Pirmosios naujų mokslo metų dienos visoms ugdymo įstaigoms tapo iššūkiu. Uostamiesčio mokyklų vadovai pripažino, jog tikrai nepavyksta laikytis visų reikalavimų, skirtų sumažinti COVID-19 plitimo grėsmę, o kai kuriose ugdymo įstaigose jau kitą savaitę prasidės nuotolinis mokymas.
Veido kaukės yra neatsiejamos nuo šių mokslo metų. Mato Mačiulskio nuotr.
Valytojos nespėja dezinfekuoti patalpų
Visų kalbintų uostamiesčio ugdymo įstaigų vadovai vieningai pripažino,jog labai stengiasi įgyvendinti saugumo reikalavimus, tačiau tikrai ne visus pavyksta.
„Būtų labai malonu, kad tos komisijos, kurios parengė rekomendacijas ir reikalavimus, apsilankytų normaliose didmiesčio mokyklose, o ne mažose ar elitinėse Vilniaus ugdymo įstaigose. Tada taptų aišku, jog neįmanoma įgyvendinti visų tų reikalavimų, nors ir labai stengiamės. Kiek galėjome, tiek padarėme, kad mokykloje moksleiviai kuo mažiau susitiktų, bet visiškai to išvengti yra neįmanoma“, – teigė Gedminų progimnazijos direktorius Aurelijus Liaudanskas.
Tačiau jis pripažino, jog tikėjosi sunkesnės šių, kitokių mokslo metų pradžios.
„Dabar jau viskas po truputį įsibėgėja. Labai noriu padėkoti tiek mokiniams, tiek jų tėvams už supratingumą. Nesusipratimų būna, bet nedidelių ir retai“, – tikino vadovas.
Gedminų progimnazijoje šiuo metu mokosi 928 moksleiviai, todėl, anot, A. Liaudansko, tikrai neįmanoma visiškai atskirti mokinių srautų, nors į mokyklą įleidžiama per atskirtus įėjimus, moksleivių judėjimas ribojamas ir per pertraukas.
„Mokytojams yra iššūkis ir naujiena tai, kad ne moksleiviai ateina pas juos į kabinetą, o jiems reikia eiti pas mokinius. Todėl per pertrauką jie tikrai neturi laiko prižiūrėti moksleivių, o turi susirasti kabinetą persinešti mokymo priemones, pasiruošti pamokai“, – aiškino A. Liaudanskas.
Anot jo, iššūkis yra ir tinkamai dezinfekuoti klases. Tas, kuriose vaikai būna visą dieną, reikia dezinfekuoti du kartus, o tuos kabinetus, į kuriuos ateina vis kitos klasės mokiniai, reikia dezinfekuoti po kiekvienos pamokos.
„Valytojos tiesiog fiziškai nespėja visko dezinfekuoti. Jos pluša, bet nespėja ir tai yra faktas“, – pripažino direktorius.
Jo žodžiais, kol kas nekyla priemonių dėl mokytojų aprūpinimo apsauginėmis priemonėmis. Visiems jiems yra nupirkti veido skydeliai, o tiems, kuriems tokia priemonė nepatinka, užsideda savo kaukes.
„Vaikai taip pat labai drausmingai nešioja kaukes. Gal tik vienas kitas jų neturi, bet tada arba draugai pagelbėja, arba mes duodame“, – pasakojo A. Liaudanskas.
Į mokyklos pastatą vis dar įleidžiami pirmokų tėvai, tačiau nuo kitos savaitės ir tai bus draudžiama. Kitų moksleivių tėvai vaikus gali palydėti tik iki durų. Jei tėvai pageidauja susitikti su mokytojais ar mokyklos administracija, turi iš anksto užsiregistruoti į susitikimą telefonu ar internetu.
„Maitinimą vaikams tėvai gali užsakyti tik per valgyklos langą. Suprantu jų replikas, kad tai nesąmonė, bet tokie reikalavimai“, – pabrėžė A. Liaudanskas.
Pamokų pradžia – skirtingu laiku
Iššūkių netrūksta ir „Verdenės“ progimnazijoje, kurioje mokosi beveik 1000 vaikų.
„Kaip ir visi, galime pasakyti, kad labai stengiamės, bet visko įgyvendinti nepavyksta. Mes truputėlį paskirstėme laiką, kad labiau išskaidytume moksleivių srautus. Todėl pradinukams pamokos prasideda 8 val., o vyresniesiems – 8.15 val. Vaikus suskirstėme pagal spalvas, atitinkamai pažymėjome įėjimus, vietas valgykloje, tualetus ir moksleiviai žino, kur jiems galima eiti. Tačiau žinoma, kad neįmanoma išvengi visiško vaikų susisiekimo“, – teigė „Verdenės“ progimnazijos direktorė Rima Bėčiuvienė.
Anot jos, galvos skausmą kėlė ir reikalavimas, jog vaikai konkrečiose klasėse turi laukti mokytojų, o ne eiti pas juos į kabinetus.
„Apsidžiaugėme, kad mums fiziškai užteko tiek normalių, didelių kabinetų, kuriuose gali mokytis vaikai. Mes turime 17 klasių ir tiek suradome kabinetų, bet ar tų surastų yra ir specializuotos muzikos, gamtos, informatikos klasės. Dabar nebeturime nė vieno specializuoto kabineto, informatikos kabinetą padarėme tokį laikiną“, – dėstė R. Bėčiuvienė.
Ji tvirtino, jog kol kas ir dezinfekavimo, ir apsaugos priemonių mokytojams netrūksta.
„Dezinfekavimo priemonių nusipirkome dar vasarą. Mokytojams nupirkome apsauginius veido skydelius, tačiau daugelis pedagogų perkasi savo kaukes. Reikalavimas juk toks, kad tas vienkartines kaukes reikia keisti kas 4 valandas, tai mes neturime lėšų tiek jų nupirkti, juk lėšos nebuvo planuotos“, – teigė direktorė.
Ji pasidžiaugė tuo, jog tiek tėvai, tiek moksleiviai yra geranoriškai nusiteikę, supranta, jog dabar tiesiog tokia situacija.
„Į lauką per pertraukas vaikų neišleidžiame, bet stengiamės, kad kuo daugiau pamokų vyktų lauke, tik į jį einama organizuotai su mokytoju. Jei koks vaikas pamiršo kaukę, tikai jo nesiunčiame namo, o stengiamės suteikti. Prašome tėvų, o ir jie patys supranta, kad į mokyklą nereikia vesti sloguojančių, kosėjančių vaikų“, – pasakojo R. Bėčiuvienė.
Mokytų nuotoliniu būdu, bet negalima
„Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė teigė, jog tikrai nepavyko įvykdyti reikalavimo, jog vaikai sėdėtų savo klasėse, o mokytojai ateitų pas juos.
„Šitos rekomendacijos-reikalavimai nėra pritaikyti gimnazijos klasėms, kai mokiniai pasirenka individualius ugdymo planus ir mokinių srautai maišosi. Mes, žinoma, stengiamės juos valdyti, vaikštome su kaukėmis, skirtingais įėjimais, uždarėme patalpas, kad per pertraukas nebūtų galima išeiti į lauką. Tačiau fiziškai neturime tiek patalpų, kad atskiroms grupėms galėtume suteikti atskiras klases. Mes turime penkias klases abiturientų ir iš jų yra suformuotos matematikos, lietuvių kalbos, biologijos, kitų dalykų grupės. Jos yra mišrios, o ne tik tos pačios klasės moksleivių. Ir mes šito tikrai negalime padaryti, kad kiekvienos klasės vaikai sėdėtų savo kabinete. Tačiau stengiamės visas patalpas dezinfekuoti, vėdinamės, surikiavome budinčiųjų, valytojų grafikus. Kažkaip tvarkomės, o gyvenimas parodys, ar šito užtenka“, – teigė V. Prižgintienė.
Paklausta, ar gimnazijai ne geriau būtų nuotolinis mokymas, direktorė patvirtino, jog to ir siekia.
„Su Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriumi jau susiderinome, kad po vieną srautą išleisime į nuotolinį mokymą. Kitą savaitę į jį išeis abiturientai, po savaitės – mūsų trečiokai. Taip susimažinsime mokinių skaičių ir srautus pačioje mokykloje ir bus patogiau reguliuotis“, – kalbėjo gimnazijos vadovė.
Ji tvirtino, jog gimnazistai, išskyrus gimnazijos pirmokus (devintokus), yra visiškai pasirengę mokytis nuotoliniu būdu, tačiau taip organizuoti ugdymo procesą nėra leidžiama.
„Yra nurodymai, kad turime mokytis gyvai, o nuotoliniu būdu leidžiama mokyti ne daugiau 30 proc. ugdymo plano. Tai ir organizuojamės taip, kad neviršytume to, kas leidžiama. Į nuotolinį mokymą negalime išleisti savo pirmokų, nes jų dar nepažįstame, galbūt jie nedirbo su mūsų nuotolinio mokymo platforma, reikia išmokyti juos ja naudotis. Todėl iki rudens atostogų mūsų pirmokai tikrai neišeis į nuotolinį mokymą. Juo labiau, kad jie turi savo klases ir po kabinetus nevaikšto“, – aiškino V. Prižgintienė.
Paklaustas, ar nuotolinis mokymasis neišspręstų problemų ir jų ugdymo įstaigoje, Gedminų progimnazijos direktorius A. Liaudanskas teigė, jog vienareikšmiško atsakymo, ar nuotolinis mokymas yra išeitis, nėra.
„Kai kurie vaikai labai gerai aprūpinti priemonėmis, galbūt ir tėvų pagalba didesnė, tai nuotolinis mokymas gal ir geriau. Bet turime atvejų, kai nuotolinis pakenkė, o ne padėjo. Ir tokių atvejų yra labai nemažai. Mokytojų nuomonės taip pat išsiskiria. Mes ruošiamės ir tokiam variantui, nes mąstome, kad nuotolinis mokymas gali būti įvestas po savaitės ar kitos“, – teigė A. Liaudanskas.
„Verdenės“ progimnazijos direktorės V. Bėčiuvienės nuomone, kontaktinis mokymasis yra kokybiškesnis.
„Tačiau jei situacija ir toliau bus tokia aštrėjanti, manyčiau, jog geriau būtų mokyti nuotoliniu būdu. Suprantame, kad mokytis nuotoliniu būdu itin sudėtinga pradinukams, tad juos būtų galima mokyti mokykloje, o vyresnieji galėtų mokytis nuotoliniu būdu. Tam esame pasirengę. Aišku, mokyklai dar daug ko trūksta, todėl dabar ieškome įsigyti vaizdo kamerų, mikrofonų, bet nelabai jų yra pirkti“, – dar vieną problemą įvardijo V. Bėčiuvienė.
Žinoma, suvarome vėl vaikus į namų areštą, ir mokyklos vadivai taupo lėšas: elektrą, vandenį, dezinfekciną, valytojų atlyginimus. O mokytojas prisijungia 2 kartus per savaitę 40 min., nes daugiau už Zoom gali tekti mokėti. Kokybiškesnis mokymasis pagal direktorius kainuos vaikų regėjimą, stuburo iškrypimus ir psichologines problemas. Bet čia jau tik tėvų atsakomybė…Tai gal ir atlyginimo 60 proc. pasilikit, kaip tėvams buvo mokama už mokytojų darbą?