus skirtas tik uždariems konteineriams ir jo įgyvendinimu rūpintųsi‎ klaipėdietis p.Vaidotas Šileika.

Trečias modulis išimtinai tik skystiems naftos produktams ir už šios įgyvendinimą atsakingas bus Saudo Arabijos karaliaus Salmano bin Abdulazizo al Saudo kronprincas Mohammedas bin Salmanas.

Ketvirtas modulis skirtas tik poilsiui ir turizmui, tarptautinei kruizinei laivybai ir šio modulio realizacijos sutiko imtis JAV sekretorius Michael Pompeo, kuriam talkins šioje srityje jau patirtį turintis klaipėdietis verslininkas p. Arūnas Tuma ir viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente p. Evalda Šiškauskiene.

Penktas modulis skirtas pasaulinei akva kultūrai, florai ir faunai, mokslui ir menams. Šiame modulyje bus įkurtas eksperimentinis pasaulinis mokslinis inovacinis muziejus. Perspektyvoje šis modulis planuojamas tapti mobiliu Baltijos jūros šalių plaukiojančiu universitetu. Šio modulio realizacija patikėta p. Ilja Laursui ir p. Bilui Geitsui (tikrasis vardas William Henry Gates).

Nutarta, kad šeštame modulyje bus tik gyvenamoji marisnistinė, eko statyba. Už šio modulio realizaciją atsakomybės imsis Lietuvoje jau žinomas JAV architektas dekonstruktyvistas p. Danielis Libeskindas (angl. Daniel Libeskind) kartu su Klaipėdos architektų sąjunga.

Ir galiausiai šiame etape paskutinis, septintasis modulis, būtų skirtas išimtinai tik energetinių resursų gamybai – vėjo, saulės ir jūros bangų, jūros srovių, kosmoso ir žemės energijos mokslams, studijuoti, tobulinti gaminti ir Baltijos jūros valymui. Šis modulis pilnai aprūpins visą būsimą salą energija ir gėlu vandeniu. Ateityje jį plėsti ir nuolat modernizuoti su tikslu aprūpinti energija visas Baltijos valstybes. Tai savotiška eksperimentinė pasaulinė laboratorija būsimai pasaulinei klimato atšilimo ir vandens lygio kilimo problemai. Šio modulio realizacija rūpinsis Europos komisijos komisaras p. Virginijus Sinkevičius.

Visi moduliai galėtų veikti nepriklausomai autonomiškai, audrų ir štormų metu atsijungti ir išsiskirti, o norint visi jie galėtų vėl susijungti į vieną jūrinį plaukiojantį dirbtinį intelektualų kontinentą. Toks plaukiojančio uosto-salos/kontinento eksperimentinis projektas pasaulyje jau yra sukurtas ir sertifikuotas. Belieka tik jį jau mastelyje adaptuoti ir įveiklinti. Tam tinkamiausia vieta ir bus Būtingėje.

Tuo pačiu nutarta, kad KVJUD įsteigs savo filialus – uostus dar keturiuose kontinentuose ir tam neatlygintinai skirs teritorijas susitikimo šalys – dalyvės.

Planai miestui

Kaip jau buvo minėta, vertinant Astravo atominės elektrinės grėsmę, sostinė iš Vilniaus turės kuo skubiau persikelti į Klaipėdą. Tai jau nekvestionuotina. Klaipėdoje reikės naujų Vyriausybės, Seimo rūmų, valstybės aparato institucijoms daug kitų administracinių pastatų. Visas uostas privalės skubiai atlaisvinti šiuo metu užimtas miesto teritorijas ir per tris metus persikelti į Būtingę. Kadangi visa uosto žemė yra valstybinė ir jai galioja ypatingos svarbos statusas, nekils problemų ir vyriausybės vardu bus pritaikyta forsmajor sutartinė aplinkybė žemės nuomai. Visam uosto verslui bus kompensuota jų nekilnojamo turto – statinių balansinė vertė ir suteikta teisė reinvestuoti gautas kompensacijas įsigyjant naujo Būtingės uosto akcijas už pusę nominalo kainos. Už teritorijos atlaisvinimo procesą ir įgyvendinimo kalendorinį grafiką atsakingas bus klaipėdietis p. Arvydas Vaitkus.

Visi stambiapaneliniai daugiabučiai gyvenami namai nuo Baltijos pr. į pietus iki Jūrininkų prospekto turės būti nugriauti kaip nebetinkami žmonėms gyventi – avariniai ir netinkami tolimesnei eksploatacijai bei renovacijai. Visiems dabartiniams gyventojams bus suteiktas visiškai naujas būstas dabartinio uosto teritorijoje, prie marių su nulinės energijos sertifikatais ir proporcingu dabar užimamam/turimam plotui. Kiekvienas butas turės min. vieną langą į marias. Kiekvienas naujas gyvenamas rajonas bus kuriamas žiedinės ekonomikos principu. Kiekvienas šis rajonas turės savo bendruomenės namus su savo marina marių pakrantėje. Už šį etapą (5 metai pilnai realizacijai) bus atsakingas klaipėdietis patarėjas p. K. Macijauskas.

Buvusio istorinio miesto dalyje nuo šiol draudžiama bet kokia daugiabučių, prekybos centrų statyba – tik renovacija, atkūrimas, imitavimas gražių, buvusių pastatų. Prioritetas vertikalėms ir Piliai, jai priskiriant tarptautinių konferencijų centro paskirtį.

Numatyta renovuoti istorinį Žiemos uostą praplečiant iki N. Uosto gatvės ir pritaikant kruizinių laivų švartavimui. Vyriausybės, Seimo pastatai numatomi dabartinės Baltijos laivų statyklos ir Begos teritorijose.

Vitės kvartalo ir Žiemos uosto fragmentas

Rekonstruoti Liepų gatvę XIX a. pab. – XX a. pr. stilistikoje paverčiant ją į pėsčiųjų alėją, jungiančią modernaus meno ir mokslo pasiekimų centrą (buvęs Dujų fabrikas, Vandenvietė) su būsimo Memelio miesto marių pakrante – marių promenada.

Daug visokių dalyku numatyta, gal dar paminėtini keli:

• mieste prekybos centrai ir jų parkavimas, garažai, sandėliai bus tik požeminiai (nereikia natūralios šviesos). Virš jų parkai ir gyvenamasis būstas, visuomeniniai objektai.

• Baltijos pr., Šiaurės pr. ir geležinkelio stotis perorganizuojami į požeminiais tuneliais ir virš jų parkai skverai su fontanais, vandens kaskadomis naudojant lietaus surinkimą ir antrinį panaudojimą, dviračių takais.

Tiltas per Dangę – tęsinys Panevėžio gatvės į būsimą taip kol kas vadinamą Rytinį gyvenamą rajoną – pradedama vystyti teritorija tarp Tauralaukio ir Liepų gatvių

• Nuo Kiaulės nugaros iki I Melnragės molo bus įkurta tik pėstiesiems ir dviratininkams pušimis apželdinta promenada, kurioje nuolat veiks dviejų greičių eskalatorius pėstiesiems ir neįgaliems.

• Toks pat pėsčiųjų takas tik jau be eskalatorių drieksis visa pamario ir jūros pakrante iki Būtingės Eko uosto.

• Nugriauti Danės gatvėje stovinčius daugiabučius ir jų vietoje įrengti požeminius parkingus, o šalia dabartinio laikrodžių muziejaus, Pašto pastatų atkurti buvusius parkus-sodus besileidžiančius link Danės skvero.

Būsimos Begos” krantinės

• Minijos gatvė nuo Baltijos per. sankryžos leisis po žeme ir tuneliu kirs Danės upę susijungdama su N. Uosto požemine arterija iki sankryžos su dabartine J. Janonio gatve. Senamiestis natūraliai susijungs su piliavietės teritorija ir visa miesto centrinė dalis taps neatsiejama marių pakrantės dalimi. Ši požeminė transporto arterija bus apjungta su ištisiniu/linijiniu požeminiu prekybos ir paslaugų, aptarnavimo centru. Virš šios arterijos bus įkurti skverai, parkai, pramogų, laisvalaikio zonos miestiečiams.

Koks tikslas ir kam to reikia galingiesiems?

Tikslas labai pragmatiškas – išsaugoti save, kiekvieno lyderio svajonė. KORONA COVID19 akivaizdoje pagaliau suvokta, kad pavieniui to nepavyks nei lyderiui, nei valstybei nei tautoms ir net kontinentams. Beprasmiška kiekvienai turtingai šaliai kurti savo „Burdž Chalifa (arab.برج خليفة) dangoraižius“, kai tuo pat metu pusė planetos žmonijos neturi stogo virš galvos ir badauja, o tokios pandemijos kaip korona ar pan. gali sugriauti aplamai visą civilizaciją. Tačiau nuo kažko reikia pagaliau pradėti.

Tad ir nutarta – pradėkime. Reikia duoti pavyzdį viso pasaulio žmonėms, pradedant nuo lietuvių, šios tautos narius paraginti sugrįžti į Lietuvą ir dirbti savo Tėvynei. Pažadėti ir užtikrinti, kad jau dabar sugrįžusiam net pagalbiniam darbininkui bus mokamas 500 eurų savaitinis darbo atlygis šios dienos kainomis. Tai būtų ir žinia visoms tautoms, kad bet kuriam praradus savo tėvynę, savo šaknis, gresia pražūtis. Tai būtų prevencija ir vaistai vis didėjančiai pasaulinei tautų emigracijai.

Taip pat duoti garsią žinią, parodyti realiai Žemės planetos gyventojams, kad žmonija pajėgi spręsti pasaulinio klimato kaitos ir savo, HOMO SAPIENS ateities išlikimo problemą.

Na, o man, senam klaipėdiečiui, ypač malonu, kad susirinko rimta kompanija ir nusprendė – panašu, kad dabar jau bus tas žadėtasis PROVERŽIS ir baigėsi visokių popierinių strategijų rašymo laikai.

Romas Gailius


2020-04-01

8 komentarai “Klaipėdai ir Vakarų Lietuvai – neregėtas proveržis*”

  1. Žiurėkit kaip galima susisiekt su autoriumi. Esu grįžęs iš Dubajaus, dirbau per 10m vystytoju. Nemažai sukaupiau tiek patirties tiek finansinių galimybių. Norėčiau investuoti į gimtąjį miestą Klaipėdą apie 15mln eur. Turiu įtakingu draugų kurie taip pat būtu suinteresuoti į inovatyvias investicijas. Parašykite man jeigu domina. Kitą savaitę kaip tik grįštu iš Emiratų.
    Dėkoju

  2. Oho kiek fantazijos, bet” bajeris” geras. Klaipėdiečiams tai fantastinis sapnas. Autoriui ačiū už kūrybingumą.

  3. Gerbiamas architektas nuoširdžiai atpalaidavo savo smegenis ir fantaziją,taigi ne blogiau ,nei Šulcas galėtų patarinėti merui dėl 2030 strategijos…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt