P0

Svarbu, Temos

Prokurorai: STT piktnaudžiauja, juodina, kurpia nebūtas istorijas (atnaujinta) (11)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-04-20


Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmuose pradėta nagrinėti byla pravėrė paslapties skraistę, dengiančią prokuratūros ir specialiųjų tarnybų santykius, viešumom iškėlė ir pačios prokuratūros virtuvę.

Nagrinėjant buvusio  Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokuroro Aivaro Velučio prašymą grąžinti jį į buvusias pareigas, naikinti tarnybinio patikrinimo išvadas ir kitus sprendimus, tiek jis, tiek ir kolega prabilo apie galimą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) piktnaudžiavimą, nepagrįstų pažymų kūrimą, ryšius su įtariamaisiais.

Prokurorui Aivarui Velučiui į teismą teko ateiti be mantijos – jis pats tapo pareiškėju, skundžiančiu darbdavio sprendimus. Martyno Vainoriaus nuotr.
Bylinėjasi du prokurorai

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKTS vienas po kito buvo užgriuvę keisti įvykiai.

Pernai kovo pabaigoje uostamiesčio prokuratūros bendruomenei Klaipėdos piliavietėje iškilmingai minint profesinę šventę, generalinis prokuroras nuo pareigų nušalino minėto skyriaus prokurorą Aidą Giniotį. Tąsyk prokuratūros išplatintame pranešime spaudai teigta, jog generalinis prokuroras pavedė Vidaus tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą, kurio metu „turi būti patvirtinti arba paneigti gauti pradiniai duomenys apie šio prokuroro galimai atliktus tam tikrus veiksmus”.

Praėjus daugiau nei pusei metų nuo tarybinio patikrinimo pradžios, A. Giniočiui buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Jo priežasčių visuomenei Generalinė prokuratūra nesivargino įvardinti, apsiribojusi abstrakčiu pranešimu spaudai. Jame buvo teigiama, jog „atlikus išsamų tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, kad savo veiksmais prokuroras sudarė pagrindą įtarti jį neteisėtai teikus konfidencialią informaciją”.

Praėjus vos kelioms savaitėms Klaipėdos apygardos prokuratūrą sukrėtė dar viena žinia apie pareigose pažemintą kitą to paties skyriaus prokurorą A. Velutį. Kaip ir A. Giniočio atveju, prokuratūra irgi labai aptakiai paaiškino šio pažeminimo pareigose priežastis. Pranešime spaudai buvo pasakyta tik tiek, kad A. Velutis „sistemingai teikė tam tikriems suinteresuotiems asmenims kvalifikuotas teisines konsultacijas naudodamasis specifinėmis profesinėmis žiniomis ir tokiu savo elgesiu padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, kuriuo pažemino prokuroro, kaip valstybės pareigūno, vardą, pakirto pasitikėjimą teisingumo vykdymu Lietuvoje ir diskreditavo prokuratūros, kaip valstybės institucijos, padedančios užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą, autoritetą”.

Abu prokurorai tokius sprendimus apskundė teismui. A. Giniotis nusprendė bylinėtis Vilniaus apygardos administraciniame teisme – ten gyvena jam atstovaujantis advokatas Giedrius Danėlius, buvęs jo viršininkas.

Tuo metu A. Velutis savo jėgomis, be jokio advokato, pradėjo bylinėtis Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose.

Taika neįmanoma

A. Velutis pateikė teismui prašymą pripažinti tarnybinio patikrinimo išvadas ir teikimą nepagrįstais, panaikinti atitinkamus įsakymus, grąžinti į pareigas ir įpareigoti sumokėti skirtumą tarp buvusios ir esamos algos už laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo.

Bylą nagrinėjančiai teisėjai Vidai Stonkuvienei pasiteiravus, ar šalys bandė tartis dėl taikos, tiek A. Velutis, tiek Generalinei prokuratūrai byloje atstovaujantis Vidaus tyrimų prokuroras Anatolijus Koržovas pripažino, kad to nebuvo daroma.

„Nemanau, kad yra galimybių sudaryti taiką pagal mano prašymą. Žinant skubą, kuria įvykdytas konkursas į atsilaisvinusias pareigas. Mano buvusios pareigos užimtos. Tai yra principinis reikalavimas, kurio atsisakyti neketinu”, – sakė A. Velutis.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Dar praėjusių metų gruodį Prokurorų atrankos komisija paskelbė savo išvadas dėl kandidatų, siekusių užimti šias dvi ONKTS vietas. Į jas buvo paskirtos prokurorės Inga Mačiulienė ir Irina Valadkienė. Prieš tai jos kurį laiką čia buvo paskirtos darbuotis laikinai.

Išslaptins sekimo medžiagą

A. Velutis iškart teismui pateikė prašymą išreikalauti iš STT kriminalinės žvalgybos bylos dalį, kad būtų galima spręsti dėl tokių veiksmų pagrindo.

„Tai vienas esminių skundo argumentų, kuriais grindžiu tokių veiksmų neteisėtumą. Generalinė prokuratūra sąmoningai jos nepateikė, nors prašiau”, – teigė prokuroras.

Pasak jo, dėl tokio prašymo jis apsisprendė likus tik dienai iki posėdžio, nes vis bandė „perkratyti galvoje priežastis”, kodėl STT, kurios tyrimus kontroliavo, nusprendė pradėti kriminalinę žvalgybą jo atžvilgiu.

„Iš pradžių tai siejau su teisėjų korupcijos byla, kurios pradžia buvo Klaipėdoje ir kolega Aidas Giniotis kontroliavo ikiteisminį tyrimą, ji vėliau buvo perduota man. Giniotį atleido dėl neva neleistino bendravimo su įtariamųjų advokatais. Iš pradžių maniau, kad mano kontrolę siejo su tuo tyrimu. Atrodė normalu, kad STT kontroliavo ir mane, kiek aš patikimas. Visgi greičiausiai kalba eina ne apie tai – kai pamačiau bylą, ieškojau kitų priežasčių. Eilė sutapimų rodo, kad buvau sekamas ne tik dėl šios bylos, bet ir dėl bylos, kur tyrimą atliko Klaipėdos STT pagal viešojo intereso gynimo prokurorės pranešimą, kad Palangoje vieni verslininkai galimai klastoja kadastrinius duomenis, kad galėtų pateisinti sklypo priskyrimą. STT nenorėjo atlikti tyrimo dėl man nesuprantamų priežasčių. Vėliau paskyrė jauną, tik atėjusią tyrėją. Ilgai man klausimų nesukėlė, bet vėliau iškilo abejonės. Kaltinamuoju tapęs verslininkas turėjo priėjimą, santykius su vienu iš aukštų STT Klaipėdos pareigūnų ir įtariant mane, kad galimai neteisėtai esu susijęs su nukentėjusiais, mano atžvilgiu pradėjo žvalgybą”, – dėstė A. Velutis.

Sausio viduryje Klaipėdos apylinkės prokuratūra pranešė, kad Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą byloje dėl Palangoje veikiančios keleivių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės „Vlasava” vadovo Sauliaus Čepkausko bei matininko Eugenijaus Mockaus veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodė, kad matininkas, vykdydamas S. Čepkausko prašymą, parengė tikrovės neatitinkančius dokumentus – nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodė neegzistuojantį garažą, o bendrovės direktorius suklastotus dokumentus panaudojo neegzistuojantį statinį įregistruodamas Registrų centre. Tokiais veiksmais bendrininkai siekė sudaryti teisines prielaidas bendrovei pateisinti didesnio ploto valstybinės žemės sklypo nuomos pagrįstumą.

Vyrams buvo pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, veikiant bendrininkų grupėje, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais. Bylą išnagrinėjęs Plungės apylinkės teismas asmenis pripažino kaltais dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais, tačiau išteisino dėl piktnaudžiavimo. Kaltinamiesiems buvo paskirtos piniginės bausmės: S. Čepkauskui – 9415 eurų, E. Mockui – 7532 eurų. Su tokiu teismo vertinimu nesutikęs prokuroras apeliaciniu skundu paprašė priimtą nuosprendį pakeisti, pripažįstant vyrus kaltais ne tik klastojus dokumentus bei jais disponavus, bet ir piktnaudžiavus turėtais įgaliojimais.

A. Velutis akcentavo, kad kriminalinė žvalgyba jo atžvilgiu buvo pradėta 2018 m. rugpjūčio 22 dieną, o Generalinė prokuratūra esą slepia duomenis apie laikotarpį iki tų metų lapkričio 22 d.

„Nė vienoje byloje nesielgiau taip, kad reikėtų mane sekti”, – teigė Aivaras Velutis.

Anatolijus Koržovas nesutiko su tokiu kolegos prašymu – anot jo, visa tai yra tik spėjimai, kad taip galėjo įvykti.

„Aivaras Velutis prašė patikrinti žvalgybos teisėtumą. Tai buvo padaryta, veiksmai atlikti teisėtai. Kauno apygardos teismas ją sankcionavo”, – akcentavo Vidaus tyrimų prokuroras.

Visgi teisėja V. Stonkuvienė nusprendė, kad byloje reikia tokių įrodymų ir priėmė nutartį, kuria Generalinė prokuratūra turi pasirūpinti, kad būtų išslaptinti duomenys ir apie STT vykdytą kriminalinę žvalgybą minimu laikotarpiu.

„Sukurpia istorijas, neturinčias nieko bendro su realybe”

Posėdžio metu buvo apklausti ir trys A. Velučio pakviesti liudytojai. Tarp jų buvo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras Ruslanas Ušinskas (nuotr.).

Jis pasakojo gavęs iš Generalinės prokuratūros paklausimą, kuriame buvo prašoma pateikti duomenis ir du klausimai – kas jį sieja su A. Velučiu ir ką jie pernai vasario 5 d.  veikė bei apie ką kalbėjo po darbo.

„Prisiminiau prieš pusmetį vykusį pokalbį – buvo asmeniškas pokalbis, prašymas. Man pasirodė labai keista, kad prašo duomenų apie mano asmeninį gyvenimą. Tai ir parašiau, kad neprivalau pasakoti apie tai”, – teigė prokuroras.

Vėliau jis detalizavo, kad tuo metu ieškojosi, kas pagamintų antrą raktą automobiliui ir susiradęs internetu meistrą susisiekė su juo „Messenger” programėle bei užsisakė raktą, kurį reikėjo atitinkamai išpjaustyti, o vėliau grąžinus meistrui suprogramuoti. Esą su tuo meistru susiderino, kad raktą pasiims prie Palangos plento esančioje „Jozitos” degalinėje, bet kadangi ši vieta jam ne pakeliui, paprašė, kad tai padarytų A. Velutis. Visą susirašinėjimą su meistru jis tebėra išsisaugojęs ir pateikė teismui atspausdintą.

„Įdomiausia yra tai, kad STT pareigūnai iš asmeninių pokalbių padarė kriminalą, nieko neišsiaiškinę sukurpė pažymą, kuri neatitinka tikrovės, nieko neturi su realybe. Neva Ušinskas privedė žmogų, kuriam reikia teisinių konsultacijų ir Velutis suteikė neteisėtas paslaugas. Man tai panašu į piktnaudžiavimą iš STT pusės. Fantastinė situacija sukurta, kurios nebuvo, apkaltinti neteisėtais veiksmais, kurių nebuvo”, – dėstė R. Ušinskas.

Prokuroras teigė to susirašinėjimo kopijos Generalinei prokuratūrai nepateikęs, nes pokalbiai buvo asmeniniai ir nežinojo, kad ji turi STT pažymą. Esą jei ir būtų ją pateikęs, tai jau nebūtų nieko pakeitę, nes STT pažyma jau buvo parašyta. O jei tarnyba būtų ėmusis koreguoti pažymą, tai esą jau būtų buvęs klastojimas. Anot R. Ušinsko, „jei parašai dokumentą, esi atsakingas už turinį”.

„Vėliau jau pamačiau, kad tai yra susiję ir su Aivaru, dėmė liko ir man, nes darbdaviui pranešė apie neva galimus mano neteisėtus veiksmus. Nekaltoje situacijoje STT sukurpė, tai kas gali paneigti, kad ir kitos byloje esančios pažymos nėra tokios pačios? Yra požymiai galimo piktnaudžiavimo, bet nesakau, kad padarė nusikaltimą. Negali taip būti, kad juodinami prokurorai, sukurpiamos istorijos, neturinčios nieko bendro su realybe, apie bet ką gali surašyti tokias pažymas”, – kalbėjo prokuroras, pats nekontroliuojantis STT atliekamų tyrimų ir teigęs, kad niekada nedirbo su šia tarnyba.

A. Velutis prašė jo pakomentuoti, kaip vertina pažymoje esantį teiginį „atsižvelgiant į konspiraciją, kurios buvo laikomasi telefoninio pokalbio metu”.

„Aš ir dabar daug šneku su pareigūnais ir nekalbu Antanas, Petras, o, pavyzdžiui, figūrantas, žinau, kad trečias brolis, tarnybų žmonės gali klausytis ir girdėti to, ko nereikia. Viską darbe jau buvom apkalbėję, nebereikėjo visų detalių nuosekliai dėstyti. Tai ne slėpimas, tarimasis ar užšifruota. Bet klausantis galėjo susidaryti tokią nuomonę. Bet jei nežinai duomenų, nekurk pasakų. Per mano 22 metų tarnybą prokuratūroje buvau skatintas n kartų, rinktas metų prokuroru, buvo tarptautinių institucijų skatinimai ir pagerbimai, man net minties nebuvo kažkuo neteisėtu užsiimti. Gavosi vos ne kriminalinis elementas iš buitinės situacijos. Kokiu tikslu tai padarė, nežinau”, – dėstė prokuroras.

Sulaukęs teisėjos klausimo, ar tai reiškia, kad jis nepasitiki valstybės tarybomis, turinčiomis teisę pasiklausyti pokalbių, R. Ušinskas sakė, jog taip neteigia.

„Bet faktas rodo, kad jos panaudoja”, – sakė jis.

Teisėja taip pat teiravosi R. Ušinsko, ar tai, jog jis nepateikė susirašinėjimo duomenų Generalinei prokuratūrai, reiškia, kad jis nepasitiki vadovybe.

„To neteigiu. Tai mano asmeninis, privatus gyvenimas, į jį negali kištis nei kolegos, nei aukštesni prokurorai. Jei būtų nurodę, kad yra STT pažyma, būčiau iškart atidavęs susirašinėjimą ir duomenis apie žmogų, su kuriuo susirašinėjau. Man net minties nebuvo, kad STT parašė kliauzą ant Velučio”, – sakė R. Ušinskas, pripažinęs, kad neturiu dokumento, įrodančio, jog įsigijo minėtąjį automobilio raktą.

Baigus duoti parodymus A. Koržovas klustelėjo R. Ušinsko: „Ar ilgai repetavot su Velučiu?”.

Ką ir kaip konsultavo?

Byloje kitu liudytoju tapęs buvęs A. Velučio grupiokas Steponas Vasilecas, dirbantis vienoje Vilniaus IT bendrovėje teisininku, pasakojo, kad teisinės pagalbos prireikė jo bičiuliui Dinaidui Kančiui, bet jis, būdamas civilinės teisės specialistu, nesiduria su baudžiamąja, todėl ir nusprendė kreiptis į tuometinį ONKTS prokurorą, kad šis paaiškintų, kaip reikėtų „kvalifikuotai pakonsultuoti” dėl šmeižimo komentarais, kaip būtų galima išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Viskas esą buvo tik draugiškos konsultacijoms – jokio atlyginimo negavo nei jis pats, nei A. Velutis.

Anot S. Vasileco, antroje pokalbio su A. Velučiu dalyje jie aptarinėjo bendro pobūdžio situaciją, nes tai jau buvo nebeaktualu – D. Kančius buvo prisiėmęs kaltę, tai esą tebuvo teisininkų diskusija.

„Aš žmogus atsargus, jei gali būti man aktualu, tai ir pasidomėsiu”, – tokio pokalbio prasmę aiškino jis.

Buvęs A. Velučio grupiokas teigė, kad prokuroras atsiuntė jam šabloninį dokumentą, kuris nebuvo paruoštas konkrečiai D. Kančiaus situacijai. Esą galutinę versiją jis pats surašė ir pakeitė taip, kaip reikia.

„Kiek pamenu, ten buvo prašymas dėl laidavimo, o aš rengiau prašymą dėl susitaikymo su nukentėjusiąja. Buvo normalūs praktiniai patarimai, o ne kalbos, kaip išvengti atsakomybės, klaidinti pareigūnus”, – teigė liudytojas, tvirtinęs, kad jokių kitų konsultacijų, kurios būtų susijusios su baudžiamosiomis bylomis, A. Velučio nėra prašęs.

Sulaukęs A. Koržovo klausimo, jis patvirtino, kad A. Velutis vėliau skambino ir klausė, „kaip reikalai pas Dinaidą”.

Buvusio Aivaro Velučio grupioko teigimu, jis nežinojo, kad prokuroras negali teikti konsultacijų.

„Matyt, nedasimokiau, nurašykim ant mano žioplumo. Jei būčiau žinojęs, nebūčiau daręs negero darbo draugui”, – sakė S. Vasilecas, pripažinęs, kad pats A. Velutis to jam nepasakė ir neatsisakė padėti.

Trečiuoju liudytoju tapęs šilutiškis Saulius Miliauskas teigė apie penkerius metu esantis A. Velučio draugu, bet santykiai nėra artimi, šeimomis nebendrauja. Apie A. Velučio pažeminimą esą sužinojo tik pasiskaitęs internete.

Keleivių pervežimu lengvuoju transportu užsiėmęs vyras teigė, jog jam buvo tekę susidurti su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), kuri turėjo pretenzijų dėl netinkamos finansinės apskaitos.

„Buvome kažkada išsikalbėję. Nieko nesitikėjau, norėjau tik paklausti, ar neviršija įgaliojimų, buvo didelis puolimas, gal perdėtas spaudimas. Dar buvo ir bloga šeimyninė padėtis, buvo krizė – dėl kitos pusės neištikimybės pusę metų neadekvačiai elgiausi. Ir paskambindavau, ir susitikę buvome. Pasakė man Velutis, kad galbūt persistengia pareigūnai, bet jokios konspiracijos nebuvo. Nebuvo jokio atlygio už konsultacijas. Velutis sakė gerai išklausyti iki galo ir įvertinti situaciją, tada nusprendžiau imti advokatą, nes per silpnas atlaikyti tokią situaciją”, – dėstė S. Miliauskas, pripažinęs, kad galiausiai buvo gavęs 4200 eurų baudą dėl aplaidžios buhalterijos ir 2700 eurų dėl nelegalaus darbo.

Jis vėliau detalizavo, kad skambino A. Velučiui iškart po FNTT apsilankymo, nes buvo labai išsigandęs, ištiktas šoko dėl to, kad pareigūnai esą grasino neatiduoti darbinio segtuvo, kur buvo surašyti būsimi darbai, ir prašė susitikimo. S. Miliauskas aiškino, kad A. Velutis jį tik ramino, nemenkino FNTT pareigūnų.

Vyras taip pat pripažino, kad buvo davęs paskaityti A. Velučiui skyrybų dokumentus dėl bendro susitarimo.

„Dalį pats buvau susirinkęs, dalį prašiau, kad pažiūrėtų”, – teigė liudytojas.

Pats prokuroras paaiškino, kad tuos dokumentus tik apibendrino, nurodė, kokių dar reikėtų, „nes buvo klausimas dėl įmonės dalinimo, o žmogus buvo gilioje depresijoje, lankėsi pas psichologą”.

Baigus liudytojų apklausą teismas padarė pertrauką iki bus pateikta A. Velučio atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos medžiaga.

ATNAUJINTA.

„Pažeidžia garbę, orumą, reputaciją”

Balandžio 20-ąją „Atvira Klaipėda” gavo „Vlasavos” vadovo S. Čepkausko prašymą paneigti esą tikrovės neatitinkančias, garbę bei orumą žeminančias žinias bei žinias, paskleistas pažeidžiant nekaltumo prezumpciją.

Verslininkas teigia, kad niekada jokio asmens neprašė suklastoti dokumentų, o jo vadovaujama bendrovė nuo 2003 m. liepos 1 d. yra valstybinės žemės nuomininkė 99 metams, todėl nei jam, nei „Vlasavai” nereikėjo „niekam nieko teisinti”. Kartu S. Čepkauskas informuoja, kad nuosprendį yra apskundęs ir jis, ir E. Mockus. Todėl, verslininko nuomone, straipsnyje cituojami teiginiai iš sausio 17 d. prokuratūros paskelbto pranešimo formuoja neteisėtą bei neteisingą nuomonę bei galimai daro neteisėtą psichologinį spaudimą apeliacinės instancijos teismui, jog tyrimo metu surinkti duomenys jau rodė kaltus veiksmus.

Taip pat jis teigia, jog neturėjo ir neturi „priėjimo, santykių su vienu iš aukštų STT pareigūnų”, o tokie A. Velučio teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai yra „subjektyvi, nepagrįsta, siekiant pareiškėjui savanaudiškų tikslų informacija”, kurią jis vertina kaip šmeižtą, pažeidžiantį jo ir „Vlasavos” garbę, orumą ir reputaciją.


2020-04-20

11 komentarai “Prokurorai: STT piktnaudžiauja, juodina, kurpia nebūtas istorijas (atnaujinta)”

  1. panašias istorijas, su atitinkamais patarėjais kurpia ir galimai Klaipėdos savivaldybė…

  2. Pagaliau ir pats Velutis ,uzlypo ant”savo”grieblio…Kiek pats klastuojo,kurpe ,pateikinejo nebutus dalykus bylose ….Turiu ir as is jo rasta,protu nesuvuokiama,su realybe nieko bendro neturincio…Ir kas jam ,???parase nesamuone,o tu lyg durnius nieko negali padaryti…Juk gi cia “mentu” stogas,per ji ir buvo daromas “bespridielas” ONTV pareigunu!!!..

  3. Oi kaip neriasi is kailio “SITAS” profesionalas..-)).O kaip pats ,kurpia nebutus dalykus “pasakas”,ir i teisma perduoda bylas,niekuom nepagrindziamas kaltinimu..Kas tai?!..Cia ne piknaudziavymas???..Tesiog del to ,kad musa i viena ranka su ONTV policijos vadais…nes ,TIE savo broko irgi nenori pripazinti!!!…Parodykit nors viena prokurora,kuris budamas girtas ,issaugotu savo posta???!!!..Vat visas ir atsakymas…СВОЙ ПРОКУРОР ,всегда пригодиться!Del to policija ir issaugojo ji..nes yra pakabintas,ir daro tai ,ka policija praso!!!..kitaip ,nera paaiskinama ,”SITO” profo ,ekzistavymas prokuraturoje!!!

  4. Manau, kad tiek turi didžioji dalis žmonių, Vienas tarnybinis.Su šiuo numeriu banke negali prisijungti prie savo asmeninės sąskaitos ir gauti kitas paslaugas, susijusias su el. parašu. Kada absurdiškus pateikia kaltinimus, klausi kodėl? Kam tai naudinga? Ar Palangos verslininkams, ar STT?

    • Kaip yra iš tikrųjų, žino tik pats prokuroras ir jį sekusieji. Įtartinai atrodo, kai yra telefonų su 2 sim kortelėmis, tačiau perkamasi atskirą telefoną. Atskirais telefonais paprastai naudojamasi konspiracijos sumetimais. Vien dėl el.parašo elektroninei bankininkystei, antro telefono ne verslininkui visur tampytis nėra poreikio. Mygtukiniu telefonu apskritai tokia paslauga nepasinaudosi.

  5. Prokuroras Velutis tikrai nėra šventasis, kokiu bando dėtis. Beje, kam prokuroras nešiodavosi 2 mobilius telefonus???

    • Vaiduks, akivaizdu, kad neskaitai, kas parašyta- prokuroras dirba ir dirbs, tik nori sugrįžti į ankstesnes pareigas. Apie jokius išmetimus ar “gavimus” kalbos net nėra. 🙂

  6. Visi pateikti generalinės prokuratūros epizodai yra žemiau kritikos. Ar prokuroras pataria kaip išvengti atsakomybės? Ar prokuroras paaiškina, kad prieš įstatymą esame visi lygus, nesislapstyk, nevenk atsakomybės? Ir už tokį bendravimą išmesti iš prokuratūros, kur ritasi Lietuva?

  7. Galimai STT dengia savo draugą ar pažįstamą Palangoje. Ten tai realus kaltinimas – registruoja pastatą, kurio nėra. Kaltinimai prokurorui, kad susipažinęs su į depresiją puolusiu žmogumi: skyrybos, mokesčių priežiūros institucijos kaltinimai pataria samdytis advokatą ir taip gintis teisme. Tokia konsultacija valstybinėje institucijoje dirbančio pareigūno iki baudžiamosios bylos niekaip netempia. Iš tikro tokį epizodą pateikusi generalinė prokuratūra, STT rodo išsityčiojimą iš teisinės sistemos.

  8. o lialia pagaliu ir sita prigavo, o tai visai dare ka norejo …. ar pasveikinai savo slapta drauge teiseja su kovo 8 ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt