Tirpstant paskutinėms savaitėms iki tarptautinio hakatono „Portathon Baltic 2020“, anonsuojami nauji iššūkiai dalyviams – net keturis šiemet pateikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Tikimasi, kad rugsėjo 25–27 d. susitiksiantys technologijų entuziastai pateiks ne tik verslui aktualių sprendimų, bet ir idėjų, kurios prisidėtų prie aplinkosauginės situacijos gerinimo.

Klaipėda lyderiauja konteinerių krovos srityje tarp Baltijos šalių uostų – suderinti jūrų ir sausumos procesai užtikrina intermodalinio transporto veiklą. Siekiant dar didesnio efektyvumo pasitarnautų inovatyvūs konteinerių stebėsenos skaitmeninės sistemos sprendimai, kurių, kaip tikimasi, pasiūlys hakatono dalyviai. Palmiros Mart nuotr.

„Klaipėdos uostas, norėdamas išsilaikyti nelengvoje konkurencinėje kovoje ir toliau teikti kokybiškas  paslaugas, turi būti itin imlus inovacijoms. Atviras ir įtraukiantis hakatono formatas suteikia puikią platformą generuoti pažangius sprendimus, tad jau trečius metus esame šios iniciatyvos partnerių gretose“, – kalbėjo Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.

Klaipėda lyderiauja konteinerių krovos srityje tarp Baltijos šalių uostų – suderinti jūrų ir sausumos procesai užtikrina intermodalinio transporto veiklą. Siekiant dar didesnio efektyvumo pasitarnautų inovatyvūs konteinerių stebėsenos skaitmeninės sistemos sprendimai, kurių, kaip tikimasi, pasiūlys hakatono dalyviai.

Tarp „Portathon Baltic 2020“ iššūkių – ir geležinkelių vagonų nuskaitymo sistema, kuri padėtų stebėti šių objektų judėjimo pokyčius.

Dar vienas iššūkis buvo padiktuotas uosto siekio užtikrinti aukščiausių kokybinių parametrų infrastruktūrą. Per pastarąjį dešimtmetį didžioji dalis Uosto direkcijos investicijų buvo nukreiptos į krantinių rekonstrukciją ir statybą bei akvatorijos gilinimą. Per artimiausius trejus metus į Klaipėdos uosto infrastruktūros tobulinimą numatyta investuoti apie 349 mln. Eur. Kad būtų galima nuolatos stebėti uosto krantinių būklę, operatyviai fiksuoti galimus jų pažeidimus, būtų tikslinga įdiegti skaitmeninės uosto krantinių pokyčių analizės įrankį.

Taip pat hakatono dalyviams suformuotas iššūkis generuoti idėjas dėl automatizuotos monitoringo vykdymo dronų sistemos sukūrimo – tokia sistema prisidėtų prie nuolatinės oro ir akvatorijos vandens kokybės, krantinių užimtumo ir uosto veiklos bei laivybos procesų stebėsenos.

Renginio organizatoriai neslepia, jog kiekvienas šių iššūkių yra „kietas riešutėlis“, tačiau komandos nestokos pagalbos. Technologinius sprendimus padėsiančių generuoti ekspertų gretose jau yra 10 mokslo ir verslo organizacijų atstovų, kurie talkins dalyviams virtualiai arba atvyks į Klaipėdos mokslo ir technologijų parką.

Dalis užsiregistravusių mentorių – kompanijos „Schneider Electric“, „Omega Technology“, Klaipėdos universiteto, Lietuvos inovacijų centro atstovai – jau talkino praėjusių metų hakatono dalyviams. Organizatoriai džiaugiasi, jog šiemet naujų vėjų įneš naujai prisijungę mentoriai iš Vilniaus universiteto, „Vilnius Tech“, Fizinių ir technologijos mokslų centro, „Starter“ inkubatoriaus Gdanske.

Tiek dalyvių, tiek mentorių registracija dar tebevyksta. Įdomiausius sprendimus, padėsiančius įveikti verslui, uostams ir uostamiesčiams aktualias problemas, sugeneruosiančių komandų lauks prizai. Pernai jų fondas siekė 4000 eurų.