„Atviros Klaipėdos” nekart aprašyta buvusio Klaipėdos savivaldybės valdomos UAB „Gatvių apšvietimas” vadovo Dangero Aleksandrovo atleidimo istorija rutuliojasi toliau.

Atliktame įmonės veiklos audite rašoma apie vykdytus galimai neskaidrius pirkimus iš įmonių, kurių savininkai – jau buvusių „Gatvių apšvietimo” darbuotojų giminaičiai, ir daroma išvada, kad bendrovė turėtų kreiptis į teisėsaugą. Tuo metu D. Aleksandrovas tai vadina „organizuota susidorojimo kampanija” ir akcentuoja, jog pagal savivaldybės prašymą prokuratūra jau atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o pats teisme siekia, kad jo atleidimas būtų pripažintas neteisėtu.

Laikinasis įmonės vadovas, UAB Klaipėdos autobusų parkas (KAP) generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas skirtas D. Aleksandrovo replikas įvardija kaip absurdišką melą. O Savivaldybės administracijos vadovas Gintaras Neniškis savo ruožtu teigia, jog dabar jau įmonė remdamasi teisinio audito išvadomis kreipsis į teisėsaugą. Tiesa, pačios bendrovės gali ir nebelikti – jau paskelbta apie planus „Gatvių apšvietimą” sujungti su KAP.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Užsakė auditą

Audra „Gatvių apšvietime” kilo praėjusių metų pabaigoje, kai Savivaldybės administracija sulaukė informacijos apie galimai neskaidrius įmonės pirkimus.

Jau tada buvo paaiškėję, kad nuolat įvairiausius įmonės konkursus laimėdavo tuometinės finansininkės Sonatos Viskintienės sūnaus Armando valdoma įmonė „Namų kultas” vėliau – („Ecomas”), užsakymų gavo ir viešųjų pirkimų specialistės Jolitos Lasevičiūtės pora laikyto Dainiaus Budrio (abu nekomentavo tokio galimo ryšio) MB „Dūminė laboratorija”. Vėliau paaiškėjo ir daugiau įvairių aplinkybių.

Sausio 13-ąją dėl nepasitikėjimo D. Aleksandrovą atšaukusi įmonės valdyba inicijavo teisinį ir veiklos auditą. Pastarąjį atliko advokatų profesinė bendrija „Jankauskas ir partneriai”.

Jos pateiktoje ataskaitoje minima ir anksčiau „Atviros Klaipėdos” skelbta informacija, yra ir naujų epizodų, kuriuos apibendrina išvados, kad D. Aleksandrovo ir galimų jo bendrininkų veiksmai arba neveikimas gali atitikti nusikalstamos veikos sudėtį ir jie galimai padarė didelę turtinę bei neturtinę žalą savivaldybės valdomai bendrovei, savivaldybei bei valstybei.

Kai „Gatvių apšvietimas” sudarinėjo audite minimus sandorius, įmonėje dar buvo ir iš valdančiosios daugumos politikų sudaryta Stebėtojų taryba. Jos nariai buvo Audrius Vaišvila, Vidmantas Plečkaitis ir Vaida Žvikienė, kurią nuo 2017 m. kovo pakeitė Arvydas Cesiulis. Valdybos nariai buvo Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis, Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas ir pats D. Aleksandrovas. Įmonės akcijų valdytoju buvo tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Nedeklaravo interesų

Anot auditorių, Tiekimo ir projektų administravimo skyriaus specialistė J. Lasevičiūtė buvo paskirta viešųjų pirkimų organizatore ir raštu buvo pasižadėjusi nedelsdama pranešti apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, turėjo pareigą užpildyti privačių interesų deklaraciją.

Iki pernai gegužės vidurio ji vykdė ne vieną viešąjį pirkimą, tačiau duomenų, kad tuo metu buvo pateikusi tokią deklaraciją, nėra. Tiesioginė jos vadovė Monika Vidzgė, buvusi atsakinga ir už korupcijos prevenciją bei privačių interesų deklaravimo užtikrinimą, nesiėmė veiksmų, kad J. Lasevičiūtė būtų nušalinta nuo viešųjų pirkimų vykdymo.

Pernai gegužę pateiktoje deklaracijoje J. Lasevičiūtė nenurodė jokių duomenų apie galimą sugyventinį/partnerį. Nenurodė ji čia ir duomenų apie savo brolį Marių, kuris buvo išsiėmęs verslo liudijimą ir laimėjo mažiausiai vieną „Gatvių apšvietimo” konkursą.

J. Lasevičiūtė vykdė mažos vertės baldų pirkimą neskelbiamos apklausos būdu ir žodžiu apklausė savo nuožiūra pasirinktus tris tiekėjus, įskaitant ir „Dūminę laboratoriją”, kuri ir buvo pripažinta geriausio pasiūlymo autoriumi bei gavo užsakymą.

Anot auditorių, buhalterė S. Viskintienė irgi turėjo pateikti savo privačių interesų deklaraciją bei joje nurodyti ir duomenis apie UAB „Namų kultas“, kurio vienintelis akcininkas yra jos sūnus.

Konstatuota, kad D. Aleksandrovas galimai netinkamai kontroliavo ir neužtikrino, kad visi pirkimus vykdantys darbuotojai tinkamai ir laiku pateiktų savo privačių interesų deklaracijas.

Užsakovas tampa subrangovu

Auditoriai išanalizavo ir „Atviros Klaipėdos” aprašytą situaciją, kai įgyvendinant sutartį, susijusią su I. Kanto gatvės šviestuvais, pats „Gatvių apšvietimas” kažkodėl tapo subrangovu – 2017 m. spalį įmonė „Namų kultui” už 9 458,4 Eur įsipareigojo atlikti gatvių tinklų kapitalinio remonto darbus.

Dėl pastarosios sutarties paviešinimo D. Aleksandrovas, kai dar ėjo įmonės vadovo pareigas, buvo kreipęsis į teisėsaugą, o „Atvira Klaipėda”, gavusi policijos prašymą atskleisti, kas jai pateikė šią sutartį, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo suteikiama teise žurnalistams saugoti savo šaltinius, atsisakė tai padaryti.

Auditoriai akcentavo, kad nei sutartyje dėl darbų I. Kanto gatvėje, nei savo pasiūlyme „Namų kultas” nebuvo nurodęs, jog ketina pasitelkti subrangovą.  Nepaisant to, praėjus vos dviem dienoms po sutarties pasirašymo, buvo pasirašytas ir susitarimas dėl statybos rangos, pagal kurį „Gatvių apšvietimas” tapo savo užsakymo subrangovu. Taip apeinant viešųjų pirkimų procedūras buvo pakeistos esminės pagrindinės sutarties sąlygos.

Taip pat vėliau buvo pakeisti ir darbų atlikimo terminai – jie pratęsti daugiau nei dviem metams.

O iš kitų dokumentų matyti, kad „Namų kultas” atliko apšvietimo rekonstrukcijos darbus ir įrengė 24 šviestuvus su atramomis J. Zauerveino bei Vytauto gatvėse, nors buvo susitarta dėl darbų I. Kanto gatvėje.

Anot audito autorių, tokiais susitarimais buvo ne tik apeitos Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) įtvirtintos procedūros bei padaryti pamatinių jo principų pažeidimai, tačiau buvo ir galimai padarytų nusikalstamų veikų požymių, turtinės ir neturtinės žalos.

Atkreipiamas dėmesys, kad įmonėje nėra dokumentų, kuriuose būtų fiksuota pirkimo eiga, o esami kelia pagrįstų įtarimų dėl jų autentiškumo, neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo, sąlygos galimai buvo sudarytos konkrečiam tiekėjui.

Ne vienas įtartinas sandoris

Teigiama, kad su „Namų kultu” buvo sudaryta ir daugiau sutarčių pagal galimai neskaidrius viešuosius pirkimus. Pavyzdžiui, iš šio tiekėjo neskelbiamos apklausos būdu trejiems metams už 18 549,3 Eur buvo nupirktos kompiuterių priežiūros paslaugos, o pačioje paraiškoje objekto apibūdinimas nepateiktas, tad neaišku, kaip buvo atliekama tokių paslaugų kontrolė. Iš esamų dokumentų matyti, jog faktiškai buvo teikiamos tik PVM sąskaitos faktūros, kuriose visuomet buvo nurodomi tie patys paslaugų kiekiai.

2019 m. balandį „Gatvių apšvietimas” neskelbiamos apklausos būdu vykdė apšvietimo įrenginių ir elektros šviestuvų pirkimą. Oficialiai buvo apklausti trys tiekėjai: UAB „Ecomas“ (buvęs „Namų kultas”), UAB „Onninen“ bei UAB „Relija, tačiau nėra dokumentų, patvirtinančių, jog apklausos pažymoje nurodyti tiekėjai buvo faktiškai apklausti (nėra nei kvietimo, nei el. laiškų, patvirtinančių šių kvietimų išsiuntimą), o pasiūlymas yra tik laimėjusio UAB „Ecomas“.

Pernai rugpjūtį įmonė vėl neskelbiamos apklausos būdu vykdė dekoratyvinio apšvietimo Bokštų g. įrengimo darbų paslaugą. Oficialiai esą buvo apklausti trys tiekėjai: UAB „Ecomas“, UAB „Klaistvita“ bei UAB „Technologiniai sprendimai“. Ir vėl laimėjo UAB „Ecomas“.

Ši sutartis buvo sudaryta trijų mėnesių laikotarpiui su galimybe pratęsti mėnesiui. Duomenų apie pratęsimą nėra, o darbų aktas pasirašytas praėjus mėnesiui po termino. Jame nenurodomi jokie konkretūs kiekiai ir darbai ar terminai, tik konstatuojamas faktas ir patvirtinimas, kad visi darbai yra atlikti pilnai ir tinkamai, nors buvo sumontuota ne 14, o 11 atramų. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo sudarytas dėl Kalvos g. apšvietimo rekonstrukcijos. Anot auditorių, taip apeinant viešųjų pirkimų procedūras buvo sudarytas atskiras, nerašytinis ir neviešas susitarimas.

Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymų nepaisė?

Auditoriai taip pat konstatavo, kad nors „Gatvių apšvietimas” ir buvo gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) patikrinimo išvadas su nurodytais nustatytais pažeidimais, buvęs generalinis direktorius nevykdė šios institucijos pateiktų rekomendacijų – įmonė ir toliau vykdydavo kelis viešuosius pirkimus, kuriems priskiriami vienodi kodai, o paslaugos neskelbiamos apklausos būdu buvo perkamos iš to paties tiekėjo. Tarp tokių buvo „Namų kultas” („Ecomas”) bei „Relija“.

Net ir tuo atveju, kai vykdant viešąjį pirkimą neskelbiamos apklausos būdu, būdavo apklausiamas daugiau nei vienas tiekėjas, faktiškai būdavo apklausiamos tos pačios įmonės „Namų kultas”, „Relija“ bei „Onninen“. Atskirais atvejais tokių procedūrų dokumentų irgi nėra.

O kai buvo vykdomi konkursai, būdavo nurodoma labai išsami/detali prekių techninė specifikacija, su konkrečių gamintojų pavadinimais bei prekių paveikslėliais, nors Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad techninės specifikacijos reikalavimai negali būti itin detalūs, nes taip gali būti privilegijuojamas tam tikras tiekėjas.

Auditoriai atkreipė dėmesį ir į tai, kad VPT „Gatvių apšvietimo” atžvilgiu buvo neįprastai švelni ir netaikė administracinės atsakomybės atsakingiems asmenims.

VPT pozicija esą galimai prieštarauja Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje nuosekliai konstatuojama, jog „viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio”, o jų pripažinimui konstatuoti „nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir panašiai”. Dėl to esą negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principų pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti.

Abejonės dėl paslaugų atlikimo

Auditoriai atkreipė dėmesį į ir 2018 m. gruodžio 27 d. tuometinio gamybos departamento direktoriaus Rolando Paulausko pasirašytą paraišką atlikti pirkimą, kurį suderino pirkimo organizatorė J. Lasevičiūtė bei patvirtino generalinis direktorius. „Vertinimo konsultacinių paslaugų. Korporatyvinio valdymo paslaugos – 1 vnt.“ pirkimas žodinės apklausos būdu įvykdytas tą pačią dieną ir jos įsigytos iš vieno potencialaus tiekėjo – iš prieš tris savaites vilniečio Karolio Brazo įsteigtos MB „Finansų ir korporatyvinio valdymo laboratorija“.

„Atsižvelgiant į tai, jog paslaugų teikėjas 2018-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. A 001 kitos datos nenurodo, spręstina, jog kitą dieną po žodinės sutarties sudarymo įvykdo korporatyvinio valdymo paslaugas. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog nei iš pirkimo dokumentų, nei iš išrašytos sąskaitos nėra aišku kokios tiksliai paslaugos buvo suteiktos, todėl objektyviai įverinti ar tokios paslaugos galėjo būti suteiktos jau kitą dieną po sutarties sudarymo galimybių nėra”, – rašoma audito ataskaitoje.

Labai panaši situacija susidarė ir su teisinių paslaugų pirkimais bei atsiskaitymais. Iš teisininkės Andželos Šakinienės vien 2019 m. gruodį dviem atskirais pirkimais, kurie buvo vykdomi žodinės apklausos būdu iš vieno tiekėjo, nupirkta paslaugų už 4 430 Eur.

„Kaip matyti iš šio pirkimo dokumentų ir pateiktos sąskaitos, teisininkė tą pačią dieną, kai buvo įvykdytos pirkimo procedūros ir sudaryta žodinė sutartis tariamai suteikė teisinių paslaugų, kurių apimtis daugiau nei 17 val. Įvertinus tai, kad paslaugas teikė ne advokatas, o teisininkė, įvertinus bendras teisinių paslaugų rinkoje vyraujančias tendencijas (jog teisininkų paslaugos yra pigesnės nei advokatų), kyla pagrįstų abejonių ir dėl racionalaus lėšų panaudojimo šiame pirkime, kadangi galimai kiti rinkoje veikiantys tiekėjai (teisininkai) galėjo teisines paslaugas suteikti už mažesnę kainą”, – rašo auditoriai.

Jie pabrėžia, kad per 8 val. darbo dieną reikėjo atlikti viešojo pirkimo procedūros ir gauti 17 val. paslaugų, nes sąskaita, ant kurios uždėta generalinio direktoriaus D. Aleksandrovo viza „apmokėti“ išrašyta tą pačią dieną, kai buvo vykdytas viešasis pirkimas.

Tai pačiai teisininkei D. Aleksandrovas pernai gruodžio 19 d. išdavė prokūrą, nors vienintelis akcininkas – Klaipėdos savivaldybė – įmonės įstatuose vadovui tokios teisės nenumatė.

„Prokūros įgaliojimai yra platūs ir nesuvaržyti jokiais konkrečiais jos išdavimo tikslais, iš ko galima daryti nebent prielaidą, kad ją išduodant galėjo būti siekiama išlaikyti netiesioginę bendrovės veiklos kontrolę Dangerui Aleksandrovui netekus vadovo pareigų”, – rašoma audito išvadose.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad Registrų centras atsisakė tokią prokūrą įregistruoti juridinių asmenų registre.

Antrasis teisinių paslaugų pirkimas iš tos pačios teisininkės buvo įvykdytas ir sutartis pasirašyta gruodžio 20 dieną, tačiau dėl jo esą reikėtų atlikti papildomą patikrinimą, nes trūksta reikiamų dokumentų.

Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio, kai „Dūminė laboratorija” buvo įregistruota, iki 2019 m. pabaigos ji laimėjo 6 mažos vertės „Gatvių apšvietimo” pirkimus, vykdytus neskelbiamos apklausos būdu – buvo laimėti griovimo, grindų klojimo bei elektros instaliacijos montavimo darbų ir baldų pirkimai, kai bendrija skelbia teikianti konsultacijas, pramogų ir poilsio organizavimo, apgyvendinimo bei turizmo paslaugas. Pusė šių pirkimų buvo įvykdyti gavus tik Dūminės laboratorijos pasiūlymą.

Auditoriai išskyrė 2018 m. gruodžio 17 d. vykdytą pirkimą dėl aktų salės, kabinetų griovimo, tapetų nuėmimo, kitos įrangos demontavimo, statybinio laužo išvežimo darbų apklausiant tik „Dūminę laboratoriją”. Kuri tą pačią dieną išrašo 3 479,96 Eur sąskaitą už atliktus darbus.

Minimas ir atvejis, kai Tiekimo ir projektų administravimo skyriaus specialistės J. Lasevičiūtės brolis Marius Lasevičius išsiėmė verslo liudijimą šešioms dienoms (galiojo nuo 2019-04-23 iki 04-29), o iš jo kaip vienintelio apklausto tiekėjo balandžio 24 d. neskelbiamos apklausos būdu buvo perkami baldai už 4 450 Eur. Be to, minėtasis verslo liudijimas buvo išsiimtas konkrečiai veiklai vykdyti konkrečioje vietoje – „Gatvių apšvietimo” adresu Rūtų g. 6.

Kabeliai atpigo kartais

Aprašomas ir 2017 m. gegužė vykdytas kabelių ir laidų pirkimas, kai vieno skyriaus viršininkas kaip siūlomus kviesti tiekėjus buvo nurodęs UAB „SLO“, UAB „Elstila“ ir UAB „Elektrokomplektas“, kurios verčiasi laidų ir kabelių prekyba. Tačiau mažos vertės viešojo pirkimo pažyma rodo, kad vietoj jų dėl nenurodytų priežasčių buvo apklaustos UAB „Relija“, „Namų kultas”, UAB „Stelga“ bei UAB „Eccua“, nors pastarosios dvi užsiima kitomis veiklomis. Laimėtoju buvo pripažinta UAB „Relija”.

2018 metais buvo vykdomi du atskiri kabelių pirkimai irgi neskelbiamos apklausos būdu. Ir skirtingai nei 2017 metais, jų paraiškos jau buvo pasirašytos paties gamybos departamento direktoriaus Rolando Paulausko ir pirkimo organizatorės Monikos Vidzgės, o ne skyriaus, kurio veiklai reikalingos prekės, vadovo.

Šių metų kovą, kai izoliuotų laidų ir kabelių mažos vertės pirkimas jau buvo vykdomas skelbiamos apklausos būdu, pageidaujamą produkciją įmonei pavyko nupirkti gerokai pigiau. Pavyzdžiui, 4×50 mm2 kabelių kaina sumažėjo nuo 4,58 Eur/m iki 2,08, o 4×16 mm2 – nuo 2,24 iki 0,85 Eur/m. Juos dabar tiekia UAB „Elektrobalt“ – specializuota didmeninės prekybos elektros instaliacijos ir elektrotechniniais gaminiais įmonė.

Tad auditoriai konstatuoja, jog anksčiau ne tik buvo pažeidinėjami VPĮ principai, bet ir įmonei padaryta turtinė žala.

Klestėjo protekcijos?

Auditoriai išanalizavo ir kai kuriems dabar jau buvusiems darbuotojams sukurtas sąlygas.

2017 m. vasarį į kanceliarijos ir personalo specialistės pareigas priimta dirbti Monika Vidzgė buvo baigusi rekreacijos ir turizmo bakalauro studijas. O 2019 m. gruodžio pradžioje ji buvo paskirta Tiekimo ir bendrųjų reikalų departamento direktore su trigubai didesne alga. Auditoriai kelia abejones, ar per tokį laikotarpį ji galėjo įgyti pareiginiuose nuostatuose nurodomus specialiuosius reikalavimus. Taip pat akcentuota, kad jai darbo užmokestį turėjo nustatyti įmonės valdyba, o ne generalinis direktorius.

Anot auditorių, išskirtinės sąlygos buvo sudarytos ir M. Vidzgės sutuoktiniui, kuris 2017 m. spalį įmonėje pradėjo dirbti Eismo reguliavimo skyriaus meistru, o nepraėjus nei metams laiko paaukštintas iki skyriaus viršininko, nors skyrių viršininkams buvo nustatomas reikalavimas turėti aukštąjį (atskirais atvejais – universitetinį) išsilavinimą. Tuo metu Infrastruktūros aptarnavimo skyriaus viršininko pareiginiuose nuostatuose kažkodėl buvo numatytas reikalavimas turėti ne žemesnį nei aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą.

Auditoriai iškėlė klausimą ir dėl priedų skyrimo skaidrumo, nes savo dydžiu išsiskyrė periodiškai mokėti su minėtaisiais viešaisiais pirkimais sąsajų turėjusiems R. Paulauskui, S. Viskintienei ir M. Vidzgei.

Buvusio vadovo versija

Kadangi auditorių minimi darbuotojai „Gatvių apšvietime” nebedirba ir jų kontaktų „Atviros Klaipėdos” žurnalistas neturi, klausimus pavyko užduoti tik D. Aleksandrovui. Pokalbio telefonu metu buvo sutarta, kad į su juo susijusius auditorių teiginius buvęs įmonės vadovas atsakys raštu.

Dangeras Aleksandrovas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Atsakydamas į p. Martyno pateiktus klausimus dėl teisinio audito, visų pirma noriu išreikšti nusistebėjimą dėl šio audito išvadų viešo platinimo. Teisinio audito tikslas buvo ištirti mano, kaip įmonės vadovo veiklą UAB „Gatvių apšvietime“. Tačiau šio audito metu, nei kartą, niekas nesikreipė į mane dėl paaiškinimų ar kokių nors komentarų. Stebina ir tas faktas, kad UAB „Gatvių apšvietimas“ man iki šiol nepateikė audito išvadų, nors aš raštu kreipiausi į laikinąjį generalinį direktorių Vaidą Ramanauską, dar gegužės 7 dieną. Tačiau, kažkokiu būdu „Atviros Klaipėdos” redaktorius Martynas Vainorius gauna audito išvadą, nors tai ir prieštarauja įmonės konfidencialios informacijos pateikimo tvarkai bei asmens duomenų apsaugos rinkimo, naudojimo ir valdymo tvarkoms.

Taip pat audito išvados viešinimas, kai prasidėjo teisminis procesas (bylos Nr. I3-2938-342/2020) dėl neteisėto mano, kaip vadovo atšaukimo (vadovaujantis Darbo kodekso 104 straipsnio nuostatomis, kai nėra vadovo kaltės), sudaro įspūdį, kad tai daroma tyčia, siekiant daryti įtaką teisminiam procesui.

Daug klausimų kelia ir pačios audito kompanijos parinkimas. Visų pirma p.Vaido Ramanausko iniciatyva buvo atšaukta nepriklausoma tarptautinė audito kompanija. Vėliau atlikti auditą parinkta „Jankauskas ir partneriai” advokatų profesinė bendrija (CVP IS duomenys). Su šia bendrija sudaroma sutartis už 11205 Eur. Viskas būtų gal ir gerai, jei ši suma nebūtų riba, po kurios reikėtų daryti atvirą apklausą.

Dėl šių faktų kyla abejonių, kad ši įmonė parinkta neatsitiktinai. Šios įmonės sutartis sudaryta ne vadovaujantis UAB „Gatvių apšvietimas“ patvirtintais sutarčių šablonais, kas kelia pagrįstas abejones, ar nėra išankstinių susitarimų su šia įmone.

Atkreiptinas dėmesys, kad su „Jankauskas ir partneriai” advokatų profesinė bendrija 2020-05-05 sudaroma kita teisinių paslaugų teikimo sutartis, kurioje numatytas vienas teisinės konsultacijos valandos įkainis 112 Eur. Kas tikrai yra neadekvačiai brangu.

Daug klausimų kelia ir dažni laikinojo direktoriaus vizitai į Kauną, derinti audito eigą su šia bendrove. Visi šie faktai verčia susimastyti ir sudaro nuomonę, kad teisinio audito tikslas nėra nustatyti faktinę situaciją, o bet kokiomis priemonėmis sukurpti nepagrįstus kaltinimus.

Privataus pokalbio metu su laikinai einančiu generalinio direktoriaus pareigas Vaidu Ramanausku šis aiškiai išsireiškė, kad akcininkas yra davęs užduoti bet kokiais būdais surasti ar sudaryti nuomonę, kad įmonėje vyko nusikalstama veika. Jis tuo pačiu įvardino ir darbuotojų pavardes, kurie nežiūrint į nieką turi būti atleisti. V. Ramanauskas minėjo, kad jam tas darbas yra nemalonus, bet jis neturi kitos išeities, kaip vykdyti akcininką atstovaujančių asmenų valią ir prašė „nekovoti“ su juo, o nukreipti savo veiksmus į akcininko atstovą – administracijos vadovą Gintarą Neniškį.

Paminėtina ir ta aplinkybė, kad UAB „Gatvių apšvietimas“ veiklą jau tyrė Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų skyrius ir nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (pridedama prokuratūros atsakymo kopija). Taip pat tyrimą atliko ir STT. Tačiau niekas iš valstybės institucijų neįžvelgė kokios nors nusikalstamos veikos.

Todėl visiškai nesuprantama, kodėl reikia švaistytis dešimtimis tūkstančių eurų tyrimams biudžeto pinigų, kai apie įmonės veiklą jau pasisakė ne viena valstybės institucija – tame tarpe ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri taip pat neįžvelgė jokių pažeidimų užtraukiančių atsakomybę.

Teigiama, kad būdamas įmonės vadovu ir turėdamas pareigą galimai netinkamai kontroliavote ir neužtikrinote, kad visi pirkimus vykdantys darbuotojai tinkamai ir laiku pateiktų savo privačių interesų deklaraciją.

Viešųjų pirkimų kontrolė buvo UAB „Gatvių apšvietimas“ prioritetinis klausimas. Dokumentai buvo tvarkomi skrupulingai ir atsakingai. Matyt, todėl ir Viešųjų pirkimų tarnyba, bei kitos institucijos nereiškė pretenzijų dėl viešųjų pirkimų proceso.

Viešųjų ir privačių interesų deklaracijas buvo pateikę visi darbuotojai, kurie privalėjo tai padaryti, vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Šiuo klausimu tikriausiai apeliuojama į vyr. buhalterę, kuri nebuvo pateikusi deklaracijos. Šis darbuotojas, vadovaujantis tuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, neprivalėjo teikti viešų ir privačių interesų deklaracijų, nes nedalyvavo viešųjų pirkimų procesuose.

Papildomi susitarimai su „Namų kultu” dėl darbų ir šviestuvų I. Kanto gatvėje buvo sudaryti iš karto po darbų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai „Gatvių apšvietimas” tapo subrangovu, nors „Namų kultas”  pasiūlyme nenurodė besinaudosiantis subranga. Dviem metams buvo pratęstas darbų atliko terminas. Tai leidžia pagrįstai įtarti, kad generaliniam direktoriui buvo žinoma, jog „Namų kultas” yra netinkamas tiekėjas atlikti darbus ir negalės įvykdyti sutarties. Pirkimo sąlygų visuma neužtikrino sąžiningos tiekėjų konkurencijos, priešingai – galimai buvo sudarytos sąlygos konkrečiam tiekėjui laimėti pirkimą nepaisant to, kad šis tiekėjas galimai neturėjo reikiamų pajėgumų įvykdyti pirkimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Šis klausimas jau buvo tiriamas STT. Kadangi STT nepriėmė sprendimo pradėti ikiteisminio tyrimo, manau, kad visi aukščiau išvardinti veiksmai buvo teisėti.

„Namų kultas” turėjo visus pajėgumus atlikti darbus. Šiuos darbus jis ir būtų atlikęs, tačiau UAB „Gatvių apšvietimas” pageidavo skubaus šių darbų atlikimo, nes aš kaip vadovas pastoviai patirdavau tam tikrų savivaldybės darbuotojų spaudimą, kuo greičiau įrengti šviestuvus I. Kanto gatvėje. Priėmus šį sprendimą, nebuvo padaryta jokia žala nei UAB „Gatvių apšvietimas”, nei Klaipėdos miesto savivaldybei, nei „Namų kultui”. Buvo rastas visiems tinkamas kompromisinis sprendimas.

Pažymėtina, kad dėl šių darbų vyko atviras konkursas.

Baigiamojo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto matyti, šalys faktiškai susitarė, jog „Namų kultas” atliks apšvietimo rekonstrukcijos darbus, įrengiant 24 gatvinius šviestuvus su atramomis Zauerveino bei Vytauto gatvėse, o ne kaip numatyta sutartyje – I. Kanto gatvėje. Kaip čia taip nutiko?

Vietoj šviestuvų įrengimo I.Kanto gatvėje, „Namų kultas” atliko tokios pat apimties darbus Vytauto ir Zauerveino gatvėse. Visa motyvacija, kodėl taip nutiko aprašyta aukščiau.

Kodėl „Gatvių apšvietime” nėra dokumentų, kuriuose būtų fiksuota šio pirkimo eiga?

Prieš atšaukiant mane iš vadovo pareigų, šie dokumentai buvo įmonėje. Jų kopijas buvau pateikęs įmonės valdybos nariams. Taip pat šių dokumentų kopijas, asmeniškai pateikiau STT. Jei jų nėra UAB „Gatvių apšvietimas“, tai turėtų komentuoti dabartinis laikinai einantis pareigas vadovas Vaidas Ramanauskas.

Apie dokumentų naikinimo faktus šioje įmonėje, man ją palikus, jau seniai sklando gandai. Dokumentais netgi buvo užkimštas nuotekų vamzdis, ir tai pareikalavo santechninės įmonės pagalbos jį atkimšti. Visų šių dokumentų kopijas aš turiu ir esant reikalui pateiksiu bet kokiai valstybinei institucijai ar teismui.

Kompiuterių priežiūros sutartyje su „Namų kultu” paslaugos plačiau nei pirkimo dokumentuose, nedetalizuojamos – lieka neaišku kokiais terminais ir kokias tiksliai paslaugas Namų kultas įsipareigoja atlikti. Visiškai nėra aišku, kaip „Gatvių apšvietimas” faktiškai atliko kompiuterių priežiūros sutarties vykdymo kontrolę. Neaiškumai sudaro pagrindą abejoti mokėjimų pagal Kompiuterių priežiūros sutartį skaidrumu.

Kompiuterinės priežiūros paslaugos su „Namų kultu” yra detaliai aprašytos tiek sutartyje, tiek sąskaitose. Sutartis yra patalpinta CVPIS sistemoje, sąskaitos buvo teikiamos per e-saskaitos sistemą. Šie faktai džiugina, nes sudaryta galimybė išvengti galimo dokumentų sunaikinimo ar klastojimo atvejų.

Dėl pačios paslaugos, norėčiau paaiškinti smulkiau. Man pradėjus dirbti UAB „Gatvių apšvietimas“ gan nepatikimai veikė miesto apšvietimo įjungimo ir išjungimo sistema. Todėl buvo poreikis šį procesą padaryti saugų ir patikimą. Tai galima buvo išspręsti tik vykdant pastovią įrangos profilaktinę priežiūrą. Aš priėmiau sprendimą, sudaryti sutartį su įmone, kuri šias paslaugas teikia. Buvo atlikta tokių įmonių apklausa. Neatsimenu kiek buvo įmonių apklausta – trys ar keturios. Tačiau tuos duomenis galima rasti UAB „Gatvių apšvietimas“, jei nėra sunaikintos apklausos pažymos. Esant poreikiui pateikti šią pažymą valstybinėms institucijoms – aš ją surasiu, nes mano darbiniame kompiuteryje, buvo visos viešųjų pirkimų dokumentų kopijos.

Šią apklausą laimėjo „Namų kultas”, nes pasiūlė mažiausią kainą. Profilaktika buvo vykdoma, ją kontroliuodavo atsakingi asmenys. Vykdant profilaktinius darbus nei karto nebuvo jokių žymesnių sutrikimų, kas leidžia teigti, kad profilaktika buvo atliekama tinkamai. Todėl pretenzijos tiekėjui nebuvo reiškiamos.

Tai buvo rutininė, kas mėnesį vykdoma serverio įrangos ir kompiuterių profilaktinė apžiūra ir būklės įvertinimo procedūra. Mokėjimų skaidrumą įrodo sąskaitų pateikimai per e-sąskaita sistemą ir sutarčių skelbimas per CVPIS sistemą.

„Gatvių apšvietimas” su UAB „Ecomas“ 2019-12-10 pasirašė baigiamąjį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kurio statybos objektas – gatvinių šviestuvų, Bokštų gatvėje rekonstrukcija. Iš tą pačią dieną išrašytos sąskaitos faktūros matyti, jog buvo sumontuota ne 14 atramų, kaip numatyta sutarties priede, o tik 11.  Generalinis direktorius ne tik patvirtina, jog tariamai visi darbai pagal sutartį atlikti, tačiau nurodo ir apmokėti sąskaitą. Informacijos, kad rangovui būtų taikyta sutartinė atsakomybė už ne laiku ir (ar) ne pilną sutarties įvykdymą nėra.

Įrengiant šias atramas, prie S. Dacho progimnazijos buvo atkastas kapinynas ir siekiant išvengti daugiau nei dešimt tūkstančių kainuojančių archeologinių tyrimų ir siekiant sutaupyti Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių apšvietimas“ lėšas, buvo priimtas sprendimas 3 likusias atramas įrengti kitoje gatvėje. Detaliau apie darbų eigą gali papasakoti apšvietimo skyriaus viršininkas Dainius Petrauskas.

Baigiamasis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas su UAB „Ecomas” sudarytas dėl Kalvos g. apšvietimo rekonstrukcijos. Darbų priėmimo–perdavimo aktu faktiškai įforminamas „Gatvių apšvietimo” ir UAB „Ecomas“ atskiras (ne rašytinis ir ne viešas) susitarimas, sudarytas apeinant viešųjų pirkimų procedūras, dėl visai kitoje nei pirkimo objektas apšvietimo atramų įrengimo. D. Aleksandrovas nurodė apmokėti atitinkamą sąskaitą.

Šiuos darbus privalėjo tinkamai įforminti apšvietimo eksploatavimo skyriaus viršininkas ir surašyti atitinkamus dokumentus. Sąskaitą nurodžiau apmokėti, kai man buvo pateiktas darbų užbaigimo aktas. Visi šie dokumentai turėjo išlikti „Gatvių apšvietime”.

„Gatvių apšvietimas” nepaisydamas VPT rekomendacijos, ir toliau panašiu laikotarpiu vykdydavo kelis viešuosius pirkimus, kuriems priskiriami vienodi BVPŽ kodai, neskelbiamos apklausos būdu iš tų pačių tiekėjų – „Namų kulto” ir UAB „Relija“.

Po Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų visi pirkimai buvo vykdomi pertekliniu skaidrumo principu. T.y. vietoj vieno tiekėjo (leidžiant LR VPĮ) buvo apklausiami trys ir pan. „Namų kultas” ir UAB „Relija” dalyvavo atvirame konkurse ir laimėjo konkursą, todėl su jomis buvo sudarytos preliminarios prekių tiekimo sutartys.

Visos VPT rekomendacijos buvo paisomos, apie šių rekomendacijų įvykdymą buvo informuota VPT. Jokių pretenzijų iš VPT nesulaukėm, todėl manom, kad rekomendacijas įvykdėme tinkamai.

Net ir tuo atveju kai vykdant viešąjį pirkimą neskelbiamos apklausos būdu būdavo apklausiamas daugiau nei vienas tiekėjas, faktiškai būdavo apklausiami tie patys tiekėjai: „Namų kultas”, UAB „Relija“ bei UAB „Onninen“. Atskirais atvejais, tokiuose pirkimuose, viešojo pirkimo dokumentų, fiksuojančių pirkimo eigą: kvietimo siuntimo tiekėjams, tiekėjų pasiūlymai ir kt., apskritai nėra.

Tai populiariausi šios produkcijos tiekėjai. Kiti tiekėjai tokie kaip SLO, „Elstila”, „Elektrokompelktas” ir pan. paprasčiausiai nedalyvaudavo atviruose konkursuose arba nesugebėdavo tinkamai pateikti pasiūlymų. Dėl šios priežasties vykdant mažos vertės pirkimus, buvo kviečiami patikimiausi tiekėjai, kurie dalyvaudavo atviruose konkursuose.

Šiuo klausimu buvo vykdomas VPT patikrinimas ir jis tuo klausimu nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų, o surašė rekomendacijas.

Visi viešųjų pirkimų dokumentai, man dirbant įmonėje buvo, nes nuolat, kartą per ketvirtį buvo atliekama šių dokumentų inventorizaciją ir nebuvo pasigesta nei vieno dokumento. Šiuo metu galimai dalis dokumentų yra sunaikinta. Aš savo darbiniame kompiuteryje turėjau visų viešųjų pirkimų dokumentų kopijas ir esant reikalui, galiu vieną ar kitą dokumentą pateikti teisėsaugos institucijoms.

Labai panaši situacija susidarė ir su teisinių paslaugų pirkimais bei atsiskaitymais. Kaip matyti iš pirkimo dokumentų ir pateiktos sąskaitos, teisininkė tą pačią dieną, kai buvo įvykdytos pirkimo procedūros ir sudaryta žodinė sutartis tariamai suteikė teisinių paslaugų, kurių apimtis daugiau nei 17 val. Įvertinus tai, kad paslaugas teikė ne advokatas, o teisininkė, įvertinus bendras teisinių paslaugų rinkoje vyraujančias tendencijas (jog teisininkų paslaugos yra pigesnės nei advokatų), kyla pagrįstų abejonių ir dėl racionalaus lėšų panaudojimo šiame pirkime, kadangi galimai kiti rinkoje veikiantys teisininkai galėjo teisines paslaugas suteikti už mažesnę kainą.

Teisininkų paslaugos perkamos vadovaujantis kokybės kriterijais. Jei teisininkas sugeba pateikti kokybiškas paslaugas, jos ir perkamos. Kalba eina apie specifinį teisinį atstovavimą, kai įmonė metų pabaigoje patyrė galimai neteisėtą, grubų ir neadekvatų spaudimą iš tam tikrų suinteresuotų aukšto rango savivaldybės darbuotojų, teisinės konsultacijos buvo teikiamos nuosekliai darbo teisės srityje, viešųjų pirkimų, dėl asmens duomenų apsaugos ir vaizdo stebėjimų, rangos ir
subrangos sutarčių ir t.t. Sutartys buvo sudarytos su teisine kontora, kuri bendradarbiauja su keliais garsiais Klaipėdos advokatais, siekiant užkirsti kelią galimai neteisėtiems veiksmams UAB „Gatvių apšvietimas“ atžvilgiu.

Su „Jankauskas ir partneriai” advokatų profesinė bendrija sudarytos sutarties įkainiai galimai prasilenkia su ekonomine logika, tačiau, dabartinei įmonės vadovybei tai nekelia jokių abejonių.

Dangeras Aleksandrovas pasirašė prokūrą teisininkei, kuri teikė teisines paslaugas „Gatvių apšvietimas”. Tokie generalinio direktoriaus veiksmai yra neteisėti ir prieštarauja įstatams.

Prokūros pasirašymo klausimas iškilo tuo metu, kai įmonė patyrė didžiulį spaudimą. Prokūra nebuvo įregistruota, nes to nenumatė įmonės įstatai, bet nedraudžia kiti teisės aktai. Prokūros pasirašymo klausimas yra pilnai vadovo kompetencijoje ir šioje vietoje nebuvo jokio pažeidimo. Prokūra buvo pasirašyta, siekiant tinkamai atstovauti įmonę teisiniais klausimais.

Portale atviraklaipeda.lt kažkieno išsakyta nuomonė, kad tai savivaldybės įmonės perleidimas privačiam asmeniui yra absoliuti nesąmonė. Tokiems teisnių klausimų komentatoriams reikėtų visų pirma pasiskaityti LR civilinį kodeksą (2.176-2.180 straipsniai apie prokūrą). Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu. Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose.

Prokuristas (2.179 straipsnis) neturi teisės atlikti ir jam negali būti pavedama atlikti šių veiksmų: 1) perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržyti teises į jį; 2) pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją; 3) skelbti atstovaujamojo bankrotą; 4) duoti prokūrą;5) priimti į įmonę dalininkus. Prokūroje šis apribojimas taip pat buvo įtvirtintas. Taigi, prokūristas yra tik įmonės atstovas ir jokiu būdu jos nevaldo.

„Gatvių apšvietimo” vykdytų viešųjų pirkimų procedūrose buvo sudaryta favoritizmo bei savavališkumo sistema.

Šis teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio ir nieko nepasakantis. Jei yra pateiktos tokios audito išvados, tai parodo audito atlikimo kokybę, kompetenciją, kvalifikaciją ir galimai be reikalo iššvaistytus dešimtis tūkstančių eurų.

Perkant kabelius favoritizmas reiškėsi ne tik pasirenkant tiekėjus, kurių veikla nesusijusi su pirkimo objektu, tačiau ir nustatant abstrakčias pirkimo sąlygas, faktiškai nenumatant jokių sutarties vykdymo kontrolės bei „Gatvių apšvietimo” interesų apsaugos nuo netinkamo sutarties vykdymo saugiklių.

Abstrakčios pirkimo sąlygos yra abstraktus teiginys. Pirkimo sąlygas sudarė perkančiosios organizacijos specialistai ir jie kontroliuodavo teikiamų prekių atitikimą techninei specifikacijai. Jei būtų pasitaikiusios netinkamos prekės, jos paprasčiausiai nebūtų priimamos arba grąžintos tiekėjui. Tiekiamų prekių kokybės kontrolė UAB „Gatvių apšvietimas“ buvo vykdoma principingai ir aš dėl šio klausimo niekada neturėjau pretenzijų savo darbuotojams. Favoritizmo terminas visiškai nieko nepasakantis.

Kaip galite paaiškinti aplinkybę, kad 2020 m. kovą vykdyto izoliuotų laidų ir kabelių mažos vertės pirkimo metu 4×50 mm2 kabelių kaina sumažėjo nuo 4,58 Eur/m iki 2,08, o 4×16 mm2 nuo 2,24 iki 0,85 Eur/m?

Lyginant 2017 ir 2020 metus jokiam nors kiek suprantančiam rinkos kainas, nekils klausimų apie kainų skirtumus. Kainos atitinkamu periodu natūralu, kad keičiasi ir tai priklauso nuo daugelio medžiagų kainų, ekonominių dalykų ir kitų aplinkybių. Taip pat neaišku lyginamų prekių kokybiniai parametrai ir ar tikrai 2020 m. buvo patektos tos prekės, kurios numatytos techninėje specifikacijoje. UAB „Gatvių apšvietimas“ kaip perkančioji organizacija, vykdydavo viešojo
pirkimo procedūras ir pasirinkdavo pigiausią pasiūlymą.

Tiekimo ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareiginiais nuostatais, šias pareigas einantis asmuo turi atitikti specialiuosius reikalavimus, o būtent: gebėti vadovautis ekonomikos, teisės, vadybos, finansų,personalo valdymo, administravimo bei darbo santykių reguliavimo pagrindais organizuojant ir planuojant „Gatvių apšvietimo” tiekimo ir bendrųjų reikalų veiklą. Abejotina tuo,kaip kanceliarijos ir personalo specialistė, turėdama metų patirtį vadovaujant skyriui ir su užimamų pareigų specifika nesusijusį išsilavinimą, galėjo įgyti tokiam atsakingam darbui reikalingą patirtį bei įgūdžius ir būti paskirta į šias pareigas.

Tiekimo ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigas užėmė asmuo, kuris buvo atrinktas personalo atrankos kompanijos. Šis asmuo turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirbdamas įmonėje parodė aukštus profesinius sugebėjimo ir vadovavimo įgūdžius. Todėl jis ir buvo pasirinktas šioms pareigoms. Visus aukščiau Jūsų nurodytus kriterijus šis asmuo atitiko.

Tiekimo ir bendrųjų reikalų departamento direktorei darbo užmokestį turėjo nustatyti „Gatvių apšvietimo” valdyba, o ne generalinis direktorius D. Aleksandrovas. Generalinis direktorius viršydamas ABĮ nustatytas vadovo kompetencijos ribas nustatė galimai neproporcingai (įvertinus darbuotojos išsilavinimą ir patirtį) didelį darbo užmokestį darbuotojai.

Vadovaujantis UAB „Gatvių apšvietimas“ darbo apmokėjimo nuostatais, visų darbuotojų, išskyrus generalinio direktoriaus (jam nustato valdyba), algas nustato generalinis direktorius.

Tiek Jums, tiek tikėtina audito kompanijai pateikta klaidinanti informacija, ko pasekoje daromos klaidingos išvados. Galimai šios išvados daromos siekiant tendencingo ir melagingo apkaltinimo bei apšmeižimo. Tuo atveju šita veika patenka į Baudžiamojo kodekso sritį. Galimai neproporcingo atlygio dydis yra tik interpretacijos ir demagogijos dalykas.

Įvertinus pateiktus „Gatvių apšvietimo” darbuotojų pareiginius nuostatus matyti, jog nuostatuose nurodyti reikalavimai darbuotojų kvalifikacijai ir kompetencijai buvo faktiškai pritaikyti pagal į pareigas paskirto darbuotojo išsilavinimą bei kompetenciją, o ne priešingai. Kaip, pavyzdžiui, nepaisant to, kad skyrių viršininkams nustatomas reikalavimas turėti aukštąjį (atskirais atvejais universitetinį) išsilavinimą, Infrastruktūros aptarnavimo skyriaus viršininko pareiginiuose nuostatuose numatytas reikalavimas turėti ne žemesnį nei aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą.

Infrastruktūros skyriaus viršininkas, nežiūrinti to, kad sugebėjo vykdyti vadovaujantį darbą dirbant eismo organizavimo skyriaus meistro pareigose, mokosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje elektros ir automatikos inžinerijos specialybę ir šiemet baigs mokslus bei įgis aukštąjį išsilavinimą. Todėl ir priėmiau sprendimą, šį žmogų skirti infrastruktūros priežiūros skyriaus viršininku, suprasdamas pilną jo kompetencijos atitikimą skiriamoms pareigoms.

Dėl priedų skyrimo skaidrumo ypač daug abejonių kelia ir iš visų įsakymuose nurodytų darbuotojų išsiskiria, keliems darbuotojams mokėti priedai, kurie visų įsakymų kontekste išsiskiria šių priedų dydžiais.

Visi, absoliučiai visi darbuotojai, kurie vykdė papildomus darbus gavo priedus prie atlyginimo. Nei vienam darbuotojui, kuris vykdė tik jam priskirtas funkcijas arba nebuvo darbe daugiau nei vieną savaitę per mėnesį, nebuvo skiriami jokie priedai, nežiūrinti kieno jie giminaičiai ar artimieji. Kiekvienas priedo skyrimas buvo paskaičiuojamas adekvačiai atliktam darbui ir šios sumos buvo ženkliai mažesnės, jei papildomus darbus būtume pirkę rinkoje. Taip pat skiriamais priedais buvo skatinamas darbuotojų iniciatyvumas ir motyvacija.

Pažymėtinas faktas, kad įmonėje susiklostė tokia situacija, kad vienas darbuotojas, dėl dažno vaiko sirgimo, darbe nebūdavo maždaug trečdalį darbo laiko. Dėl šios priežasties jį reikėdavo pavaduoti, nes jis atlikdavo kanceliarijos specialisto funkcijas, kuris registruodavo ir administruodavo kasdieninę korespondenciją. Šiam darbuotojui pastoviai nebūnant darbe, neatliekant savo pareigų bei priskirtų funkcijų, buvo poreikis jį pavaduoti. Todėl pavaduojantiems asmenims buvo skiriami priedai už pavadavimą.

Darbuotojai daug dirbdavo (ir po darbo valandų) kai įmonėje buvo įvairūs patikrinimai (VPT, Darbo inspekcijos ir pan.) todėl jie buvo skatinami už papildomą, jiems nepriklausantį darbą.

Visi priedai pagrįsti tarnybiniais pranešimais ir įsakymais (registruotais ir sunumeruotais), kurių kopijas su registracijos numeriais galiu pateikti bet kokiai teisėsaugos institucijai, jei jie būtų sunaikinti UAB „Gatvių apšvietimas“.

Su visais, darbuotojais, kuriuos priimdavau į darbą, aš pats kalbėdavau ir įvertindavau jų kompetencijos lygį. Buvo tik porą atvejų, kai „rekomenduojant“ aukštiems merijos atstovams-pareigūnams buvo priimti darbuotojai, kurie nelabai atitiko reikalaujamas kompetencijas bei piktnaudžiaudavo tokia padėtimi ir neatlikdavo tinkamai savo darbo.

Visi darbuotojai buvo savo srities specialistai su atitinkamu išsilavinimu, papildomai keldami savo kvalifikaciją ir kompetencijų lygį įvairiuose mokymuose susijusiuose su jų darbo specifika. Tai liudija ir nuolatinis UAB „Gatvių apšvietimas“ ekonominis augimas ir įmonės modernizavimas.

Po pateiktų atsakymų į klausimus D. Aleksandrovas pateikė ir dar vieną repliką:

„Tikiuosi pakankamai išsamiai atsakiau į pateiktus klausimus. Mane liūdina, šita organizuota susidorojimo kompanija su manim kaip profesionalu ir kaip su žmogumi. Puikiai žinau, kad po šio straipsnio pasirodymo, vėl bus organizuota įžeidžiančių komentarų kompanija.

Noriu patikinti komentatorius, kad atviraklaipeda.lt portalo nebeskaitau, nuo šių metų sausio vasario mėnesiais organizuotos mano reputacijos juodinimo kampanijos. O tuo labiau neskaitau jokių komentarų. Taip, kad galite nepersistengti. Juos skaito ir analizuoja teisininkai, bei ruošiami civiliniai ieškiniai.

Procesai, kurie organizuojami prieš mane, galimai patenka į Baudžiamojo kodekso nuostatas. Todėl, kaip jau ir minėjau dabartiniam laikinajam vadovui Vaidui Ramanauskui, kad teiksiu skundus, ieškinius valstybės institucijoms, už bet kokį neteisėtai man pareikštą kaltinimą, išvadą ir kitą melagingą informaciją.

Po teisminių procesų, planuoju pateikti tikrąją visos šios mano puolimo kompanijos versiją, atskleidžiant tikruosius istorijos dalyvių vardus, šios veiklos motyvus ir persekiojimo gan pragmatiškus tikslus. Gal ateinančių rinkimų kontekste, padovanosiu savo istorijos autorines teises kokiai nors politinei jėgai, kuri suinteresuota teisingumu ir sąžiningumu.

Manau tikrąją situaciją parodys 2019 metų ir 2020 metų UAB „Gatvių apšvietimas“ finansinė ekonominė ataskaita. Tada ir matysime, kaip įmonė buvo valdoma ir kokius rezultatus sugebėdavo pasiekti visoje šioje istorijoje apjuodinti žmonės.

Apeliuoju į nepriklausomus įmonės valdybos narius, ar tikrai šiuo metu įmonėje viskas vyksta gerai? Kokie įmonės veiklos rodikliai?

Vertinant įmonės pirkimų istoriją CVPIS sistemoje, matome, kad jokia rimta veikla bendrovėje nevyksta, įmonė galimai tyčia žlugdoma, siekiant ją reorganizuoti (pranešimai spaudoje) ar kitaip sunaikinti, nes ji kelia konkurencinį pavojų tam tikroms kitoms savivaldybės ir privačioms įmonėms. Bet čia jau kita istorijos dalis.”

Įmonės nebeliks?

Formaliai įmonės akcijų valdytoju esantis Savivaldybės administracijos direktorius G. Neniškis patvirtino, kad savivaldybė gavo prokuratūros atsakymą į dar prieš įmonės audito pradžią pateiktą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl D. Aleksandrovo vadovavimo metu padarytų veiksmų. Juo informuota, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas.

Pasak G. Neniškio, gavus audito išvadas dabar jau pati įmonė kreipsis į teisėsaugininkus.

Vasario viduryje „Gatvių apšvietimo” vadyba buvo nusprendusi neskelbti naujo jos įmonės vadovo išrinkimo konkurso ir  palaukti audito išvadų. Akcentuota, kad po audito išvadų gali būti priimti įvairūs akcininko sprendimai – galimas įmonės pertvarkymas ar reorganizacija.

Trečiadienį Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad įmonės auditas ir atlikta studija rodo, jog vizija šią miestui priklausančią įmonę pertvarkyti ar reorganizuoti turi pagrindo. Užsakytos studijos metu buvo vertinta galimybė sujungti įmonę su UAB Klaipėdos autobusų parkas. Teigiama, kad sprendimo projektas dėl įmonių sujungimo miesto Tarybai svarstyti bus pateiktas artimiausiu metu.

KOMENTARAS

Vaidas Ramanauskas, laikinasis „Gatvių apšvietimo” vadovas

Į gautus raštus bendrovė atsako per 20 dienų. Vyksta teisinio vertinimo procedūros ir aš negaliu pateikti audito išvadų tretiems asmenims.

Minima nepriklausoma tarptautinė audito kompanija neatitiko bendrovės paskelbtų sąlygų, nes ji negalėjo būti atlikusi Klaipėdos miesto savivaldybės valdomose įmonėse audito per pastaruosius 5 metus, dėl ko teko skelbti naują konkursą. Naujas konkursas buvo atliktas pagal „Gatvių apšvietimo” patvirtintą pirkimų tvarką. Nelabai suprantama, kodėl buvęs vadovas taip nerimauja dėl nutrauktos sutarties su jo vadovavimo metu parinkta audito bendrove, kuri neatitiko konkurso sąlygų. Su minima advokatų bendrija iki konkurso neturėjau jokių ryšių – nei asmeninių nei juridinių, šiuo metu bendraujame tik sutarties vykdymo rėmuose.

Absurdiškas melas yra tai, kad vykau į Kauną ir „derinau“ audito eigą bei įtakojau audito rezultatus. Auditas atliktas remiantis tik bendrovės turimais dokumentais, o ne kieno nors norais ar pliurpalais.

Visiškas melas yra ir tai, kad turėjau užduočių iš akcininko bei atleidžiamų darbuotojų sąrašą. Didžiąją dalį darbuotojų abipusiu sutarimu atleido buvęs vadovas išmokėdamas išeitines kompensacijas iki man pradedant eiti pareigas. Esu laikinas įmonės vadovas ir su niekuo nekovoju. Dirbu savo darbą, kurio pagrindinis tikslas – nenutrūkstama bendrovės veikla.