Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vienas po kito pasipylę pasakojimai apie nepakeliamas darbo sąlygas, tironišką, su pavaldiniais nesiskaitančių kai kurių vadovų elgesį teismuose, prokuratūroje, gydymo įstaigose verčia susimąstyti apie tai, kas iš tiesų dedasi valstybinėse, iš biudžeto išlaikomose atsakingose šalies institucijose, kurių darbuotojai pagal savo funkcijas pirmiausia turi užtikrinti vienokias kas kitokias nukentėjusiųjų teises, tačiau patys teigia tapę jų nepakeliamų darbo sąlygų aukomis bei vienavaldžių vadovų paklusniais nurodymų vykdytojais.

Tuo metu Lietuvos advokatai skundžiasi specialiųjų tarnybų savivaliavimu, klausantis jų pokalbių su klientais, bei teigia, kad valstybė neužtikrina kiekvienam šalies piliečiui teisės turėti profesionalų gynėją, kai jam to prireikia.

Kas dedasi Klaipėdos apygardos prokuratūroje?

„Atvira Klaipėda” rašė, jog dar liepą generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui Klaipėdos apylinkės vyriausiuoju prokuroru paskyrus Žilviną Šiurną, kuris Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos narių buvo įvertintas gerokai mažesniu balu, nei vilnietis prokuroras Vilius Paulauskas, Klaipėdos prokurorų bendruomene pasivadinę asmenys atsiuntė laišką, kuriame išreiškė nepritarimą tokiam sprendimui. Jame buvo teigiama esą Ž. Šiurnos paskyrimas nėra skaidrus.

Ž. Šiurna Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje skaito paskaitą apie nepilnamečių teises ir pareigas. Nuotrauka iš mokyklos internetinės svetainės.

„Jei Generalinė prokuratūra sako, kad tie balai nieko verti ir yra tik formalūs, tai kokiu tikslu reikia tuomet visokių Atrankos komisijų bei tokiu būdu „žaisti” demokratiją. Prokuratūra dėl tokių veiksmų neteko ne vieno patyrusio prokuroro, neteks ir ateityje. Tai peržengia raudonąsias ribas ir dabar jau tikimės iš naujojo Prezidento principingo požiūrio į tai, kas vyksta prokuratūroje iš tiesų, nes pati prokuratūra viduje nebesugeba spręsti tokių dalykų”, – rašė uostamiesčio prokurorai „Atvirai Klaipėdai” adresuotame el. laiške.

Jame buvo abejojama esą nepakankama Ž. Šiurnos kvalifikacija vadovauti prokuratūrai, išvardinti kai kurie galimai jo neteisėti veiksmai.

Taip sutapo, jog šis pareiškimas pasirodė iškart po to, kai keisti įvykiai vienas po kito užgriuvo ir prestižiniu laikomą Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių (ONKTS).

Dar kovo pabaigoje uostamiesčio prokuratūros bendruomenei Klaipėdos piliavietėje iškilmingai minint profesinę šventę, generalinis prokuroras nuo pareigų nušalino minėto skyriaus prokurorą Aidą Giniotį. Tąsyk prokuratūros išplatintame pranešime spaudai teigta, jog generalinis prokuroras pavedė Vidaus tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą, kurio metu „turi būti patvirtinti arba paneigti gauti pradiniai duomenys apie šio prokuroro galimai atliktus tam tikrus veiksmus”.

Tarybiniam patikrinimui užsitęsus, „Atviros Klaipėdos” žurnalistė kelis kartus teiravosi apie įtartinai ilgai atliekamą patikrinimą bei apie tai, ar, nepateikus jokių įtarimų, galima valstybės pareigūną pusmečiui palikti be jokio pragyvenimo šaltinio. Visais atvejais buvo sulaukta tik formalaus atsakymo apie tyrimo pratęsimą, nenurodant to priežasčių ir apeliuojant į patikrinimo duomenų neskelbtinumą.

Praėjus daugiau nei pusei metų nuo tarybinio patikrinimo pradžios, A. Giniočiui buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Jo priežasčių visuomenei GP nesivargino įvardinti, apsiribojusi abstrakčiu pranešimu spaudai. Jame buvo teigiama, jog „atlikus išsamų tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, kad savo veiksmais prokuroras sudarė pagrindą įtarti jį neteisėtai teikus konfidencialią informaciją”.

„Atvirą Klaipėdą” konsultavęs patyręs teisininkas, kurio pavardė redakcijai žinoma, stebėjosi, kodėl prieš prokurorą, jei jis padarė tarnybinį nusižengimą, nebuvo imtasi baudžiamojo persekiojimo, t.y. kodėl jo atžvilgiu, kaip įprasta tokiais atvejais, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo ar netinkamai atliktų pareigų, o iškart taikyta griežčiausia tarnybinė nuobauda.

„Matyt, jie nesurinko pakankamai įkalčių, kurių labai stropiai ieškojo, o norėdami pateisinti užsitęsusį tarnybinį patikrinimą, nusprendė juo tiesiog atsikratyti”, – samprotavo minėtas teisininkas, pats ne vienerius metus dirbęs prokuratūroje.

Praėjus vos kelioms savaitėms po 20 metų prokuratūroje išdirbusio, jokių tarnybinių nuobaudų neturėjusio, ne vieną paskatinimą ir apdovanojimą už pavyzdingą tarnybą gavusio A. Giniočio atleidimo iš pareigų, Klaipėdos apygardos prokuratūrą sukrėtė dar viena žinia apie pareigose pažemintą kitą to paties skyriaus prokurorą Aivarą Velutį.

Kaip ir A. Giniočio atveju, prokuratūra irgi labai aptakiai paaiškino patyrusio, vieno iš profesionaliausių Klaipėdos apygardos prokurorų pažeminimo pareigose priežastis.

Pranešime spaudai pasakyta tik tiek, kad A. Velutis „sistemingai teikė tam tikriems suinteresuotiems asmenims kvalifikuotas teisines konsultacijas naudodamasis specifinėmis profesinėmis žiniomis ir tokiu savo elgesiu padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, kuriuo pažemino prokuroro, kaip valstybės pareigūno, vardą, pakirto pasitikėjimą teisingumo vykdymu Lietuvoje ir diskreditavo prokuratūros, kaip valstybės institucijos, padedančios užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą, autoritetą”.

Tai iš dalies patvirtino „Atviros Klaipėdos” turimą informaciją, jog prokuroras pareigose buvo pažemintas vien už tai, kad draugiškai pakonsultavo savo pažįstamą, kaip jam geriau elgtis vienoje civilinėje byloje.

„Prokurorai jau net su artimais giminaičiais bijo kalbėtis teisiniais klausimais, kad nebūtų apkaltinti nebūtom nuodėmėm. Šių dienų kontekste užtenka kažkur kažko pasiteirauti ir jau – nusižengimas. Būtų ko nors tas pažįstamas konkrečiai paprašęs – būtų bemat Aivarą išmetę iš darbo”, – nepasitikėjimo, įtarumo ir paklusnumo vadovybei atmosferą, tvyrančią prokuratūros sistemoje, apibūdino teisininkas.

Bylinėsis su Generaline prokuratūra

A. Giniotis „Atviros Klaipėdos” žurnalistei patvirtino, jog savo atleidimą iš pareigų jau yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisme prokurorui atstovausiantis vilnietis advokatas Giedrius Danėlius sakė, jog prašoma panaikinti generalinio prokuroro įsakymą dėl drausminės nuobaudos ir tarnybinio nusižengimo skyrimo bei prokurorą grąžinti į tarnybą.

„Konkrečios pinigų sumos prašyme nenurodome, nes nėra žinoma, ar teismas priims sprendimą”, –  sakė G. Danėlius. Jo teigimu, šioje byloje posėdis dar nepaskirtas.

Šiuo metu advokatu dirbantis G. Danėlius yra buvęs A. Giniočio tiesioginis vadovas – jis nuo 2009 iki 2013 m. buvo Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru. Prieš tai dvejus metus G. Danėlius vadovavo Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Tuo metu pažeminus A. Velutį pareigose, prokurorui buvo iškilusi grėsmė būti ištremtam į bene labiausiai nuo uostamiesčio nutolusį Panevėžio apylinkės prokuratūros padalinį – Visaginą. Tada teigta, jog tik ten yra laisva vieta. Visgi ar dėl viešojoje erdvėje kilusio šurmulio, ar dėl kitų priežasčių GP savo sumanymo atsisakė, palikusi prokurorą, turintį du nepilnamečius vaikus, darbuotis uostamiestyje, tik pervedusi jį į žemesnes pareigas. A. Velučiui tapus eiliniu Klaipėdos apylinkės prokuroru, jo alga, lyginant su buvusia ONKTS, sumažėjo beveik 500 eurų.

Šiuo metu atostogaujantis A. Velutis „Atvirai Klaipėdai” sakė dar nežinąs, ar skųs teismui sprendimą dėl jo pažeminimo pareigose, tačiau tokios galimybės neatmetė.

Vėliau prokuroras patvirtino pateikęs skundą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Griūtis prokuratūroje prasidėjo nuo D. Valio

Griūtis Lietuvos prokuratūros sistemoje prasidėjo, kai jai vadovauti tuometė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė 2010 metų vasarą paskyrė iki tol niekam nežinomą prokurorą iš Naujosios Akmenės Darių Valį.

2013 m rugsėjį D. Valys dalyvavo buvusio Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro G. Danėliaus išleistuvėse. Palmiros Mart nuotr.

Kad žmogus yra ne savo vietoje, neilgai truks suprato ne tik teisininkų bendruomenė, bet ir eiliniai Lietuvos žmonės, kai vieną iš aukščiausių teisėsaugos postų šalyje užimantis pareigūnas prieš TV kameras vos sugebėdavo suregzti kelis nerišlius sakinius. Nors GP visi žinojo,  jog „generolas” lanko oratorystės kursus, ne iškalbos stoka buvo didžiausia šio aukšto pareigūno problema.

Pajutęs valdžios skonį, D. Valys ėmė vieną po kito leisti vienasmenius savo įsakymus ir nurodymus, reikalaudamas iš pavaldinių jų paklusnaus vykdymo. Ankstesniojo generalinio prokuroro Algimanto Valantino prokuratūroje pradėtas propaguoti demokratiniu, diskusijų keliu paremtas sprendimų priėmimas, draugiška, pagarba vienas kitam paremta darbinė atmosfera, D.Valiui pradėjus prokuratūros reformą, buvo iškart užmiršta, o bet koks, net mažiausias prieštaravimas „generolo” nuomonei buvo netoleruojamas. Patyrę, kur kas didesnę darbinę patirtį, aukštesnio intelekto prokurorai, neapsikentę tironiško D. Valio vadovavimo stiliaus, netrukus vienas po kito ėmė palikti prokuratūros sistemą.

Oficialiai skelbta, jo vos per pora metų prokuratūra neteko daugiau nei 100 prokurorų, tarp kurių skambėjo tokios visiems gerai žinomos ilgamečių darbuotojų pavardės kaip Algimanto Kliunkos, Mindaugo Dūdos, Rolandas Tilindžio, Aido Mažeikos, Kęstučio Betingio, G. Danėliaus ir daugelio kitų.

Būtent dar D. Valio valdymo laikotarpiu ėmė byrėti ir minėtasis Klaipėdos apygardos ONKT skyrius, kurį dėl vienokių ar kitokių priežasčių paliko du patyrę prokurorai – Dainius Motužis ir Sigitas Jasevičius.

Dar didesnė tragedija skyrių ištiko prieš pora metų, kai jaunas, perspektyvus, ką tik šeimą sukūręs šio skyriaus prokuroras iš gyvenimo visiems netikėtai pasitraukė savo noru. Tai buvo didžiulis smūgis visai uostamiesčio teisininkų bendruomenei. Anksčiau šių eilučių autorei amžinatilsį buvo prasitaręs jaučiąs didžiulį spaudimą iš GP dėl vienos jo tirtos bylos.

Ar jauno prokuroro, kaip ir neseniai paviešintą jaunojo mediko mirtį galima sieti su įtemptais santykiais darbe, nuolat patiriamu spaudimu –  šiandien belieka tik spėlioti.

Prie E. Pašilio – ne ką geriau?

G. Danėlius viešai buvo minėjęs, jog per ketverius jo vadovavimo Klaipėdos apygardos prokuratūrai metus iš jos (kartu su visomis apylinkėmis) pasitraukė 23 prokurorai. Nors vienų išėjimas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių – D. Valio reformos, dėl kurios natūraliai sumažėjo buvęs per didelis vadovaujančių prokurorų skaičių, faktas, jog prokuratūros sistemą pirmiausia paliko ir iki šiol vis dar palieka labiausiai patyrę, profesionaliausi prokurorai, kalba pats už save. O tai, kad didžiuma buvusių prokurorų pasirenka kitą barikadų pusę – advokatūrą – kompetencijos prokuratūroje liekantiems valstybės kaltintojams neprideda, jiems stojus į kovą teismuose su buvusiais patyrusiais kolegomis.

Šiuo metu kone atviru tekstu prokuratūros koridoriuose kalbama esą darbinė atmosfera ir situacija sistemoje ne tik kad nepasikeitė, prokuratūrai pradėjus vadovauti dabartiniam generaliniam prokurorui E. Pašiliui, bet tam tikra prasme ji galbūt net ir pablogėjo.

„Dabar viskas daroma kur kas rafinuočiau, vaidinant demokratiją, atsisakius autokratiško vadovavimo stiliaus, tačiau ir ne vienas viešojoje erdvėje skelbtas faktas, ir kai kurie paviešinti paskyrimai verčia abejoti kai kurių dabartinio generalinio prokuroro veiksmų teisėtumu, nekalbant apie etikos, moralės dalykus. Žmonės jau bijo darbe atviriau kalbėtis, ėmė įtarinėti vieni kitus nutekinant informaciją Vilniui. Palyginus, kokia atmosfera darbe buvo, kai prokuratūrai vadovavo A. Valantinas, ir kokia yra dabar – tai kaip diena ir naktis”, –  sakė ilgametė Klaipėdos apygardos prokurorė, prašiusi neskelbti jos pavardės.

Ž. Šiurna – kompetentingas vadovas

Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė (nuotr.) nemato problemos, jog ONKT skyrius neteko dviejų patyrusių prokurorų, o prokurorą Žilviną Šiurną laiko tinkamu vadovauti Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Ar dėl to, kad ONKTS neteko dviejų patyrusių prokurorų, nenukentės šio skyriaus darbo kokybė?

Manau, kad nenukentės. Į jų vietą šiuo metu yra paskelbta atranka. Dabar atrankų sistema yra į visas pozicijas, gali dalyvauti visi prokurorai iš bet kokios prokuratūros. Kol kas laikiniai į skyrių, kol įvyks atranka, yra pervestos dvi prokurorės (Irina Valadkienė ir Inga Mačiulienė – aut. pst.), jos irgi gali dalyvauti atrankoje. Atrankas organizuoja ir terminus nustato Generalinė prokuratūra.

Ar dėl to, kad generalinis prokuroras Klaipėdos apylinkės vyriausiuoju prokuroru paskyrė ne daugiausiai balų surinkusį V. Paulauską, o antroje vietoje likusį Ž. Šiurną, į jus nesikreipė Klaipėdos apylinkės prokurorai, kurie protesto laišką dėl to buvo atsiuntę „Atvirai Klaipėdai”?

Ne, į mane dėl to niekas nesikreipė jokia forma – nei rašytine, nei žodine.

Ir jokių kalbų prokuratūroje negirdėjote?

Aš iš tikrųjų negirdėjau. Vėliau, kadangi, matyt, buvo išplatinta plačiau, štai ir jūs gavote, paaiškėjo, buvo tos kalbos. Bet iki atrankos nei žodžiu, nei raštu niekas nesikreipė apie tą nenorą, jo niekaip neišreiškė. Nebuvo man žinoma ta situacija. Juo labiau, jis buvo mano pavaduotojas anksčiau ir dėl to jokių ekscesų ir įtampų nebuvo.

Ar, jūsų nuomone, Ž. Šiurna yra kompetentingas vadovauti prokuratūrai?

Manau, kad taip.

Pats prokuroras Ž. Šiurna „Atvirai Klaipėdai” patvirtino jokių pretenzijų ar nusiskundimų iš kolektyvo savo atžvilgiu irgi nesulaukęs.

„Viskas yra tvarkoj”, –  sakė Klaipėdos apylinkės vyriausiasis prokuroras.

P. S.

Prokuratūros tinklapyje skelbiama apie pradedamą atranką į dvi Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro pareigybes.

Asmenys, pageidaujantys užimti nurodytas pareigas ir įrašyti į Karjeros registrą, Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriui privalomus dokumentus turi pateikti iki lapkričio 11 d.