P0

Sveikata

Apklausa: maistą gamina patys, bet sportuoti tingi

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2020-07-20


Nerimo kupinas karantino laikotarpis parodė, kad dažniausiai, norėdami pažaboti stresą, žmonės rinkosi ne sportą, knygas ar kitus prasiblaškymo būdus, bet maistą. Remdamiesi atliktomis studijos mokslininkai pastebėjo, jog karantino metu žmonės žymiai dažniau persivalgydavo ir rinkdavosi nesveiką maistą.

Medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė teigia, jog jai nerimą kelia žmonių baimė, valgymo draudimai, kuriuos vėliau seka persivalgymas ir nereguliari mityba. Jai pritaria ir vaistininkas Marius Lukštaraupis, pastebėjęs dažnesnį žmonių pasirinkimą pirkti vitaminus, bet ne pradėti sveikai maitintis.

Stresą malšino persivalgymu
„Didžiausia klaida yra ta, jog gyvena žmonės tarytum susivaržę, laukia kažkokios vienintelės dienos, kuomet jau galės sau kažką leisti. Ne. Jeigu užsimanius įvertinate savo pajėgumus ir esate įsitikinęs, kad po to savijauta jus tenkins – pirmyn. Man, kaip gydytojai dietologei, didžiausią nerimą kelia atsirandanti žmonių baimė valgyti”, – teigia E. Gavelienė. Palmiros Mart nuotr.

„BENU“ vaistinėje dirbantis M. Lukštaraupis stresą valdyti pataria ne vaistais, o gilinimusi į stresinę situaciją.

„Svarbu suvokti aplinkybes ir žinoti visą galimą informaciją, nes didžiausiai stresas žmonėms kyla iš nežinomybės. Prasidėjus karantinui galėjome stebėti kilusį visuotinį stresą, kuomet nebuvo jokios patikrintos informacijos ir vyravo tik spėlionės. Kilęs ir užsitęsęs nerimas iškart atsiliepė žmonių sveikatai – pastebėjome padidėjusius papildų, vitaminų, raminančių arbatų ir žolelių pardavimus“, – pirminį žmonių impulsą gerinti savijautą vitaminais prisimena vaistininkas.

Gydytoja dietologė E. Gavelienė teigia, jog jau yra padarytos studijos, apžvelgiančios, kaip žmonės pasaulyje reagavo į karantino laikotarpiu kilusį stresą. Pasak gydytojos, mokslininkai daro išvadą, jog žmonės žymiai dažniau persivalgydavo ir maisto pobūdis, kurį dauguma dažniausiai rinkosi, nebuvo sveikatai palankus – kilo saldumynų vartojimas.

„Tačiau negalima visko nurašyti tiesiog netinkamam pasirinkimui. Persivalgymą dėl atitinkamų hormonų išsiskyrimo skatina stresas, reaguodamas į mūsų suvalgytą maistą. Ir net yra rekomendacijos, kokį maistą reikėtų rinktis, norint sušvelninti stresinę situaciją. Tinkamas pasirinkimas tokioje situacijoje būtų vaisiai, daržovės, neperdirbti maisto produktai. Taigi, maistas taip pat veikia kaip streso reguliatorius“, – pataria E. Gavelienė.

Svarbu sau leisti viską

„Visi leidimai ar neleidimai sau kažką valgyti man skamba juokingai. Ko sau neleisti? Gyventi? Mūsų suvokimas apie sveikatai palankų maitinimąsi yra iškreiptas. Visiems atrodo, kad sveika mityba yra kaip kariuomenėje išrikiuotas maistas. Nėra taip. Turėtume kiekvieną dieną įvertinti, kada galime šiandien valgyti, ko aš šiandien norėčiau ir kuo mano lėkštė bus įvairesnio turinio ir spalvų, tuo ji ir naudingesnė. Kalbant apie tą maistą, kurį mes įsivaizduojame kaip sveikatai nepalankų – saldumynai, greitai paruošiami ar perdirbtų priedų turinys, angliavandeniais prisotinti produktai – svarbu pavalgius nesijausti kaip šiukšlių dėžei, į kurią metame bet ką. Valgyti turėtume su tikslu jaustis komfortiškai fiziškai – nei persivalgę, nei nusilpę ar svaigstančia galva dėl alkio. Bet kartu, kad nebūtų vidinio kaltės jausmo, griaužiančio dėl neva padarytos nuodėmės“, – teigia medikė.

Specialistė pataria nelaukti „cheat day“, kad galėtumėte suvalgyti tą norimą torto gabalėlį.

„Svarbu tai daryti tuomet, kai jums to reikia, o ne per prievartą spausti save laukiant sekmadienio, kuomet prisikimšite iki blogumo. Didžiausia klaida yra ta, jog gyvena žmonės tarytum susivaržę, laukia kažkokios vienintelės dienos, kuomet jau galės sau kažką leisti. Ne. Jeigu užsimanius įvertinate savo pajėgumus ir esate įsitikinęs, kad po to savijauta jus tenkins – pirmyn. Man, kaip gydytojai dietologei, didžiausią nerimą kelia atsirandanti žmonių baimė valgyti. Žmonės jaučiasi kalti valgydami ir tai pats blogiausias įmanomas santykis su maistu. Be maisto žmogus negyvena ir nė viena mūsų ląstelė nefunkcionuotų negaudama maitinimo medžiagų. Pirmiausia ir galvoti reikėtų apie tokį maistą, kuris gerintų fizinę būklę. Tos situacijos, kuomet žmogus pats nuo savęs slėpdamasis bando valgyti spurgas ar ledų kibirėlius ir yra pavyzdžiai, vedantys į nesveiką gyvenimą“, – sako ji.

Visus vitaminus galima gauti su maistu

„Kai žmogus, atėjęs į vaistinę, pradeda rinktis vitaminus, aš visada pirmiausia paklausiu, kaip jis maitinasi. Kuo įvairesnė mityba, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogui trūksta vitaminų. Visada geriau juos gauti per maistą, tad pirmiausia svarbu pažvelgti į savo lėkštę ir pagalvoti, ko dar joje galėtų atsirasti, kad vitaminų trūkumo nebūtų. Išgėrus tabletę tikrai nenutiks stebuklų ir imuninė sistema, kurią silpnina stresas, staiga nepasidarys stipresnė. Miegas, pastovi fizinė veikla ir sveika mityba, iki minimumo sumažintos stresinės situacijos yra tiesiausias kelias į stiprų imunitetą ir sveikatą. Nevertėtų kliautis tik kažkokiais vitaminais ar papildais“,  – dėmesį atkreipia M. Lukštaraupis.

„Gyvenant Lietuvoje vitamino D ir omega 3 riebalų rūgščių su maistu gauti sudėtingiausia, tad jas vartoti papildomai rekomenduojama, norint kad organizme jų netrūktų, – priduria specialistė, linkusi supaprastinti mistifikuojamą organizmo stiprinimo procesą. – Artėjant rudeniui svarbiausia laikytis tos pačios fiziškai aktyvios, subalansuotos mitybos, grįstos gyvenimo būdo linijos. Tuomet nereikės specialistai ruošti organizmo jokiems metų laikams, liks tik šilčiau apsirengti.“

Atsivalgyti maisto į priekį neįmanoma

Gydytoja dietologė vasarą pastebi dažną pasakymą, jog kažko „reikia atsivalgyti“. Specialistės teigimu, jis iš esmės yra klaidingas, mat organizme prikaupti vitaminų atsargų į priekį neįmanoma.

„Sukaupti galima tik emocijų arba papildomų kilogramų, bet ne vitaminų. Uogos yra puikus maisto produktas, tačiau rekomenduočiau jas užsišaldyti, bet ne mėginti suvalgyti visą derlių iškart. Kadangi jose yra daugiausia vandenyje tirpūs vitaminai bei įvairios biologiškai aktyvios medžiagos, mūsų organizmas jų nekaupia arba tai daro ypatingai mažais kiekiais. Taigi, visą perteklių, kurio mūsų organizmui neprireiks, jis tiesiog pašalins“, – dėmesį atkreipia specialistė.

Nerimą didina piktnaudžiavimas kava

„Kava be kofeino neturi didelės įtakos, tačiau kalbant apie kavą, kuri yra kofeino šaltinis, perdozavus žmogus gali tapti dirglus, didėja širdies susitraukimo dažnis, pasidaro sunku koncentruoti dėmesį, prakaitavimas. Pasireiškia tie visi simptomai, kurie juntami einant link panikos atakos ar didelio streso patyrimo metu. Tiesa, du puodeliai kavos per dieną yra visiškai normalus kofeino kiekis mūsų organizmui, padedantis net sumažinti streso lygį. Kaip ir su bet kokiais kitais gėrimais ar maisto produktais, svarbiausia – saikas“, – įsitikinusi E. Gavelienė.

„Kaip kavos mėgėjas galiu patvirtinti, kad kofeinas kelia nerimą, jeigu jo vartojama per daug. Jeigu perdozavimas tęsiasi ilgesnį laiką, kava pradeda veikti kaip diuretikas ir iš organizmo išvaro skysčius, mineralus. Tad reikia nepamiršti su kava vartoti daug vandens, o prasidėjus širdies permušimams nepamiršti kalio ir magnio preparatų“, – pataria vaistininkas.


2020-07-20

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt