Nepaisant ypač šiltos žiemos ir atsiradusios papildomos konkurencijos savivaldybės valdomai AB „Klaipėdos energija” paleidus naujus biokuro katilus, uostamiestyje veikianti „Fortum Klaipėda” atliekų deginimo jėgainė 2019-aisiais pardavė rekordinį kiekį šilumos energijos.

„Fortum Klaipėda”. Bendrovės nuotr.

Šiemet dėl karantino gerokai vėliau surengtos tradicinės spaudos konferencijos metu jos vadovai kartu akcentavo, jog nestabili teisinė aplinka yra sunkiai suprantama akcininkams, kurie jau vasarį paskelbė, jog planuodami ateitį svarsto ir Lietuvoje esančio verslo pardavimo galimybę.

Vitalijus Žuta, jėgainę valdančios bendrovės „Fortum Heat Lietuva” generalinis direktorius sako, jog Klaipėdos regionas yra pirma kregždė Lietuvoje, labai arti vadinamosios pageidaujamos atliekų panaudojimo piramidės, kur pirmiausiai iš viso jų vengiama, vėliau – mažinamas jų kiekis, didinamas pakartotinis panaudojimas, perdirbama, išgauna energija ir tik tada šalinama sąvartynuose.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2010 m. 94 proc. atliekų buvo šalinama sąvartynuose, o 2017 m. (naujesnių duomenų dar nėra) – jau tik 33 proc. 18 proc. jų deginta, 48 proc. perdirbta, vienas procentas yra dingę duomenys.

Pasak V. Žutos, praėjusių metų duomenys rodo, kad nepaisant mažėjančio gyventojų skaičiaus, komunalinių atliekų nemažėja – akivaizdu, kad žmonės daugiau vartoja. O per karantiną matomas padidėjęs plastiko kiekis atliekose – padidėjo jų kaloringumas.

„Mūsų vertinimais, iki 2035 metų atliekų trim jėgainėms tikrai pakaks, ypač pramoninių”, – sako V. Žuta, nematantis, kad dėl naujų jėgainių Kaune ir Vilniuje kaip nors esmingai persiskirstys atliekų srautai.

Donatas Petronis, „Fortum Klaipėda” direktorius akcentuoja, kad parduodamos šilumos kainai įtakos turi ir klimato kaita, dėl kurios vidutinė temperatūra šildymo sezono metu jau būna teigiama ir mažesnis energijos poreikis didina konkurenciją bei daro spaudimą kainoms.

Visgi pernai ši jėgainė pardavė rekordinį kiekį šilumos energijos – 445 gigavatvalandes. Tai pasiekta aktyviai konkuruojant ir siūlant mažesnę kainą.

D. Petronis pateikė ir duomenis apie  dioksinų ir furanų, dėl kurių jėgainei skiriamas didžiausias dėmesys, išmetimus –  pernai kovą ir rugsėjį atlikti matavimai rodė, kad jų išmetama 0,001 ir 0,007 ng/kub. m kai leistina norma yra 0,1 ng/kub. m. Paskutiniais duomenimis, mažiausia atliekų deginimo temperatūra buvo 994 laipsniai, vidutinė – 1019.

„Dioksinai ir furanai skyla nuo 600 laipsnių ir daugiau, tačiau pagal bendrą tokioms jėgainėms taikomą direktyvą, temperatūra negali būti mažesnė nei 850 laipsnių”, – teigė D. Petronis.

Pasak jo, deginamų pramoninių atliekų kiekis vis didėja – lyginant su 2018 m. jų dalis bendrame sraute išaugo nuo 42 iki 43 proc. 2013-aisias, kai jėgainė pradėjo dirbti, tokios atliekos sudarė tik ketvirtadalį.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi miesto Tarybos narė Ligita Girskienė teiravosi, kad jėgainė ketina deginti „Grigeo Klaipėda” nuotekų dumblą.

Pasak D. Petronio, įmonės dėl to jau turi anksčiau pasirašytą susitarimą ir toks dumblas jau buvo degintas, prieš tai atlikus fizinius-cheminius tyrimus.

„Tam turime ir technines sąlygas, mūsų dūmų sistema pajėgi susidoroti. Kiekviena atlieka turi savo kodą, toks dumblas nepatenka prie pavojingų atliekų. Be to, tai būtų labai mažas kiekis bendrame sraute, nesimato jokios įtakos”, – sakė D. Petronis.

Pasak Vitalijaus Žutos, jei ne „Fortum Klaipėda”, kita alternatyva „Grigeo Klaipėda” nuotekų dumblui būtų jo tvarkymas „Branda LT” teritorijoje Dumpiuose.

„Fortum Heat Lietuva” vadovas taip pat sakė, kad jau yra pasirašyta susitarimas su Kelių direkcija dėl pilotinio projekto panaudoti po deginimo susidarantį šlaką keliui tiesti.

„VGTU atliko tyrimus – pusantrų metų trukmės darbai, tyrimai įvairiose temperatūros, esant drėgmei, šalčiui, parodė, kad jis yra visiškai tinkamas kelio tiesimui. Artimiausiu metu turėtų atvykti suomiai su įranga ir perdirbs. Tada šlakas nebepatektų į sąvartyną, o kenksmingi pelenai ir toliau išvažiuos į Norvegiją”, – sakė V. Žuta.

Jis taip pat akcentavo, kad vis pasklindantys gandai, kad įmonė ketina imtis deginti ir padangas neturi jokio pagrindo.

„Tokių planų nėra, o ir niekas neleistų to daryti”, – sakė V. Žuta.

Pasak jo, didžiausias iššūkis yra stabilios teisinės aplinkos nebuvimas.

„Yra iniciatyvos, kurios akcininkams nesuprantamos”, – sakė jis, minėjęs vartų mokesčio reguliavimo planus, norą apriboti visoje šalyje per metus sudeginamų atliekų kiekį iki 500 tūkst. tonų.

Pasak jo, šiuo metu jėgainė turi apie 30 atliekų tiekėjų ir tai esą rodo, kad rinka veikia.

„Mes turime konkuruoti su sąvartyno mokesčiu, mūsiškis turi būti mažesnis. O kokia metodika bus? Vaikšto tik nuogas įstatymas. Pats mažiausias ES vartų mokestis yra Klaipėdoje, jis nedidėjo nuo pradžios. Kokia bus tokio reguliavimo pridėtinė vertė? Jei apribotų deginamų atliekų kiekį, tai neperdirbamos keliaus į sąvartynus? Norėtųsi konstruktyvaus dialogo”, – teigė  „Fortum Heat Lietuva” vadovas.

Pasak jo, visi tokie ketinimai ir yra viena iš tų priežasčių, kodėl akcininkai vasarį paskelbė, jog svarsto ir galimybę parduoti Lietuvoje veikiantį verslą. Tačiau sprendimų esą dar nėra.