Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas dalinasi žinia, kad po ilgos pertraukos Lietuvoje vėl bus proga pasigrožėti „krentančiomis žvaigždėmis“ – iki balandžio 30-osios dangų pagyvins Lyridų meteorų srautas.

Lyridai paprastai pasižymi išskirtiniu ryškumu ir gražiomis garų uodegomis. Daugiausia meteorų tikimasi sulaukti naktį iš antradienio į trečiadienį.

„Šiemet Lyridų stebėjimo aplinkybės itin palankios, nes bebaigęs sudilti Mėnulis leisis kartu su Saule ir jo šviesa nestelbs meteorų. Esant giedram dangui galima tikėtis išvysti praskriejant iki 18 meteorų per valandą”, – teigia J. Vaiškūnas.

Tačiau šis meteorų srautas gali pateikti ir staigmenų. 687 m. pr. m. e. kinų metraščiuose pažymima, kad Lyridų metu „žvaigždės krito kaip lietus“. 1803 ir 1922 m. Lyridai per valandą pažėrė net 100, o 1982 m. – 90 meteorų, buvo minučių per kurias galėjai suskaičiuoti nuo 180 iki 300 „ugninių strėlių“.

Lyridai yra vienos seniausių žinomų meteorų srautų.

Šis meteorų srautas siejamas su 1861 m. atrastos Tečerio (C/1861 G1, Thatcher) kometos kosminėje erdvėje paskleistomis dalelėmis. Ši kometa prie Saulės priartėja kas 415 metų. Tikimasi, kad ji vėl bus matoma iš Žemės 2276 m.

„Stebėti Lyridus patartina ne tik šiąnakt, bet ir rytoj. Ilgametė patirtis rodo, kad daugiausia meteorų galima pamatyti vėlyvą vakarą po vidurnakčio ir ankstyvą rytą iki 5 valandos vietos laiku. Prieš vidurnaktį dažniau pasitaiko lėtesnių, horizontaliai dangų skrodžiančių meteorų. Kai kurie iš jų palieka ryškius garų pėdsakus, kurie išsisklaido per kelias sekundes po to, kai užgesta meteoras. Pagal vienas astronomų prognozes Lyridų srauto maksimumas įvyks šią naktį iš antradienio į trečiadienį, t. y. iš 21 į 22 d. po 3 val., pagal kitas – balandžio 22 d., trečiadienį, 21 val. Lietuvos laiku“, – teigia J. Vaiškūnas.