Po ilgokos pertraukos susirinkusi atnaujintos sudėties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba antradienį nusprendė kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA), kad ji pateiktų konkrečius siūlymus Uosto direkcijai ir savivaldybei, kaip būtų galima vykdyti aplinkos kokybės monitoringą, kuris turėtų nustatyti konkrečius miesto teršėjus ir leistų imtis konkrečių priemonių.

Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Posėdžio metu AAA Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė teigė, kad atliekant tokį monitoringą turėtų būti tiriamos ir išleidžiamos nuotekos, nes Klaipėdos sąsiaurio būklė esą yra bloga. Taršiausiose uosto ir miesto vietose turėtų būti įrengtos taršos matavimo stotelės. Reikėtų stebėti ir naujas medžiagas, kurios jau aptinkamos valstybinio monitoringo metu.

Pasak specialistės, reikėtų stiprinti ir Uosto direkcijos vaidmenį aplinkosaugoje, nes esą būtent ji gali pasiūlyti geriausius sprendimus. Manoma, kad direkcija galėtų dalyvauti ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo uosto įmonėms procese. Galiausiai esą reikia integruotos bazės, kurioje matytųsi visi duomenys.

„Nemanome, kad tik uostas teršėjas, yra ir miesto įmonės. Siekiame ne kariauti, ne kovoti, o bendradarbiauti”, – teigė AAA vadovas Rimgaudas Špokas, tikinęs, kad tokiom priemonėm galima tikėtis ir europinio finansavimo.

„Nemažą darbą atlikinėja direkcija ir uosto įmonės, kad tarša mažėtų. Tačiau reikia dar ne vieną iššūkį atlikti, tobulinti, kad tarša mažėtų”, – teigė minėtajai tarybai pirmininkaujantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, irgi pakartojęs teiginį, kad ne vien uostas teršia.

„Šiandien pirmu klausimu yra aplinkosauga, o ne uosto plėtra. Klausimas tiek aštriai iškilęs, kad mes bendrom jėgom turim jį suvaldyti. Viešojoje erdvėje yra tokie kategoriški pareiškimai, kad uostas nieko nedaro. Aš norėčiau šitą paneigti. Tyrimų yra didžiulė gausa. Nėra procesas paleistas be kontrolės”, – teigė naujasis Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

Anot jo, būtina pergrupuoti ir dalį Uosto direkcijos personalo, kad atsirastų specialus skyrius.

„Įmonės daug daro aplinkosaugos klausimais, yra daug gražių pavyzdžių, mūsų tikslas surinkti ir tuos pavyzdžius išradijuoti į aplinką kaip galima plačiau ir greičiau”, – dėstė A. Latakas.

Pasak Uosto direkcijos vadovo, jo nuomone, turėtų atsirasti „visa eilė daviklių aplink uostą”, kurie turėtų fiksuoti galimą taršą ne tik iš vakarų, bet ir rytų, miesto pusės.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, miesto Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas teigė, jog klausantis tokių pareiškimų yra neramu „dėl pačios nuotaikos”.

„Sakoma: „įsisenėjusios problemos”. Pas mus tokių beveik nėra. Uostas visada pasidaro taršus, kai ant nosies rinkimai. Mes jau diagramą turime susidarę. Gink Dieve, neneigiu, kad uostas, kaip bet kuri pramonė, kita žmogaus veikla generuoja taršą. Mane neramina, kad išskiriamas siauras ruoželis. Jei norime sužinoti ir identifikuoti miesto būklę ir taršos šaltinius, turi būti vienoda metodika ir viena tai daranti institucija visame mieste. Ši iniciatyva labai sveikintina, galbūt ji pabaigs visas spekuliacijas ir parodys realią situaciją. „Klasco” krauna geležies rūdą, matome debesėlius, bet ten rūdos laivai vienas ar du per mėnesį būna. Kruizinių laivų terminalo teritorijoje pusę metų ar daugiau rekonstrukcija vykdoma ir kiek ten pjaunamos trinkelės. Vienas debesis nuo trinkelės didesnis nei „Klasco”. Kalbu taip ne todėl, kad teisinu „Klasco”. Taršiausia vieta mieste – Baltijos-Šilutės sankryža, kur keli šimtai mašinų nuolat burzgia ir degina dyzeliną. Mes tikrai už, pasiruošę, bet kad nebūtų noro žiūrėti tik į vieną pusę”, – kalbėjo V. Dambrauskas.

„Labai džiaugiamės šia iniciatyva, iki šiol kad ir ką kalbėtume, nėra kompleksiškumo, o uosto kompanijos buvo lengva balta zona, iš kurios gauti informacijos apie galimus taršos šaltinius ne visada įmanoma. Tai rodo ne vienas prašymas ir raštas, negaudavome atsakymų prisidengiant komercine paslaptimi. Matome Uosto direkciją kaip partnerius. Turi ne tik krova vykti, bet ir žmonės normaliai gyventi”, – savo ruožtu reagavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Galiausiai bendru sutarimu buvo nutarta prašyti, kad AAA iki spalio parengtų atitinkamas rekomendacijas Uosto direkcijai ir miesto savivaldybei.