P0

Svarbu, Valstybingumo ženklai Klaipėdoje

Trys dešimtmečiai su universiteto ženklu (2)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-10-05


Šiandien, spalio 5-ąją, sukanka lygiai 30 metų, kai tuometinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba nusprendė įsteigti Klaipėdos universitetą.

„Klaipėdos universiteto įsteigimas – tai šimtmečio įvykis. Kas būtų Klaipėda be aukštojo mokslo įstaigų, be universiteto? Bijau, kad būtų labai nykus miestelis – be jaunystės, be gyvybės, be perspektyvų“, – yra rašęs ilgametis miesto vadovas, Kovo 11-osios akto signataras Alfonsas Žalys.

Antrasis „Atviros Klaipėdos” projekto „30 Nepriklausomybės metų: valstybiniai pėdsakai Klaipėdoje” rašinys yra skirtas uostamiesčio alma mater atsiradimo istorijai.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Mintys – tarpukary, užuomazgos – sovietmečiu

Minčių apie universiteto steigimą Klaipėdoje buvo dar tarpukariu. Pradėjus projektuoti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technikos fakulteto laboratorinį korpusą, statybai dar neprasidėjus, laikraščio „XX amžius” redaktorius Jonas Grinius 1936 m. liepą rašė: „Galima kelti klausimas, ar ji iš viso dabar pradėtina. Tą klausimą keliame ne todėl, kad Technikos fakultetui nebūtų reikalingos laboratorijos. Jos reikalingos. Bet vis dėlto šitas klausimas svarstytinas ne dėl technikinių priežasčių, o dėl platesnių tautiškai kultūrinių sumetimų. Mes norime paklausti, ar apsimoka galutinai Technikos fakultetą įkurdinti Kaune? Ar ne geriau jam būtų gyvuoti Klaipėdoje? Laboratorijai reikės 2 346 000 litų <…>. Norėtųsi, kad tos didelės sumos nebūtų sunaudotos tik kaip paprastos mokslo priemonės, bet kad jos atliktų platesnę tautinės kultūros misiją. Kaune tie brangiai kaštuoją pastatai bus tik vertingi kaip tokie, tuo tarpu nukelti į Klaipėdą, jie nukreiptų į save nutautusio jaunimo akis ir drauge patrauktų būrius Didžiosios Lietuvos studentų. Tie milijonai <…> Klaipėdoje virstų tautinės kultūros misionieriais. Kalbama čia apie kultūrinę tvirtovę“.

Straipsnio autorius be Technikos fakulteto, Klaipėdos universitete siūlė įsteigti Humanitarinių mokslų, Evangelikų teologijos, Teisės fakulteto Ekonomikos skyrių, iškeliant „ištisai ar iš dalies“ perkelti į Klaipėdą iš VDU šiuos fakultetus. Vėliau universitetą, jo nuomone, reikėtų papildyti Muzikos fakultetu.

„Toks universiteto suorganizavimas truktų keletą metų, tačiau prie to reiktų planingai ir palaipsniui eiti, jei norime, kad Klaipėda — Lietuvos plaučiai — pasveiktų ir stipriai suaugtų su visa Lietuva. Įkūrimas universiteto Klaipėdoje būtų nuoseklus vykdymas tų tendencijų, kurios stipriai ėmė reikštis Lietuvos visuomenėje ir mūsų vyriausybės politikoje. <…> Be abejonės, perkelti palaipsniui kai kuriuos fakultetus Klaipėdon, ten įkurti universitetą, dalykas nėra lengvas. Tik reikia atminti, kad lengvi sumanymai dažnai duoda tik menkus rezultatus. O jų norime didelių. Tad duokime Klaipėdai universitetą, duokime tai, ko vokiečiai per šimtmečius jai nedavė”, – rašė J. Grinius.

Tačiau iki Klaipėdos krašto anšliuso uostamiestyje spėjo dar keletą metų paveikti tik buvusio premjero Ernesto Galvanausko iniciatyva įkurtas Prekybos institutas ir Respublikos pedagoginis institutas.

Pasak 1969-1990 m. miesto Vykdomojo komiteto pirmininku dirbusio A. Žalio, universiteto įkūrimo pamatai buvo pakloti 1959 m. įsteigus Kauno politechnikos instituto (KPI) vakarinį, o vėliau ir dieninį skyrių.

„Pirmoji mūsų galimybių praktika, kuriant materialinę bazę ir suburiant dėstytojus, buvo KPI vakariniame skyriuje. Įgytą patirtį ir pasiryžimą perkėlėme į kitą plotmę – kitus fakultetus (muzikos, pedagogikos), kurdami materialinę bazę ir sukurdami palankias buities sąlygas iš Vilniaus, Kauno i Šiaulių į Klaipėdą atvykusioms dėstytojams. <…> Kalbant apie humanitarinius dalykus, visų pirma akys krypsta į Šiaulių pedagoginio instituto filialą, Konservatorijos fakultetus. Savarankiško universiteto idėja sklandė ir anksčiau, tačiau konkrečiai suformuluota buvo 1988 metais. Šitaip siekėme tikslo – Klaipėdoje turėti daugiau nei fakultetą. Noriu pabrėžti, kad tai buvo ne vien miesto vadovų, bet ir gyventojų troškimas – siekti aukštojo mokslo ne kur kitur, bet čia pat, netoli namų, mieste prie jūros. Klaipėdos universiteto įkūrimas – pirmasis finišas visų darbų, kurie truko apie 20 metų… Pirmasis finišas ta prasme, kad, įsteigus universitetą, prasidėjo kitas darbų etapas – universiteto plėtimo“, – rašė A. Žalys.

Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto prof. dr. Vyganto Vareikio teigimu, pirmasis viešai mintį, kad „Klaipėdai reikia vietinio universiteto“, ko gero, iškėlė istorikas Vytautas Plečkaitis 1988 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės susitikimo su Klaipėdos gyventojais metu.

1989 m. lapkričio 16 d. „Tarybinėje Klaipėdoje“ buvo paskelbtas KPI Klaipėdos fakulteto profesoriaus Andriaus Bielskio, LTSR Matematikos ir kibernetikos instituto Klaipėdos ekologijos problemų skyriaus fizikos-matematikos mokslų daktaro Donato Švitros ir Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų docento Aleksandro Žalio tekstas „Klaipėdai reikia universiteto!“. Jame konstatuojama, kad Klaipėdoje vyksta universiteto kūrimo procesas, kuriame dalyvauja iniciatyvūs mokslo ir ir kūrybinės inteligentijos atstovai. Išvardinę visas tuo metu miete veikusias mokslo įtaigas jie teigė, kad subūrus visas šias jėgas galėtų būti sukurtas universitetas su Jūros, Technikos, Ekonomikos, Ekologijos, Menų ir Pedagogikos fakultetais.

„Būtinas mokslo ir kultūros centras Pajūryje, kuris ne tik pratęstų ir saugotų Mažosios Lietuvos kultūros tradicijas, bet ir atkurtų tai, kas prarasta. Galų gale, TSRS yra 14 Klaipėdos dydžio ir mažesnių miestų, jau turinčių universitetus. Šiais tautino atgimimo ir pertvarkos laikais universitetas Klaipėdai – objektyvi būtinybė“, – rašė mokslininkai, kviesdami į kitą dieną numatytą mokslinę konferenciją „Klaipėdos universitetas: idėjos, problemos, realijos“.

Jos dalyviai paskelbė kreipimąsi į Lietuvos visuomenę, Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą, Ministrų Tarybą, Lietuvos komunistų partijos Centro komitetą dėl universiteto steigimo sujungiant mieste veikusių aukštųjų mokyklų filialus.

Kreipimasis buvo motyvuotas būtinybe kelti Klaipėdoje specialistų rengimo kokybę ir vystyti Klaipėdos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos kultūros bei mokslo tradicijas. Anot jo autorių, „Klaipėdos universiteto steigimas turi būti operatyviai sprendžiamas“.

1990 m. sausio 6 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimas paskelbė pareiškimą dėl KU steigimo, kuriame buvo konstatuota, kad reikia decentralizuoti aukštąjį mokslą Lietuvoje ir įsteigti universitetą Klaipėdoje kaip „Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos kultūros centrą“.

Buvo ir besipriešinusiųjų

Jau nepriklausomos Lietuvos vyriausybė parengė nutarimo projektą dėl KU įkūrimo, tačiau pateikti jį svarstyti Aukščiausiajai Tarybai, anot V. Vareikio, nebuvo skubama. Ne visos institucijos Vilniuje sutiko, kad aukštojo mokslo monopolis Lietuvoje būtų prarastas.

1990 m. birželio 29 d. (beje, tą pačią dieną Aukščiausiojoje Taryboje vyko nelengvas Nepriklausomybės akto moratoriumo klausimo svarstymas) 37 deputatai užklausė ministrės pirmininkės Kazimiros Prunskienės, kodėl yra vilkinamas KU įkūrimas.

Liepos 6 d., Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas ir meras Povilas Vasiliauskas darkart kreipėsi į K. Prunskienę, prašydami greičiau spręsti klausimą kuriant Klaipėdoje „stiprų tautinės kultūros centrą“, nes keturių aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų padaliniai nebetenkina miesto ir šalies poreikių.

Pasak V. Vareikio, prie KU steigimo idėjos palaikymo tada prisijungė mokslininkų ir intelektualų pajėgos (Lietuvos kultūros kongresas, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių taryba, Lietuvos mokslininkų sąjunga). Visos Lietuvos aukštosios mokyklos pritarė universiteto kūrimo idėjai, tačiau Vilniaus universiteto ekspertai, remdamiesi pateiktu projektu apie Gamtos ir humanitarinių mokslų fakulteto kūrimą, pareiškė, kad „siekiant nedevalvuoti universiteto vardo Respublikoje, reikėtų atsisakyti idėjos šiuo metu kurti Klaipėdos universitetą, kartu neatmetant minties įkurti aukštąją mokyklą, galinčią išaugti į universitetą“. Tokį raštą pasirašė tuometinis Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius.

Istoriko teigimu, KU kūrimo idėjai Klaipėdoje griežtai nepritarė ir buvęs Lietuvos SSR liaudies švietimo ministras prof. Henrikas Zabulis.

„Universiteto steigimo idėjai įgyvendinti prireikė dar vieno politinio stumtelėjimo. 1990 metų rugsėjo 26 dieną Klaipėdos miesto tarybos deputatai vėl kreipėsi į Aukščiausiąją Tarybą ir Ministrų Tarybą, prašydami neatidėlioti Klaipėdos universiteto steigimo. Po dviejų dienų Ministrų Tarybos pirmininkė K. Prunskienė pagaliau pasirašė nutarimą pritarti universiteto įsteigimui“ ,- sakė V. Vareikis.

1990 m. spalio 5 d. Aukščiausioje Taryboje nutarimo projektą dėl KU steigimo pristatė deputatas A. Žalys. Pagal jį nuo 1991 m. sausio 1 d. buvo numatyta įsteigti universitetą Klaipėdoje jau buvusių aukštųjų mokyklų ir mokslo padalinių pagrindu.

„Numatoma įsteigti tris universiteto fakultetus: technikos – čia bus rengiami laivų statybos, laivų energetinių įrenginių eksploatacijos, mašinų gamybos ir kito profilio inžinieriai, taip pat laivavedžiai. Pedagogikos fakultete mokysis busimieji lietuvių kalbos, literatūros ir režisūros, lietuvių kalbos, literatūros ir etnologijos, dizaino, ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir psichologijos specialistai. Trečias fakultetas: gamtos ir humanitarinių mokslų. Jame bus informatikos, ekosistemų analizės bei kitos specialybės“, – kalbėjo A. Žalys.

Už tokį nutarimą balsavo 87 deputatai, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.

Po balsavimo simbolinį universiteto įsteigimo aktą V. Čepui ir P. Vasiliauskui įteikė Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Klaipėdos universiteto archyvo nuotr.

Spalio 31 d. Vyriausybė patvirtino iš 81 asmens sudarytą laikinąją KU tarybą, kuriai pavedė sukurti laikinąjį įstaigos statutą ir susiderinus su Mokslo ir studijų departamentu spręsti KU struktūros ir kitus organizavimo klausimus. Pastaroji lapkričio pabaigoje pasiūlė, kad KU turėtų Humanitarinių ir gamtos mokslų, Technikos bei Pedagogikos fakultetus, biblioteką kaip savarankišką padalinį ir du asocijuotus koledžus: Klaipėdos jūreivystės mokyklą ir Klaipėdos politechnikumą.

Pirmuoju KU Senato pirmininku 1991 m. vasario 12 d. buvo išrinktas doc. Aleksandras Žalys, o po devynių dienų pirmuoju rektoriumi tapo fizikos-matematikos mokslų daktaras D. Švitra.

Pirmasis senatas. Klaipėdos universiteto archyvo nuotr.

„Deja, pats Universiteto kūrimas vyko prieštaringai, o kartais ir konfliktiškai. Prasidėjus judėjimui už Universiteto steigimą, buvo laikomasi vieningos nuomonės, kad jame turi susiburti visų kitų aukštųjų mokyklų Klaipėdos fakultetai. Vėliau į Universitetą jungtis atsisakė Muzikos akademijos fakultetai. Iš jų į Universitetą išėjo tik dalis katedrų ir dėstytojų. Neprisidėjo ir Vilniaus dailės instituto Vizualinio dizaino katedra“, – rašė 1993 m. birželį antruoju KU rektoriumi išrinktas Stasys Vaitekūnas.

Pirmaisiais metais KU studijavo 3067 studentai. 1993 m. buvo įkurtos doktorantūros studijos.

1994 m. buvo įkurtas Socialinių mokslų fakultetas, įsikūręs buvusioje Jūreivystės mokykloje, kurią KU padovanojo Lietuvos jūrų laivininkystės vadovas Antanas Anilionis. Pikantiška šios istorijos detalė – universitetas kurį laiką turėjo taikstytis su priestate veikusiu striptizo klubu, nes savininkai buvo sudarę terminuotą nuomos sutartį su Laivininkyste.

Po metų prie KU prisijungė Muzikos ir teatro pedagogikos institutas, tapęs Menų fakultetu, įkurtas Kvalifikacijos kėlimo institutas, 1997 m. buvo suformuotas Jūreivystės institutas, o prijungus Klaipėdos aukštesniąją jūreivystės mokyklą buvo įkurta pirmoji Lietuvoje universitetinė kolegija – Jūreivystės kolegija, 1998 m. – Sveikatos mokslų fakultetas.

Kova už kareivines

Pasak V. Vareikio, ką tik įkurtas universitetas nuomojosi patalpas buvusios rotušės (dabartinės savivaldybės merijos) pastate ir glaudėsi buvusių aukštųjų mokyklų fakultetų filialų Bijūnų ir S. Nėries gatvėse, Žemės ūkio ministerijai priklausiusiose Žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumo Sportininkų gatvėje patalpose.

Pradėjus organizuoti Rusijos (buvusios SSRS) kariuomenės išvedimo iš Lietuvos procedūras, 1992 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Vyriausybė buvusius III krantų apsaugos divizijos dalinių pastatus – karinį miestelį kartu su poligono aptarnavimo sandėliais Melnragėje ir Artojų gatvėje bei karinės dalies Nr. 2114 pastatais Liepojos gatvėje, nutarė perduoti Krašto apsaugos ministerijai.

Anot istoriko, minčių apie kareivinių atidavimą KU būta, tačiau jų buvo atsisakyta, mat nebuvo tikimasi gauti lėšų, už kurias būtų galima remontuoti pastatus ir pritaikyti juos mokslo reikmėms. Antai gavus iš Klaipėdos miesto naudoti pastatus S. Nėries g. 4, kuriuose vėliau įsikūrė Klaipėdos teritorinė muitinė, jų buvo atsisakyta būtent dėl lėšų remontui stygiaus.

S. Vaitekūnas rašė, kad tų metų vasarą pradėjo susitikinėti su ministru pirmininku Adolfu Šleževičiumi ir krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi dėl kareivinių perdavimo Klaipėdos universitetui.

„Pirmuose susitikimuose jie į mane žiūri kaip į iš kaimo atvykusį naivuolį. A. Butkevičius klausia, kam man to reikia, ką aš su tais pastatais darysiu, neturėdamas lėšų remontui. Sakau, darysiu tą patį, ką ir jis darytų, – remontuosiu. Ministras šypsosi: universitetas ne kariuomenė, jam niekas pinigų skirti neskubės“, – rašė S. Vaitekūnas.

1993 m. liepos 7-ąją rektorius nusiuntė raštą ministrui pirmininkui prašydamas perduoti kareivines universitetui ir motyvuodamas šį prašymą patalpų trūkumu didėjant studentų skaičiui, galimybe 25 hektarų teritorijoje išplėtoti universitetinę infrastruktūrą, taip pat ir tuo, kad vertingi neogotikiniai pastatai turi būti prieinami miesto visuomenei, o kariuomenės veikla miesto teritorijoje nebūtų tinkama aplinkosauginiu požiūriu, dėl karinės technikos judėjimo.

Rašte rektorius dėstė, kad buvusiose kareivinėse galėtų būti statomi kai kurie bendri universiteto ir miesto pastatai: biblioteka, kultūros centras, konferencijų centras, kiti universalūs pastatai, studentų bendrabučiai, gyvenamieji namai KU darbuotojams.

Atitinkamą raštą krašto apsaugos ministrui bei premjerui siuntė ir miesto valdžia, tuometinis meras Benediktas Petrauskas šį klausimą aptarinėjo ir gyvuose susitikimuose su šiais pareigūnais. Raštą prezidentui Algirdui Brazauskui ir premjerui buvo parašę ir Kovo 11-osios akto signatarai, Seimo nariai, kūrybinių sąjungų vadovai, KU rėmimo tarybos nariai.

Galiausiai 1993 m. rugsėjo 17 d. Vyriausybė priėmė nutarimą karinį miestelį perduoti KU.

Rektorius Stasys Vaitekūnas pasirašo buvusių kareivinių perėmimo aktą. Klaipėdos universiteto archyvo nuotr.

„Įdomiausia, kad dar iki Vyriausybės sprendimo, 1993 metų rugpjūčio 30 dieną Rusijos kariuomenės atstovai pasirašė 25,6 hektaro plotą užimančio karinio miestelio su jame esančiais statiniais perdavimo Klaipėdos universitetui aktą. III krantų apsaugos divizijos vadas pulkininkas Aleksandras Pustoutovas tuomet kiek nustebo, kad pastatai yra perduodami ne Lietuvos kariuomenei, o universitetui“, – pasakojo V. Vareikis.

Universitetas su „šrotais“

1993-ųjų rugsėjo 1-ąją buvusiose kareivinėse jau vyko iškilmingas naujųjų mokslo metų atidarymas – į jį studentų ir dėstytojų eisena atėjo iš Teatro aikštės.

„Visi tuo džiaugėmės, nors miestelyje vaizdas buvo šiurpus. Vakar buvo oficiali sovietinės armijos pasitraukimo diena, bet dar vaikščiojo vienas kitas karininkas, žiojėjo išdaužyti langai, išverstos durys, ištraukti elektros laidai, išplėštos sienų lentos, mėtėsi iš kažkada buvusių didžiulių SSKP Politbiuro narių portretų skydų sukaltos dėžės, švietė armiją ir kompartiją šlovinantys lozungai ir plakatai“, – rašė S. Vaitekūnas.

Senato ir rektorato nariai universiteto miestelyje 1993 m. rugsėjo 1-ąją. Klaipėdos universiteto archyvo nuotr.

„Realiai galima eksploatuoti aštuonis pastatus, tiesa, po atitinkamos restauracijos. Jie, be kita ko, yra architektūrinė vertybė, tačiau remonto reikalauja didelio Pasistengsime jiems grąžinti pirmykšti pavidalą: juk dabar kai kurie langai ir durys užmūryti. Rimto patalpų remonto, sprendžiant iš visko, reikėjo bent jau penketas metų prieš tai. Daugmaž padoriai atrodo tiktai buvusio kovinės šlovės muziejaus patalpos. Kai kurie kambariai jau perduoti studentų bendrabučio žinion ir ten dabar gyvena studentai. Po kitų patalpų remonto čionai persikels iki šio laiko „benamis” gamtos mokslų fakultetas. Tokie artimiausi planai. <…> Dalį pagalbinių statinių, kaip antai garažus, mes išnuomosime. Juk pinigai mums kaip niekad reikalingi“, – 1993 m. spalį „Klaipėdos“ žurnalistei Sofijai Mininai sakė tuometinis KU prorektorius Algimantas Skurdenis.

Tais pačiais metais Kretingos gatvėje, vaizdingame Danės upės slėnyje, buvusio dvaro parko teritorijoje, kaip dendrologinis parkas buvo įkurtas KU botanikos sodas.

Pasak V. Vareikio, 1993-1995 m. buvusiame kariniame miestelyje vyko perduoto turto registracijos ir apskaitos procedūros. Praėjus daugiau kaip metams po karinio miestelio perėmimo, vaizdas jame iš esmės nebuvo pasikeitęs.

Kęstučio Demerecko (Klaipėdos universiteto archyvo) nuotr.

„Šiandien čia net sunku susigaudyti, kas yra šeimininkas. Tik ant raudonos mūrinės tvoros byloja užrašas: „Universitetas“. O įžengi per vartus – parduotuvė, parduotuvė, sandėlys, sandėlys… Truputį atokiau, kur kažkada buvo karinės technikos garažai, degalų aikštelė – lyg uragano nusiaubta teritorija. Plytos, pastatų nuolaužos… <…> Vienintelis malonus netikėtumas Universiteto miestelyje – sparčiai remontuojamas vienas iš didžiųjų pastatų, kuriame turėtų įsikurti Gamtos fakultetas. <…> O kol kas visoje teritorijoje įjungtas tik vienas telefono aparatas. Pasirodo, rusų kariškiai kai išėjo, tai taip ir paslėpė visus „galus“. Niekas neranda, niekas nežino“, – 1994 m. gruodį rašė „Klaipėdos“ žurnalistas Andrius Juškevičius.

Kęstučio Demerecko (Klaipėdos universiteto archyvo) nuotr.

Anot V. Vareikio, 1995 m. gruodžio 13 d. Vyriausybės nutarime buvo išvardyti visi KU perduoti pastatai Klaipėdos mieste – iš viso 57 objektai: bendrabučiai, mokomieji korpusai, administraciniai pastatai, sandėliai, dirbtuvės Tilžės, Sportininkų, Bijūnų, Malūnininkų bei Minijos gatvėse ir buvęs kareivinių kompleksas. Perduodamą kareivinių kompleksą, anot perdavimo dokumentų, sudarė šeši neogotikiniai pastatai, pavadinti mokomaisiais korpusais, biblioteka ir administraciniu pastatu, ir toks „turtas“ kaip kontrolinės būdelės, garažai, sandėliai, degalinės, katilinė, skambiu pavadinimu įvardytas „sporto kompleksas“ bei vienas gyvenamasis namas.

Kęstučio Demerecko (Klaipėdos universiteto archyvo) nuotr.

„Nuo pat įsikūrimo kariniame miestelyje Universiteto vadovybė jo teritorijoje pradėjo nuomoti menkavertes buvusių karinių automobilių garažų ir dirbtuvių patalpas, kuriose įsikūrė vadinamieji „šrotai“ – senų automobilių ardymo ir remonto dirbtuvės, sudaužytų automobilių sąvartynai, senų automobilių dalių parduotuvėlės, padangų montavimo ir privačių autobusų remonto dirbtuvės“, – pasakojo V. Vareikis.

Senieji pastatai restauruoti per 15 metų

Pietvakarinė Universiteto sklypo dalis patenka į kultūros paveldo teritoriją, o joje esantys kareivinių statiniai ir tvora yra laikomi saugomomis kultūros vertybėmis. 1994 m. šiai sklypo daliai buvo parengtos paminklotvarkos sąlygos ir buvo galima pradėti restauruoti paminklinius pastatus, pritaikant juos mokymo tikslams.

Pirmasis studentus priėmė Lietuvos valstybės biudžeto ir rėmėjų, tarp kurių didžiausią dalį įnešė akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, lėšomis rekonstruotas 2-asis korpusas, atvėręs duris 1996 m. vasario 28 d., švenčiant Klaipėdos universiteto penktąsias įkūrimo metines. Jo iškabą atidengė prezidentas Algirdas Brazauskas ir „Klaipėdos naftos“ vadovas Martinas Gusiatinas. Į šį pastatą iš Sportininkų g. per metus persikėlė Gamtos mokslų fakultetas, dalį patalpų jame laikinai užėmė rektoratas ir kiti administracijos padaliniai – leidykla, buhalterija, ūkio dalis.

Klaipėdos universiteto archyvo nuotr.

1997 m. spalio viduryje rektoratas persikėlė į rekonstruotą 4-ąjį korpusą, kuriame sovietmečiu buvo įsikūręs štabas. 2,3 mln. Lt kainavusi pastarojo pastato rekonstrukcija buvo finansuojama Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis ir pinigais, gautais nuomojant pastatus universiteto miestelyje.

3-iasis senųjų kareivinių korpusas (buvęs medicinos punktas) buvo visiškai rekonstruotas kooperavus biudžeto, AB „Lietuvos paminklai“ ir Pasaulio evangelikų liuteronų sąjungos lėšas. Į jį 2000 m. iš Vežėjų gatvės persikėlė Evangeliškosios teologijos centras ir Teologijos katedra. Jame taip pat įsikūrė Universiteto finansų ir ekonomikos direkcija.

Seimo pirmininko pavaduotojas Feliksas Palubinskas, rektorius Stasys Vaitekūnas ir vyskupas Jonas Kalvanas Evangeliškosios teologijos centro naujų patalų atidarymo iškilmėse. Nuotrauka iš knygos „Klaipėdos universitetas 10 metų”

2002 m. vasarį įvyko dar vieno restauruoto pastato atidarymo iškilmės. Į jį persikėlė Humanitarinių mokslų fakultetas ir 1998 m. įkurtas Sveikatos mokslų fakultetas. Šio korpuso restauravimo darbus, kainavusius 8 mln. Lt, finansavo Vyriausybė ir universiteto mecenatai.

2003 m. birželio 6 d. buvo iškilmingai atidarytas išimtinai tik už valstybės biudžeto lėšas (1,8 mln. Lt) apie pusantrų metų restauruotas 5-asis korpusas – buvęs sandėlis. Jis tapo Senato pastatu, kuriame pradėjo veikti ir universiteto leidykla su knygynu, Ūkio bei Tarptautinių ryšių skyriai.

Nuotrauka iš knygos „Klaipėdos universitetas 10 metų”

Paskutinis penkerius metus trukusios ir 7,5 mln. litų atsiėjusios rekonstrukcijos sulaukė 6-asis korpusas – pastatas, kuriame buvo įsikūrusi valgykla ir universiteto teatras. Jos metu 2005 m. balandį buvo atkurtas 26 m aukščio bokštas su laikrodžiu, o pastate vėliau buvo įrengta universiteto aula, įsikėlė Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, kiek vėliau jame įsikūrė Projektų valdymo skyrius, valgykla, Nuotolinio mokymo centras.

O prabėgus dar penkmečiui, 2014-aisiais, buvo baigta rekonstruoti ir prie senųjų pastatų esanti aikštė.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pro ją einanti Universiteto alėja, sujungusi Herkaus Manto gatvę ir Šiaurės prospektą, eismui buvo atidaryta 2018 m. rugsėjį.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Garsioji „Studlendo“ istorija

2002 m. liepą KU ir prekybos tinklo „Iki“ turto valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ po porą metų trukusių derybų pasirašė sutartį dėl galimybės universiteto studentų miestelyje 1,5 ha plote statyti prekybos ir paslaugų centrą su universitetui skirtomis auditorijomis.

„Mes jau seniai ieškojome tiek fizinių, tiek juridinių galimybių pritraukti privatų kapitalą į universiteto miestelio teritoriją. Dabartiniai mūsų partneriai yra jau tretieji interesantai, besidomintys šiuo projektu. Buvome pasirašę ketinimų projektus su dviem bendrovėmis, bet jos atlikusios paskaičiavimus nusprendė, kad joms nėra naudinga investuoti į prekybos centrą universiteto miestelyje“, – 2002 m. rugsėjį dienraščiui „Vakarų ekspresas“ buvo sakęs tuometinis laikinasis KU rektorius Vaidutis Laurėnas.

2002-ųjų rugsėjo dienraščio „Vakarų ekspresas“ straipsnis

Jis tada minėjo ir tai, kad KU jau pateikė Vyriausybei dokumentus gauti leidimui griauti visus kitus universiteto miestelyje esančius architektūrinės išliekamosios vertės neturinčius pastatus.

2003 m. gruodį „Klaipėdos“ žurnalistė Janina Zvonkuvienė rašė, jog universiteto miestelyje griaunami tarybinės armijos dalinio pastatyti silikatinių plytų pastatai.

„Karinių automobilių garažuose ir kituose pastatuose buvo įsikūrusios įvairios automobilių remonto dirbtuvės, pakako vietos sudaužytų automobilių sąvartynui. Įvairios firmos firmelės prekiavo senomis automobilių dalimis, montavo padangas, teikė kitokias autoserviso paslaugas. Čia buvo tiesiami avarijose sumaitoti automobiliai, neblogą aptarnavimo, remonto pastogę turėjo privatūs autobusai. Dabar jau nieko nebėra. Didžioji dalis firmų šį rudenį išsikraustė. Kiekvieną dieną tai vienam, tai kitam kampe buvo matyti ore kabantys automobiliai: kranai juos kilnojo į platformas – išvežė, kurie dar buvo ko nors verti. Turėjo darbo ir metalo laužo supirkėjai, ir šie savo techniką čia ne kartą siuntė. Ištuštėjo dirbtuvės, nes vasarą po teritoriją vaikščiojo projektuotojai, pro nivelyro akį išžvalgė visus kampus. Tai ženklas, kad netrukus čia prasidės statybos“, – rašė korespondentė.

2004 m. rugsėjį jau buvo pranešta apie netrukus prasidėsiančias komplekso statybas.

2002-ųjų rugsėjo dienraščio „Vakarų ekspresas“ straipsnis

Tačiau jos 2005 metų vasarą užkliuvo Seimo audito komitetui, kuriam tuo metu vadovavo Artūras Skardžius. Aiškinta, jog KU panaudos teise jam perduotą valstybinės žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį.

2006 m. rudenį apie 40 mln. litų atsiėjęs kompleksas (universitetui jame priklauso patalpos su 2 moderniomis auditorijomis, 100 darbo vietų konferencijų sale bei skaitykla) buvo atidarytas, tačiau prasidėjo prokuratūros inicijuoti teismai, kurių metu ji siekė nugriauti verslui priklausančią komplekso dalį.

Galiausiai 2010 m. gegužę Generalinės prokuratūros ir „Studlendu“ po įvykusio pavadinimo rinkimo konkurso pavadinto komplekso savininkės, bendrovės „Baltisches Haus“ atstovai pasirašė taikos sutartį. Joje buvo numatyta, kad valstybės nuosavybėn atitenka ta statinio dalis (15 proc.), kurioje yra įrengtos auditorijos, konferencijų salė bei automobilių stovėjimo aikštelės. Viso atiduodamo turto vertė siekė 7,5 mln. litų. Taip pat „Baltishes Haus“ sumokėjo 1,8 mln. litų piniginę kompensaciją už galimybę sudaryti ilgalaikę žemės sklypo, ant kurio pastatytas „Studlendas“, nuomos sutartį.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Technologijų parkas, inkubatorius, bendrabutis, laboratorijos

2000-aisiais buvo patvirtintas KU miestelio tvarkymo detalusis planas.

2003-2005 m. vietoj buvusių karinių garažų ir plaukimo baseino pastato universiteto miestelyje buvo pastatytas naujas Mokslo ir technologijų parko pastatas.

Vyriausybės 2008 m. patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (Slėnio) sukūrimo Universiteto miestelio teritorijoje programa privertė senesnę viziją peržiūrėti. 2010 m. lapkritį buvo patvirtintas naujas universiteto teritorijos detalusis planas.

2012 m. buvo pradėti griauti dar vieni šalia „Studlendo“ stovėję sovietmečio pastatai, vietoje kurių po poros metų praėjo kilti verslo technologijų inkubatorius.

Universiteto miestelio teritorija 2012-ųjų liepą. Martyno Vainoriaus nuotr.

2016 m. gegužę miestelyje atidarytas pirmasis Lietuvoje modernus, „A“ energetinio efektyvumo klasės trijų aukštų 170 vietų bendrabutis studentams, kurio statybos, atsiėjusios 2,8 mln. eurų, truko pusantrų metų.

Bendrabučio atidarymo šventė. Ritos Gorodeckienės (Klaipėdos universiteto archyvo) nuotr.

Tų pačių metų rugsėjį šalia Verslo inkubatoriaus pradėtas statyti modernus mokslinių laboratorijų pastatas, atsiėjęs beveik 11 mln. eurų.

Kapsulę į būsimus laboratorijų komplekso pamatus įbetonuoja Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Svetlana Kauzonienė, rektorius Eimutis Juzeliūnas, premjeras Algirdas Butkevičius ir rangovo – UAB „Irdaiva“ – generalinio direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys. Ritos Gorodeckienės (Klaipėdos universiteto archyvo) nuotr.

2018 m. vasarį atidarytame pastate veikia trys KU Jūros tyrimų instituto laboratorijos: Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos, Vandens transporto ir oro taršos, Mechanikos ir jūrų inžinerijos.

„Labai džiaugiuosi, kad mūsų universitetui buvo leista įsikurti buvusių kareivinių miestelyje. Mano nuomone, istorinis faktas yra tai, kad Klaipėdos miesto taryba patvirtino universiteto miestelio detalųjį planą, t. y. numatė jo perspektyvas. Manau, kad po kokių dvidešimties metų, kai ši graži ateities vizija taps tikrove, būtent šį miesto tarybos sprendimą minėsime kaip vieną svarbiausių universiteto ir viso miesto istorijoje“, – yra rašęs A. Žalys.

Išplaukė į plačius vandenis

S. Vaitekūnas rašė, kad jau per pirmąjį KU veiklos dešimtmetį buvo pradėtas kurti jo laivynas.

1994 m. pavasarį Vyriausybė, tenkindama KU prašymą, paskyrė jam krovininį laivą „Seda“, tačiau vėliau persigalvojo ir pasiūlė mažesnį laivą „Raseiniai“, iš dalies jau pritaikytą kroviniams vežti. Bet ir jis nepasiekė universiteto, nes net neįspėjus aukštosios mokyklos buvo parduotas iš varžytinių už tokią kainą, kurią, anot S. Vaitekūno, galėjo sumokėti ir universitetas.

Po keleto metų, 1997-aisiais, Lietuvos jūrų laivininkystė padovanojo dar vieną dovaną universitetui – .jūros moksliniams tyrimams ji perdavė jachtą „Žilvinas“. Kartu su ja uiversitetui buvo perduotas ir elektroninis treniruoklis, būtinas jūros specialistams rengti. „Žilvinas“ tapo ir pirmuoju laivu, kuriuo pradėjo naudotis KU archeologijos tyrėjai. Po generalinio remonto jachta, pervadinta „Odisėja“, įgavo jūros mokslinių tyrimų kryptį, nors išliko ir pirmapradė jos paskirtis – studentų mokymas buriuoti.

2003 m. Stokholmo karališkasis technologijos institutas KU padovanojo ekspedicinį 1971 m. statybos botą „Puta“, kuris Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutui tarnavo beveik dešimtmetį.

„Rektorius V. Žulkus rūpinosi tolesniu laivyno formavimu. Susisiekta su Olandijos Drimmeleno miestelyje veikiančia buriavimo mokykla. Jos savininkai Fredas ir Nell Franssenai sutiko parduoti jų užsakymu 1986 m. pastatytą burlaivį „Brabander“. Laivas 1995 ir 1997 m. jau buvo renovuotas, taigi jo techninė būklė buvo gera ir tai atitiko Universiteto siekius pritaikyti jį moksliniams tyrimams bei mokymams. Prasidėjo derybos su LR Vyriausybe. Ji kartu su Universitetu paskyrė ekspertus, kurie patvirtino, kad „Brabander“ būklė yra gera ir tinkama pirminiam jūreivių – studentų mokymui bei jūriniams tyrimams atlikti. 2006 m. Universitetui Vyriausybė skyrė lėšų burlaiviui „Brabander“ įsigyti. Netrukus, 2006 m. lapkričio mėnesį, pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis ir, iškėlus Lietuvos vėliavą, laivą iš Drimmeleno uostelio kapitonas Valdemaras Vizbaras pasuko link Lietuvos“, – rašė S. Vaitekūnas.

Klaipėdos universiteto nuotr.

2008 m. KU buvo įsteigtas savarankiškas struktūrinis padalinys – Universiteto laivynas.

KU laivyno flagmanu tapo 2012 m. Vakarų Baltijos laivų statykloje užsakytas ir per šiek tiek daugiau nei metus pastatytas mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ (vardą konkurso metu pasiūlė KU studentė Toma Mingėlaitė), atsiėjęs 33,5 mln. Lt. Dar bent dešimt milijonų litų buvo numatyta jo mokslinei įrangai. Laivo projektavimas ir statyba finansuoti iš europinio projekto „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (Jūra)“ lėšų.

Klaipėdos universiteto nuotr.

Laive, kurio krikštamote tapo prezidentė Dalia Grybauskaitė, vienu metu gali dirbti 6 įgulos nariai ir 12 mokslininkų, kuriems skirtos specialios laboratorijos.

Kova už išlikimą

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybei 2017 m. ėmus vykdyti valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą KU buvo iškilusi grėsmė išnykti kaip savarankiškai aukštojo mokslo įstaigai. Reaguodama į realijas įstaiga ėmėsi vykdyti vidines reformas.

Tų metų lapkritį buvo nutarta sujungti Socialinių mokslų fakultetą su Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetu. Po šių jungtuvių Socialinių mokslų fakultetas persikėlė į istorinį pastatą S. Nėries gatvėje.

Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kitu optimizacijos žingsniu tapo sprendimas atsisakyti KU Menų akademijos, ją integruojant į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. KU nebeliko ir Sportininkų gatvėje veikusio Tęstinių studijų instituto.

Šiuo metu KU sudaro trys fakultetai – Jūros technologijų ir gamtos mokslų, Sveikatos mokslų bei Socialinių ir humanitarinių – ir du institutai: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos bei Jūros tyrimų.

Nuo 2019 m. KU kartu su dar penkiais Europos Sąjungos universitetais (La Rošelė iš Prancūzijos, Atėnų žemės ūkio universitetas, Valensijos Šv. Vincento kankinio katalikiškasis universitetas, Zadaro universitetas Kroatijoje, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetas) priklauso Europos universitetų aljansui „EU-CONEXUS“ („Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai“).

Martyno Vainoriaus nuotr.

Susispaudęs universitetas jau kurį laiką nesėkmingai bando parduoti jam nebereikalingus pastatus – buvusį Socialinių mokslo fakulteto pastatų kompleksą Minijos gatvėje, Malūnininkų g. bendrabutį su garažu ir buvusį Tęstinių studijų instituto pastatą Sportininkų gatvėje.

KU planuose išlieka ir nauji objektai – 2022 m. numatoma vietoje miestelyje esančių dirbtuvių atidaryti moksleiviams skirtą gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo centrą, vadinamą STEAM.

Šių metų sausį visuomenei buvo pristatyti projektiniai jo pasiūlymai.

INFORMACIJA

Šiandien, spalio 5-ąją, Seimo Konstitucijos salėje rengiamas Klaipėdos universiteto jubiliejinių akademinių metų sukakties paminėjimas.

Renginio metu pranešimus skaityts dr. Vytautas Čepas ir Klaipėdos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorius dr. Darius Daunys, bus pristatyta knyga „KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS. Senųjų pastatų istorijos“.

Į iškilmingą minėjimą pakviesti Seimo nariai ir labiausiai prie Klaipėdos universiteto steigimo ir gyvavimo prisidėję asmenys, organizacijų atstovai.

SKAIČIAI

Šiandieninis Klaipėdos universitetas skaičiais: apie 3000 studentų, 33 6000 absolventų, apie 550 dėstytojų ir mokslininkų, 11 doktorantūros studijų programų, 60 laboratorijų.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamas kultūros ar meno srities projektas „30 nepriklausomybės metų: valstybiniai pėdsakai Klaipėdoje“.


2020-10-05

2 komentarai “Trys dešimtmečiai su universiteto ženklu”

  1. taip, daugelis studijuoja istestinese studijose (NEAKIVAIZDINES). dabar daug studentu galima pamatyti rugsejo pradzioje, sausio ir birzeli.

  2. Nelabai įsivaizduoju, kad KU šiuo metu mokytųsi 3000 studentų. Anksčiau jautėsi, kad mieste yra studentų. Dabar tuščia net per rugsėjo 1-ąją. Nebent visi sulindę į neakivaizdines studijas, tačiau tai nėra tikrieji studentai, o didžiąja dalimi diplomo medžiotojai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt