Dauguma Lietuvos gyventojų ilgąsias šeimos atostogas šiemet ketina praleisti keliaudami automobiliu. Vos 7 proc. apklaustųjų pagrindine atostogų transporto priemone šią vasarą įvardijo lėktuvą.

Koronavirusas pristabdė skrydžius lėktuvu. Palmiros Mart nuotr.

Tokį lietuvių požiūrį į atostogas atskleidė vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Respondentų buvo klausta, kuria transporto priemone, kaip pagrindine, šiemet jie ketina keliauti per ilgąsias šeimos atostogas.

Automobiliu į atostogas leidžiasi 7 iš 10-ies

73 proc. apklaustųjų nurodė, kad keliones šiemet planuoja automobiliu, 12 proc. – autobusu ir tik 7 proc. – lėktuvu. Kombinuoti kelias transporto priemones žadėjo 3 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų.

Automobiliu dažniau išvykas organizuoja vidutinių pajamų atstovai, maždaug vienodai vyrai ir moterys. Savo ruožtu autobusu kone dvigubai dažniau nusiteikusios keliauti moterys, o ne vyrai.

„Kelionės automobiliu mėgstamos dėl kelių priežasčių. Visų pirma, atsižvelgiant į visą šių metų kontekstą, tai bene paprasčiausias būdas neleisti atostogoms „nuplaukti“ – palikti įprastą rutiną, mėgautis tokia kelione, kokios norite, besikeičiančiais vaizdais, tačiau kartu laikytis būtinų atsargumo priemonių. Nekalbant jau apie tokius praktiškus dalykus kaip galimybė sustoti, kada nori, keliauti šeimai priimtinu tempu“, – sako DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidas Klumbys.

Keliauja ir Lietuvoje, ir užsienyje

Keliauti automobiliu ypač populiaru Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį automobiliu keliavo 88 proc. šalies gyventojų. Antroje vietoje šioje apklausoje liko autobusai – jais keliavo 11 proc. lietuvių.

Tačiau V. Klumbys pastebi, kad vis dažniau Lietuvos gyventojai apsvarsto galimybę automobiliu pasiekti ir tolesnes šalis. Pavyzdžiui, pernai vasaros sezono metu į Švediją DFDS keltais keliavo daugiau nei 7 tūkst. lietuvių, į Vokietiją – beveik 5 tūkst. Didžioji dalis keleivių kiekviena kryptimi keliavo automobiliu.

„Nors populiarėja ir kelionės turistiniais automobiliais, kemperiais ar su prikabinamais nameliais, dauguma laivu plaukia su savo lengvaisiais automobiliais. Toks keliavimo būdas ir populiarus, ir patogus: kol keltas plaukia naktį, keleiviai ir automobiliai ilsisi. Be to, mes neribojame transporto priemonės svorio – galima pasiimti neribotą kiekį bagažo, augintinį. Sudarome sąlygas patogesnėse vietose pastatyti automobilius tiems asmenims, kurie į keltus atvyksta su kūdikiais ar neįgaliesiems“, – aiškina V. Klumbys.

Planuojant tolesnę išvyką automobiliu, visų pirma, patariama patikrinti automobilio techninę būklę, susidaryti kelionės planą, į kelionę pasiimti ne tik reikalingus dokumentus, drabužius, daiktus, skirtus laisvalaikiui ar pramogoms, maisto, bet ir vaistinėlę, būtinąsias apsaugos priemones. Taip pat – atkreipti dėmesį į kiekvienoje šalyje galiojančias taisykles, susijusias ne tik su koronavirusu, bet ir su kelių eismo taisyklėmis.

Pavyzdžiui, kokie greičio apribojimai ir mokesčiai (ekologinis, taršos, automobilio statymo ir pan.) galioja, kokie keliai yra mokami ir kaip už juos atsiskaityti. Informacijos apie tai galima rasti ne tik internete, bet ir įvairiose programėlėse, kurios leidžia susidėlioti patogų maršrutą, nurodo preliminarias kelionės išlaidas.

Patyrę keliautojai automobiliu per dieną rekomenduoja įveikti ne daugiau kaip 400 kilometrų. Žinoma, atsižvelgiant į kelius, kuriais teks vykti. Jei magistralėje šį atstumą galima įveikti per kelias valandas, tai vis stabtelint kelionė gali užsitęsti ir pusę dienos.

„Norint pasimėgauti visais kelionės automobiliu malonumais, pravartu rinktis ne magistralinius, o paprastus kelius. Magistraliniai keliai skirti tam, kad greičiau pasiektumėte galutinį kelionės tikslą, tačiau, jei norite daugiau malonių potyrių, verta išsukti iš pagrindinio kelio, pasimėgauti unikaliu kiekvienai šaliai kraštovaizdžiu, gyvenvietėmis. Labai svarbu – numatyti laiko ir poilsiui“, – rekomenduoja V. Klumbys.

DFDS užsakymu apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų atostogų planus, birželio 16–26 dienomis ​buvo apklausta 1 014 respondentų.