Nėra ko ginčytis, laivai per audrą saugesni uoste nei jūroje. Bet upiniai keltai – ypatingi laivai…
Palyginti menkos grimzlės ir lengvi – lyginant su jūriniais laivais – jie turi aukštus antstatus ir todėl didelį buringumą. Uoste per audrą tokiam keltui pavojų kelia ne tiek bangos, kiek vėjas ir vandens lygio svyravimas. Jau esant 20 m/s greičio vėjui keltai privalo stabdyti darbą.
Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas) nuotr.
Keltai Klaipėdoje garbingai atlaikė vardinius „Anatolijaus“ (1999 m. gruodžio 4 d., vėjas – iki 40 m/s) ir „Ervino“ (2005 m. sausio 9 d., iki 34 m/s) uraganus. Buvęs perkėlos direktorius Valerijus Kuznecovas prisimena, kad „Anatolijus“ vis dėlto sugebėjo laivininkams pridaryti rūpesčių.
Prieš ekstremaliai dideles vakarų audras keltai nuplukdomi į Ledų įlanką, kur jie yra nerijos užuovėjoje ir ne taip spaudžiami vėjo. Laukiant „Anatolijaus“ ten spėta nuplukdyti tik „Nidą“ ir „Kintus“. „Žalgiris“ ir „Nemunas“ iš II perkėlos nerijos pusėn perplukdyti jau įsisiautėjus uraganui.
Visi lengviau atsikvėpė – bet tik iki ryto. Mat kitą dieną sąsiauryje nuslūgo vanduo (per uraganą jis buvo pakilęs iki 165 cm virš ordinaro). Keltas atsidūrė beveik krante, tarp pušų, ir tvirtai atsisėdo ant dugno.
Išvaduotas jis buvo su vargais. Kitų keltų sraigtais plautas smėlis iš po dugno, tampyta taip ir anaip, kol pagaliau keltas nuo dugno nuslydo į vandenį. Kaip prisimena buvęs vadovas, gerai ta istorija pasibaigė pirmiausia kapitono Juliaus Brukštaus patyrimo ir sumanumo dėka.
Greta inžinerinių tos operacijos rūpesčių vadovui svarbu buvo ir išlaikyti konfidencialumą: jūreiviai – ambicingi žmonės, nenori sulaukti kolegų ar laikraščių pašaipų.
Už „Anatolijų“ ir „Erviną“ dar galingesnis buvo bevardis 1967 m. spalio 18 d. uraganas (vėjas – iki 55 m/s, vandens lygis + 186 cm). Rašytiniuose įmonės šaltiniuose turbūt apie jį nebūtų nė užuominos (nuostolių perkėlai uraganas nepadarė), jeigu ne girtuokliai, dėl kurių prieplaukos viršininkas Abramsonas įsakymo forma surašė detalų pasakojimą apie nelengvą savo kovą su stichija ir žmonių ydomis:
„1967 metų spalio 17 dieną buvo gautas įspėjimas apie audrą. Pranešta, kad naktį iš spalio 17 į 18- ąją laukiamas 10-11 balų vėjas. Visus laivų kapitonus apie tai įspėjo dispečerė. Be to, aš pats asmeniškai apie audrą perspėjau š/l „Černyševskij“* kapitoną drg. J[…]. Dėl audros š/l „Neringa“ visai nakčiai buvo palikta visa įgula. Atūžęs uraganas privertė iškviesti ir ne budėjime buvusius žmones. Iškviestas K. Dutkas ir netgi drg. P. Jakimonis, buvęs atostogose. Tačiau ne visi prieplaukos darbuotojai sąžiningai vykdė savo pareigas. Š/l „Černyševskij“* kapitonas drg. J[…] budėdamas prisigėrė ir palikęs budėjimą išlipo iš laivo nieko neperspėjęs. Vairininkas motoristas drg. Urbanavičius bandė jo ieškoti, bet nerado ir buvo priverstas iškviesti š/l „Minoga“* kapitoną K.Dutką, nes š/l „Černyševskij“ atplėšė nuo krantinės. Netrukus po Dutko atvyko neblaivus J[…]. Su dideliu vargu laivą pririšęs prie krantinės J[…] vėl jį paliko ir išėjo. Mano nurodymą nedelsiant vykti į ligoninę nustatyti girtumą jis ignoravo, o nuėjo į laivą ir nušalinęs budintį kapitoną drg. Bastį pats stojo prie vairo ir ėmė manevruoti Danės upėje. Pasiaiškinti dėl savo veiksmų atsisakė.
Stoties budinčioji – bilietų kontrolierė drg. V[…], pradėjusi pamainą 1967 10 17 23:00, 1967 10 18 1:25 išėjo iš budėjimo namo, užrakinusi tarnybines patalpas, išsinešdama su savimi raktus, ir iki pamainos pabaigos negrįžo,. Kad būtų galima iškviesti žmones ir palaikyti ryšį, teko lipti pro langą.“
Nuostolių šis uraganas nepadarė. Bet „Černyševskij“ kapitonas 3 mėnesiams pažemintas pareigose, paskirtas „Neringos“ kpt. dubleriu, o stoties budinčioji 3 mėnesiams pažeminta iki kranto jūreivės. K. Dutkui ir P.Jakimoniui pareikštos padėkos.
———————-
*Manevriniai reido laivai, tampydavo baržas. „Černyševskij“ didesnis, „Minoga“ mažesnis. Labai retais atvejais jais plukdydavo ir žmones uosto akvatorijoje
1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj, „REGATOS” vietoj.
2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.
Tiems, kas skaito komentarus tinklaraštyje ir jau žino kur Smiltynėje stovi „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame nuvykti dar į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį….