Ir Uosto direkcijos atstovai, ir aplinkosaugininkai aiškinasi, kokie teršalai, kurie iki šiol renkami, pasklido uoste ir jūroje.

Sekmadienį teršalai užfiksuoti ir paplūdimiuose.

„Pirminė informacija tokia, kad teršalai į Žiemos įlanką įplaukė iš uosto akvatorijos, tai nėra teršalai, sugeneruoti pačioje įlankoje. Žinoma, tai dar reikia patikrinti ir galutinai išsiaiškinti, tačiau pirminė informacija yra tokia. Yra įvairių pasisakymų, kokie čia teršalai, bet vakar buvo paimti mėginiai, jie išvežti į laboratoriją Kaune. Dabar labai svarbu išsiaiškinti, koks čia produktas. Tačiau ta medžiaga nėra panaši į tas medžiagas, kurias galėtume matyti kasdienėje veikloje“, – pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Anot jo, kol neaiški teršalų kilmė, tad labai sudėtinga pasakyti ir tai, kaip jie pateko į jūrą.

„Vakar svarbiausia buvo suvaldyti situaciją, o šiandien uždavinys yra išsiaiškinti teršalų šaltinį ir kilmę. Kol kas į šitą klausimą atsakyti negalime, dirbame kartu su Aplinkos apsaugos agentūra. Kaltininko ar vietos ieško ir mūsų žmonės, jie važinėja po uostą, žiūri visas galimas vietas. Būtų nesąžininga kalbėti apie tai, ko nežinome. Yra įvairių nuomonių, bet palaukime tos dienos, kai viskas bus aišku, o ji bus labai greitai. Tada ir sužinosime, kokia čia medžiaga, ar ji ta pati ir uoste, ir jūroje. O pati teršalų buvimo vieta šiuo metu yra užtverta ir teršalai toliau renkami. Kiek jų surinkta, sunku pasakyti, nes kartu paimama ir daug vandens. Kartu su vandeniu jau yra surinka apie 100 kubinių metrų“, – kalbėjo A. Latakas.

Paklaustas, ar tiriama versija, jog teršalai į uosto akvatoriją galėjo patekti dėl savaitgalį įvykusios avarijos, kai į krantinę atsitrenkė laivas, Uosto direkcijos vadovas tvirtino, kad tokia versija tirta, bet jis atmesta „Nagrinėjome šitą versiją, bet tai neįmanoma, nes laivas buvo tuščias, paruoštas grūdų krovai. Kai laivas kliudė krantinę ir nenukentėjo, buvo tikimasi, kad jis galės būti pakrautas, bet inspektoriai nustatė, kad laivui papildomai reikia pasiremontuoti triumus. Tačiau šita avarija su šituo išsiliejimu niekaip nesusijusi“, – patikino A. Latakas.

Pasiteiravus, kokia situacija šiuo metu yra paplūdimiuose, kuriuose, žinia, sekmadienį buvo nerekomenduojama maudytis, A. Latakas teigė, kad jau sekmadienio vakare informacija buvo tokia, jog taršos jūroje nebėra.

„Vakar dirbome visą dieną – ir mes, ir kariškiai ir pasieniečiai, ir gelbėtojai, ir Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Apie 21 val. visos boninės užtvaros buvo parvežtos į uostą ir utilizuotos. Šįryt kateriai apiplaukė uosto akvatoriją, buvo išplaukę pro uosto vartus, klausėme ir laivų, kurie jūroje, bet iki dabar jokios informacijos negavome, kad jūroje būtų pastebėtos teršalų dėmės“, – patikino A. Latakas.

Pirmadienio ryte Uosto direkcija pranešė, jog sekmadienį išsilieję teršalai Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje surinkti, tačiau pirmadienį sutelktomis pajėgomis toliau buvo tęsiami teršalų likvidavimo darbai uosto Žiemos įlankoje.

„Čia papildomai statomos absorbcinės bonų užtvaros, toliau tęsiami teršalų rinkimo darbai”, – rašoma Uosto direkcijos pranešime.

Naftos produktų dėmė uosto akvatorijoje buvo pastebėta sekmadienį apie 6 val. ryto. Uosto direkcijos dispečeriai apie įvykį informavo atsakingas institucijas, nedelsiant buvo išsiųstas Uosto direkcijos kateris „Zunda“, kuris skirtas teršalams rinkti. Apie 9 val. buvo pakeltas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

Ties Žiemos įlanka buvo pastatyta 350 m bonų užtvarų. Papildomai buvo pasitelktas Uosto direkcijos narų ir naftos surinkimo laivas „Naras“.

Sekmadienį apie vidurdienį gelbėtojai pranešė pastebėję teršalus Melnragės ir Girulių paplūdimiuose, todėl žmonėms jūroje maudytis nerekomendavo.

Tuo metu poilsiavusieji II Smiltynėje antroje dienos pusėje jokių teršalų požymių nepastebėjo, tačiau žemai ties pakrante apie 18 val. kelis kartus praskrido Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.