Per menkas naujų specialistų paruošimas, nepatraukli mokestinė aplinka ir per griežti reikalavimai įgulų sudarymui – tokius pagrindinius Lietuvos laivybos sektoriaus, konkuruojančio ne tik globalioje, bet ir Europos Sąjungos (ES) rinkoje, sunkumus vardija Vytautas Lygnugaris AB Limarko laivininkystės kompanija vadovas.

Ketvirtadienį uostamiestyje vykstančio Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengto Jūrinio verslo forumo metu pranešimą skaitęs ilgametę patirtį šioje srityje turintis verslininkas teigė, kad siekiant padidinti nacionalinio laivybos konkurencingumą reikia bent jau pasekti artimiausių kaimynu pavyzdžiu.

„Reikia nepamiršti, kad yra dar privalomas draudimas, pagal kurį apmokamos jūrininkų gydymo išlaidos užsienyje, repatriacija, o jūroje būdami jie gi nesinaudoja tokiomis paslaugomis Lietuvoje. Taip gaunasi dvigubas apmokestinimas”, – akcentuoja Limarko laivininkystės kompanijos vadovas Vytautas Lygnugaris. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak V. Lygnugario, 90 proc. krovinių pasaulyje gabenami laivais. 76 proc. ES eksporto iškeliauja būtent laivais, o jūrų laivynas sukuria apie 147 mlrd. eurų ES BVP. Skaičiuojama, kad 1 mln. laivybos eurų sukuria 1,6 mln. eurų kituose sektoriuose.

40 proc. pasaulio laivų tonažo priklauso ES – tai yra apie 23 000 laivų. 60 proc. pasaulinio konteinerių laivų tonažo priklauso europinėms kompanijoms.

Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti 102 laivai, kai 2000 m. buvo 246 laivai buvo.

„Visgi šis sumažėjimas nėra toks dramatiškas kaip 1990-2000 metais”, – akcentuoja V. Lygnugaris

Lietuviški laivai šiuo metu sudaro tik 0,16 proc. ES tonažo.

Lietuvoje laivybos sektoriuje, sukuriančiame apie 140 mln. BVP, šiuo metu dirba apie 2000 žmonių, tačiau jūrininkų pasų, anot V. Lygnugario, yra išduota ženkliai daugiau – dirba užsienyje daug mūsų šalies jūreivių ir tokia situacija esą yra visiškai natūrali, nes mokestinė aplinka mūsų šalyje nėra palanki.

„Užsienio laivybos kompanijos gali pasiūlyti didesnį darbo užmokestis į rankas, nes kitur yra tik simboliniai socialiniai mokesčiai, o darbo užmokestis fondas paprastai sudaro 30-35 procentų visų sąnaudų. „Sodros” lubų įvedimas padėtų spręsti tokią problemą. Pavyzdžiui, Latvijoje, mokesčiai skaičiuojami nuo 1,5 vidutinio užmokesčio. Estijoje irgi yra tokios lubos. Seimas buvo priėmęs atitinkamas įstatymo pataisas, bet prezidentas vetavo tokį sprendimą, nes patarėjai, matyt, neįsigilino į problematiką – sakė mums, kad paskui gali būti kitos profesijos. Reikia nepamiršti, kad yra dar privalomas draudimas, pagal kurį apmokamos jūrininkų gydymo išlaidos užsienyje, repatriacija, o jūroje būdami jie gi nesinaudoja tokiomis paslaugomis Lietuvoje. Taip gaunasi dvigubas apmokestinimas”, – kalbėjo Limarko laivininkystės kompanijos vadovas.

Jis akcentavo ir tai, kad sektorius nebepasipildo jaunais kadrais – kiekvienam Lietuvos laivui kasmet parengiama tik po vieną naują jūrininką: paskutiniais mokslo metais studijas baigė tik 55 laivavedžiai ir 56 mechanikai.

„Su jūreiviais ir motoristai dar prasčiau. Šios profesijos tampa nebepatrauklios jaunam žmogui. Išeitis ieškoti užsienyje? Bet yra reikalavimas, kad lietuviško laivo įguloje turi būti 50 procentų Lietuvos arba Europos Sąjungos šalių piliečių. Bet juk sausumos transporte  tokio reikalavimo nėra. Manau, kad reikia žiūrėti į kvalifikaciją, o ne pilietybę. Turėtų būti leidžia daugiau įdarbinti užsieniečių, taip pat ir kapitonų iš gilias jūrines tradicijas turinčių šalių. Dėl to kokybė tik padidėtų, nes diplomai juk tikrinami. Artimiausi kaimynai tokio ribojimo neturi”, – dėstė V. Lygnugaris.

Kaip dar vieną sektoriui nepalankią aplinkybę jis minėjo, kad Civilinis kodeksas jūrinius laivus yra prilyginęs nekilnojamam turtui ir dėl to reikalingas notariškas sutarčių patvirtinimas. Taip dar yra tik Estijoje.