P0

Sveikata

Atsargiai, erkės: pavojus tyko gamtoje

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2020-04-21


Įprastai šiuo metų laiku viešoji erdvė mirgėdavo nuo pranešimų apie po žiemos atgijusias erkes ir jų platinamas ligas.

Tačiau dėl šalyje ir pasaulyje kilusios koronviruso pandemijos šių pranešimų pastebimai sumažėjo, primiršus apie sunkias, neretai net mirtimi galinčias pasibaigti šių kraujasiurbių sukeliamas ligas.

Kad erkių populiacija šį pavasarį ne tik kad nesumažėjo, o tapo gausesnė, nei įprastai, savo socialinio tinklo paskyroje pirmasis pranešė Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis, pasidalinęs ir grėsmingai atrodančia nuotrauka.

„Žiemos nebuvo, nieko kito tikėtis nereikia. Bet aš geras, nusprendžiau tikro vaizdo nerodyt, čia yra 1/100 to, kas buvo realiai. Nufotkinau lygiai 5 min. pasivaikščiojimo vaizdą pabaigoje, o purtyta buvo ne kartą. Nesinori šiurpint jūsų, todėl pasakysiu, kad žmoginių/pievinių buvo santykiu 1:10 tik. T.y tik koks 50. Pievinės rečiau puola žmogų ir rečiau platina encefalitą. Tik jos gali daug dienų po vandeniu išbūt, tai, matyt, bebrai joms yra tinkamas šeimininkas. Čia vaikščiota karjero pakrante, kur bebrų apstu”, –  rašo gamtosaugininkas. 

Kad erkės šiuo metu yra labai aktyvios ir gausiai paplitusios visuose šalies regionuose, patvirtino ir Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

„Šiuo metu visus šiuos reiklaus žmonės pamiršo, o juk pavasaris, erkės labai aktyvios ir mes daug daugiau laiko leidžiame miške nei ant asfalto. Nuo koronos dabar visi bėga į mišką, kur mažiau žmonių, bet erkės niekur juk nedingo”, – teigė specialistė. Ji sakė negalinti išskirti kurio nors vieno regiono, kuriame šių kraujasiurbių būtų daugiausia – erkės šiuo metu aktyvios visoje šalyje, taip pat ir pajūryje.

„Kiek stebiu žiniasklaidą, tai ji labiau apie šunelius rašo, kaip jie nukenčia nuo erkių, pamiršdami, kad lygiai taip pat ir jų šeimininkus erkės puola”, – sakė M. Žygutienė.

Pernai mirė 6 žmonės

Kol kas duomenų, kiek šiemet yra sergančiųjų erkiniu encefalitu ar Laimo liga, specialistė sakė neturinti, nes susirgimai pradedami registruoti įprastai balandžio antroje pusė.

Tačiau rekordiniai šiuo atžvilgiu buvo praėjusieji, 2019 metai: erkiniu encefalitu pernai persirgo 711 žmonių, o 6 iš jų mirė. Mirusiųjų Klaipėdos apskrityje nebuvo.

O Laimo ligos pernai fiksuota net 3292 susirgimai. Daugiau Laimo ligos susirgimų būta tik 2003 ir 2009 metais, tačiau ir gyventojų tada šalyje buvo daugiau. Bet nuo šios ligos paprastai nemirštama, ji yra pagydoma.

Tuo metu vienintelis patikimas apsisaugojimo nuo erkinio encefalito būdas – skiepai.

Šiuo metu, pasak M. Žygutienės, skiepytis pirmąjį kartą nuo erkinio encefalito jau būtų per vėlu, tačiau tiems, kuriems jau atėjo antrojo ar trečiojo skiepo laikas, iš anksto susitarus su skiepų kabinetuose dirbančiais specialistais ir atitinkamai tam pasiruošus, tai padaryti turėtų būti galima.

Kaip saugotis? 

M. Žygutienė priminė svarbiausias taisykles, kurių reiktų laikytis, šiuo metu einant į mišką ar parką. Rengtis specialistė pataria šviesiais rūbais, kad ant jų būtų lengva pastebėti erkę. Rankogalius reiktų susekti, kelnių klešnes sukišti į kojines arba aulinius batus. Būtinas galvos apdangalas, ypač vaikams: erkės į viršų žolėmis ir krūmais lipa iki 1 – 1,5 metro. Vaikams erkės dažnai įsisiurbia į galvos sritį, todėl būna sunku jas pastebėti.

„Kartais erkė aptinkama, kai mamos vaikams šukuoja plaukus ir šukos užkliūna už kraujo prisiurbusios erkės”, – sakė M. Žygutienė.

Be to, prieš einant į gamtą patariama pasipurkšti repelentais.

„Erkėms netinka uodams atbaidyti skirti repelantai, joms reikia naudoti stipresnes atbaidymo priemones, turinčias savyje vadinamosios DEET medžiagos”, – patarė specialistė.

Grįžus iš pasivaikščiojimo, būtina iškart pasikeisti rūbus – juos specialistė pataria palikti mažiau naudojamose patalpoje – balkone, sandėliuke, bet veiksmingiausia – pakabinti ant gyvatuko vonioje, nes erkės nemėgsta karščio, jos tiesiog ten sudžius.

Nusirengus būtina apžiūrėti visą kūną ir radus įsisiurbusią erkę, ją kuo skubiau ištraukti. Pasižymėti datą, kada kraujasiurbė aptikta, ir stebėti save iki mėnesio laiko. Pajutus pirmuosius simptomus, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

INFORMACIJA

Erkinis encefalitas (EE) – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. EE sergama daugelyje pasaulio šalių.

Mirštamumas nuo EE siekia 0,5-4 %. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių EE, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).

Gydoma tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra. Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai liga. Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė – skiepai.

Pirmą kartą EE aprašytas 1927 m. Austrijoje, o šios ligos sukėlėjas – EEV išskirtas 1937 m. buvusioje Tarybų Sąjungoje.

Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Dar kitaip ši liga vadinama Laimo borelioze.Žmogaus užsikrėtimo LL principas panašus į erkinio encefalito. Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų, LL sukėlėjų. Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.

Pirmą kartą liga aprašyta JAV 1977 m. Lietuvoje Laimo liga nustatyta 1987 m.

 


2020-04-21

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt