Vertindamas situaciją, kai Klaipėdoje įstrigo karščiavimo klinikos steigimas, sveikatos apaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį apsiribojo tik abstrakčiu pareiškimu, kad „reikia sėsti prie bendro stalo”.

needpix.com nuotr.

Tokių klinikų, kuriose viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams būtų atliekami išsamesni tyrimai, įtariant COVID-19, steigimu turi pasirūpinti savivaldybės.

Trečiadienį Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija nusprendė vienbalsiai rekomenduoti ją kurti Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžioje Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, nes uostamiesčio savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centruose esą tam nėra sąlygų.

Po posėdžio vykusios spaudos konferencijos metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog tokią rekomendaciją galima laikyti sprendimu – esą klinika veiks Tuberkuliozės skyriuje P. Lideikio gatvėje. Tačiau ilgai netrukus Respublikinė Klaipėdos ligoninės vadovybė informavo, kad apsvarstė Ekstremaliųjų situacijų komisijos rekomendaciją ir nemato galimybės organizuoti šios paslaugos teikimo.

O ketvirtadienio rytą Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo vadovė Romualda Gylienė pasidalino nuomone, kad toks sprendimas esą būtų nepateisinamas žingsnis.

Ketvirtadienį popiet vykusios spaudos konferencijos metu ministras A. Veryga teigė, kad „Klaipėdos situacija yra savotiškai unikali”, nes dalis įstaigų yra skirtingo pavaldumo.

„Matome, kad iškyla tam tikrų sunkumų, kas turi daryti vieną ar kitą darbą. Kai ministerijos komanda lankėsi Klaipėdoje, tuo metu Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas prisiėmė lyderystę šituos klausimus, susijusius su paslaugų teikimu, koordinavimu spręsti ir turėtų iki penktadienio būti parengtas planas. Ir ateityje talkinsime savivaldybėje. Lyderystės turi imti savivaldybė ir ieškoti sprendimo. Nedrįsčiau imtis ir vertinti, kuri įstaiga labiausiai tinkama, yra numatyti konkretūs reikalavimai. Klaipėdoje jų, matyt, yra ne viena, ir reikia sėsti prie bendro stalo ir rasti sprendimą”, – teigė ministras.

Arčiausiai Klaipėdos atidaroma karščiavimo klinika nuo penktadienio pradės veikti Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre.

Tuo metu Klaipėdos savivaldybė popiet išplatino pranešimą, kad dėl karščiavimo klinikos steigimo kreipėsi į prezidentą, premjerą bei Sveikatos apsaugos ministeriją. Kreipimesi prašoma tarpininkauti iš esmės išsprendžiant susidariusią situaciją.

„Dėl galimybės naudotis karščiavimo klinikos paslaugomis į mus jau kreipėsi ir kelios aplinkinės savivaldybės, tikimąsi, kad Klaipėdoje įsikūrusi karščiavimo klinika aptarnaus ne tik miesto, bet ir regiono gyventojus, todėl turime sutelkti jėgas ir spręsti situaciją iš esmės. Šiuo metu našta dėl koronaviruso plitimo suvaldymo tenka praktiškai vien Klaipėdos savivaldybei bei jai pavaldžioms sveikatos priežiūros įstaigoms. Užtikriname visą regioną aptarnaujančio Mobilaus punkto veiklą, prie keltų dirba mūsų mobiliosios komandos, kurioms padeda net privatūs medicinos centrai. Vertinant situacijos rimtumą, jau pats laikas įsijungti ir Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume esančioms įstaigoms“, – pranešime cituojamas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Anot pranešimo, neradus bendradarbiavimo galimybių su Respublikine Klaipėdos ligonine, karščiavimo klinikos įsteigimas Klaipėdos mieste užtruks, nes savivaldybė turės investuoti daug lėšų ir laiko atliekant vieno iš pirminių sveikatos priežiūros centrų patalpų pertvarkymo darbus siekiant užtikrinti pacientų srautų atskyrimą, kad pacientai, einantys išimtiniais atvejais pas šeimos gydytojus ir ypač nėščiosios, kurioms paslaugų teikimas privalomas, būtų maksimaliai apsaugoti nuo užsikrėtimo rizikos.

Vėliau surengtos nuotolinės spaudos konferencijos metu Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis gautą Respublikinės Klaipėdos ligoninės raštą vadino nekolegišku, negražiu ir nekorektišku.

„Valstybės pagalbos tikrai nejaučiame. Abi valstybinės ligoninės yra ne tik kad rezerve, bet ir žadėtos pagalbos nesulaukiame. Klaipėdos situacija yra išskirtinė – turime keltus, kai kuriuos lėktuvų reisus į Palangą dar atvykstančius, ir septynias regiono savivaldybes, kurios neturi mobiliųjų tyrimų punktų. <…> Reikėtų vertinti kontekstą, apkrovimus ir kas yra dar rezerve. <…> Kai visi daugmaž sutariame, vėliau gauname viešųjų ryšių reakciją per žiniasklaidą, gauname viceministrės skambutį ką jūs čia išdarinėjate ir paskui raštą, kaip jūs čia drįstate, kaip rašoma, miesto problemas spręsti mūsų įstaigos ištekliais, būtent Respublikinės ligoninės. Tai ką galima pasakyti tokioje situacijoje?”, – sakė G. Neniškis.

„Dėl aprūpinimo, jei būtų koks trūkumas, net kalbos nebūtų”, – teigė V. Grubliauskas.

Pasak mero, privatūs Klaipėdos medicinos centrai irgi neatitinka reikiamų sąlygų, o iš uostamiesčio pagalbos tikisi likusios šešios apskrities savivaldybės, išskyrus Kretingą. Su ja esą buvo galima kalbėta, bet pasakyta apie ribotas galimybes, kad ši klinika veiks tik pusę dienos.

Anot V. Grubliausko, alternatyvus variantas yra, bet reikės „griauti pakankamai daug” ir tada tokia įstaiga tarnautų tik Klaipėdos, o ne regioniniam poreikiui.