Balandžio pradžioje centrinės miesto dalies gyventojams vėl pradėjus skųstis dulkėmis ant jų butų palangių bei langų, asociacija Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologija (KIDE) užsakė jų tyrimus.

Mėginius trijuose taškuose paėmė UAB „DGE Baltic Soil and Environment” specialistai, kurie šiuo metu darbuojasi Klaipėdoje, nes jų įmonė laimėjo uostamiesčio savivaldybės konkursą detalių ekogeologinių tyrimų miesto šiaurinėje miesto dalyje paslaugoms atlikti.

Balandžio 23-iąją jie paėmė dulkių mėginius trijuose Klaipėdos taškuose – nuo lopšelio-darželio „Bitutė” kieme esančios  vaikų žaidimo aikštelės namelio stogelio, nuo I. Kanto g. 42 namo laiptinės vidinės palangės paviršiaus ir nuo J. Janonio g. 13 namo lauko palangių.

Mėginių tyrimai buvo atlikti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijoje.

Rezultatai rodo, kad visuose trijuose taškuose paimtose dulkėse dominuoja geležis – jos procentinė dalis sudaro nuo 34,91 iki 37,99 proc. Antra labiausiai išsiskirianti medžiaga – silicis, atitinkamai sudarantis nuo 13,16 iki 17,58 proc.

Gyventojai šių dulkių šaltiniu laiko geležies rūdą kraunančią AB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją („Klasco”). Tačiau ji tvirtina, jog oro kokybės tyrimų stotelių duomenys „aiškiai rodo”, kad įmonė aplinkos neteršia, o uosto poveikis aplinkai esą yra gerokai mažesnis už kitų taršos šaltinių mieste daromą įtaką orui.

Šią savaitę vykusio Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio metu „Klasco” generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigė, kad įmonė „stengiasi daryti viską, kas įmanoma, kad užtikrintų saugią ir nedulkėtą krovą”.

„Praėjusią savaitę su bendrijų pirmininkais ėjome per butus, kur įsileido, žiūrėjome, kas yra ant palangių, su šluotelėmis šlavėme, su magnetais žaidėm. Magnetas ima geležies oksidą, o kraunamame produkte jo yra 1,2 procento. Yra vien tik ferum, o jo magnetas neima”, – tada dėstė V. Štumbergas.

ATNAUJINTA. Ketvirtadienio vakarą bendrovė išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog šioje publikacijoje „bandoma sudaryti įspūdį, neva trijuose Klaipėdos taškuose paimtų ir ištirtų dulkių mėginiai rodo šiaurinėje miesto dalyje dirbančios uosto krovos kompanijos KLASCO taršą”.

Anot bendrovės specialistų, pateikta informacija neparodo jokio aplinkos oro užterštumo ir nieko daugiau, kaip tik paimtų
medžiagų cheminę sudėtį. Ją esą turi visos gamtoje randamos medžiagos.

„Antra, iš šių tyrimų duomenų negalima daryti jokių išvadų, nes dulkių mėginys nėra lygintas su KLASCO kroviniu bei kitomis uosto ir miesto vietomis. Bandymas tyrimų rezultatus pateikti kaip neva įrodymus, kad šiaurinėje miesto dalyje dirbanti krovos kompanija KLASCO gali teršti aplinką yra tik asmeninė publikacijos autoriaus interpretacija. Remiantis viešai pateikiamais duomenimis, KLASCO teritorijoje pastatytų dviejų oro kokybės tyrimų stotelės rodo, kad uosto poveikis aplinkai yra gerokai mažesnis už kitų taršos šaltinių mieste daromą įtaką orui. Dar kartą primename, kad 2018-2019 metais į aplinkosaugos priemones ir krovą spartinančią techniką KLASCO investavo daugiau kaip milijoną eurų. KLASCO pirmoji uoste įsigijo ir naudoja 6 vandens rūko patrankas, kurios drėkina krovinius. Veikia nauji „Tukan“ kranai, mažinantys operacijų skaičių ir laivų krovos trukmę, o kartu ir krovos poveikį uosto aplinkai, naudojama kita dulkių patekimą į aplinką
mažinanti įranga. KLASCO pirmoji Klaipėdos uoste pradėjo naudoti ekologišką medžiagą biriems kroviniams dengti – taip išvengiama poveikio aplinkai krovinio sandėliavimo metu. Bendrovė drėkina ir valo gatves Vitės gyvenamųjų namų teritorijoje savo turimomis priemonėmis. O vietoj planuoto vieno pažangaus transporterio su magnetais šiukšlėms išrinkti naudojami du. Krovos vietoje taip pat pastatyta speciali sienutė, sulaikanti dulkių judėjimą krovos metu, nutiesti nauji inžineriniai lietaus vandens surinkimo tinklai”, – rašoma bendrovės pranešime.