Geriausias variantas yra dviračių treką parduoti, o už gautus pinigus pastatyti naują universalią sporto salę. Tokią išvadą pateikė Sporto infrastruktūros vystymo Klaipėdos mieste galimybių studijos rengėjai.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Jiems buvo suformuluota užduotis išanalizuoti, kaip tinkamiausiai sporto poreikiams panaudoti dviračių treką. Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Astos Dirgėlienės, šis objektas yra „sopuliukas“. Jį išlaikyti per metus savivaldybei kainuoja 50 tūkst. eurų. Šiuo metu jame vyksta lauko teniso užsiėmimai, yra išnuomotos ir erdvės, kuriuose remontuojami dviračiai. Tačiau didžioji šio sporto centro dalis yra nenaudojama ir neišnaudojama.
Galimybių studijos rengėjai analizavo keturias alternatyvas, ką reikėtų daryti su dviračių treku. Nagrinėta galimybė treką rekonstruoti ir šioje zonoje įkurti daugiafunkcę sporto salę. Antroji alternatyva – įveiklinti esamą dviračių treko infrastruktūrą įrengiant stadioną, trečioji – įrengiant teniso ir dviračių sporto bazę. Ketvirtasis variantas – visus dviračių treko pastatus ir jiems priskirtą sklypą parduoti, o gautus pinigus tikslingai panaudoti sporto reikmėms.
Anot galimybių studijos rengėjų, už parduotą dviračių treką gautus pinigus tikslingiausia panaudoti universalios sporto salės Šviesos/Kretingos g. statyboms. Pabrėžta, jog šios sporto salės statybų projektas jau yra parengtas, tad trūksta tik finansavimo. Skaičiuojama, kad ją pastatyti kainuos apie 6 mln. erų.
Galimybių studijos rengėjai dviračių treko ateitį mato būtent kaip ketvirtąją alternatyvą, t. y. jį reikia parduoti, o už gautus pinigus pastatyti naują sporto esą. Esą toks variantas ekonomiškai yra naudingiausias.
A. Dirgėlienė galimybių studijos rengėjų, kai jie pirmadienį savivaldybėje pristatė savo parengtą dokumentą, teiravosi, ar dviračių treko pardavimas reiškia, jog Klaipėdoje bus galima plėtoti tik plento dviračių sporto šaką, o treko tiesiog nebeliks. Galimybių studijos rengėjas, MB „Begra“ direktorius Marius Matulaitis tvirtino, jog „ar taip, ar kitaip dabar yra tik plento dviračiai“.
„Mano nuomone, dviračių treko sportui atskiro centro tikrai nereikia“, – pabrėžė M. Matulaitis.
Klaipėdos sporto bazių valdymo centro direktorius Marius Junokas svarstė, jog vieta, kurioje yra dviračių trekas, yra labai patraukli, todėl tuo reikia pasinaudoti.
„Pas mane lankėsi naujasis Lietuvos dviračių federacijos vadovas. Išgirdau pasakymą, kad jie galėtų sukurti šiuolaikišką centrą ir jis būtų užpildytas sportininkais ne tik iš Lietuvos, bet ir visos Europos. Manau, jog pardavimas nėra pats racionaliausias sprendimas. Geriau ieškoti galimybių koncesijos būdu įveiklinti šią zoną“, – savo nuomonę reiškė M. Junokas.
Nors galimybių studijoje aiškiai įvardinta, koks turi būti dviračių treko likimas, lemiamą žodį dėl jo pardavimo ar kitokio pritaikymo turės priimti Klaipėdos savivaldybės administracija ir miesto taryba.
Su treko atsiradimo istorija galima susipažinti čia.
Treko autorius, architektas Zigmas Bernardas Rutkauskas pernai rudenį „Atvirai Klaipėdai” sakė manantis, kad dabar jis yra niekam nereikalingas sąšlavynas ir tai yra gera vieta statyti namus.
„Reiktų pratęsti kvartalą saikingai, gerai įeiti į parko zoną. Nenorėčiau, kad aikštė šunims būtų padaryta. Bet jei atiduos vertelgoms, kurių niekas nevaldo, o jie valdo visus, ten bus blogai. Niekas prieš juos neatsilaiko. Turėtų būti labai subtilu, nes šalia juk ir bažnyčia”, – sakė Z. B. Rutkauskas.
Įžūloka pas mus valdžia.Dar neseniai Vasaros estrados vietoje siūlė statyti namus.Jei pasiūlytų aquaparką,dengtą salę dviračiams,visuomeninės paskirties objektą-multifunkcinį sporto centrą-o dabar tik parduoti statyboms gyvenamų namų-trumparegiška.Kas ten savivaldybėje vyksta?Tik ledo arenos betrūksta.
Senai aišku, kad kokį atsakymą turėjo studijos rengėjai sugromuluot, tokį ir pateikė, Debiliška studija apie metro, su aiškiu atsakymu pusę milijono kainuoja už popieriuką, kurį įkiša į stalčių, va čia tai negaila, nes visiems užteko, kitaip tokios niekas nedarytų. 500 000 negaila, o va 50 tūkstančių trekui… tragedija. Liūdna nuo absurdiškumo ir miesto vizijos formuotojų liurbių. Prašika kasmet milijonus, kuriuos skiria ES ir Lietuva net ir tokiems objektams atnaujinti itr įveiklinti, bet va savų statybų vystytojų eilė matyt jau gera susiformavo, kainos kyla, teks aukoti… dviračių treką.
Argi reikalingos tos studijos. Jos užsakomas, nurodant kokia išvadą reikia parašyti. Kam pinigus mėtyti į „balą”. Kaip girdisi, tai dėl kiekvieno menkniekio daroma studija. Pinigai vėjais.
Tramvajaus studijoms jau milijonas kažkam į kišenes… Geros varkės tos studijos!
Muzikiniui vieta taip ir liko neparinkta, nors buvo studijos dėl vietos nustatymo… Geri pinigai eina iš mokesčių mokėtojų. Lohai dėl to nekovoja, viską atiduoda…
trekas gal ir ne pirmos jaunystes, bet tai statinys, ji galima renovuoti kad ši sporto šaką gyvuotu ir duotu rezultatus Klaipėdos miestui. Jei miesto valdininkeliai galvoja kad sportas turi gyvuoti iš privačiu lešu tai tokius valdininkus ir politikus reikia vyti toliau nuo savivaldos nes ju mastymas žemiau provincinio. Daugelis sporto šakų nėra verslas kur nupirkau pigiau o pardaviau brangiau. Ir kada jo likimą sprendžia perku-parduotu spekuliantai, ir jei dar savivaldybe samdo rinkodaros tipo specialistus nustatyti kokios reikalingos o kokios sporto šakos nereikalingos miestui tai Klaipedos sportas tikrai yra ties bedugne. Klausimas miesto valdininkeliams: Kokia dar sporto šaka planuojama naikinti Klaipėdoje. Dirgėlienės „gudri“ pastaba – trekas suvalgo 50 tūkstančius per metus nesuprantančiam apie sportą yra svarus argumentas Bet tai lašas norint matyti šios sporto šakos rezultatus. Tad pirma šiai ne-politikei reikia užduoti klausimą, o kiek idėjai pastangų kad Klaipėdos dviračių trekas nors minimaliai egzistuotu???, greičiausiai Nuli, na gal pastangos kritikuoti, kaip ir ta fraze apie 50 tūkstančiu. Jaučiasi kad ši ne-politike populizmui pilna o darbuose Nulis. Jei paanalizavus šios ne-politikes žingsnius per Klaipedos sportą tai rezultatai nepastebėti. Vadovavo Klaipedos lengvajai atletikai – tik neilgai, pabėgo i baseiną vadovauti plaukikams bet ir neilgai. Reikėtu paklausti šios specialistes o kiek kainavo šiose bazėse sportininku apskaia ir ar jos dirba? Kol tokie vadovai kaip Dirgėliene turės balsą miesto sporto reikaluose sportas eis i nuokalne.
Vergo pozicija – neliko treko entuziastų, ir nebereikia!
Mažiausia kaina pirktos galimybių studijos rengėjai parašė tokias galimybes, pagal kurias patys ir gyvena. Ekonominis naudingumas, mažiausia kaina, multifunkcija – viskam ir niekam. Investuoti į kokybę, matyti truputį toliau nei savo pilvas, įvertinti miesto galimybes augti ir artėti prie tarptautinių standartų, rasti ir išnaudoti nišas, gebančias pritraukti kokybišką verslą ir veiklas, išsaugoti kultūrinę atmintį ir ją perkelti į naują kokybinį standartą – ne šiam miestui. Užkiš žmones trinkelėm ir lauko treniruokliais. Ko daugiau reikia. Miestas be vizijos ir ambicijų, kuo toliau tuo giliau grimzta į provincijos liūną. Šviesmiečiais atitrūkęs nuo Vilniaus ir Kauno.
100 proc.
„Za gubrom takije tykvy…”
Beje, parašei eilę bereikšmių apvalių frazių ir visiškai nieko konkretaus. Tipo „taip daryti blogai, o kaip būtu gerai nesakysiu”
Taiklus komentaras.
Liaudies išmintis – šuns balsas į dangų neina 🙂
Čia ilgam, dabar prasidės antklodės tampymas…