Probleminis interneto naudojimas yra gana platus terminas, apimantis įvairias interneto naudojimo formas, tokias kaip besaikį žaidimą, pornografijos žiūrėjimą, pirkimą, video turinio žiūrėjimą, socialinių tinklų naudojimą. Vis didėja susirūpinimas probleminio interneto naudojimo įtaka visuomenės sveikatai ir poveikiu visuomenei visose vartotojų amžiaus grupėse, įskaitant pažeidžiamas grupes, tokias kaip vaikai ir jaunimas.

pixabay.com nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-oje versijoje, remiantis klinikiniais duomenimis ir visuomenės sveikatos poreikiais, žaidimą, lošimą, kompulsinį seksualinio elgesio sutrikimą pripažįsta psichikos sutrikimais. Tačiau iki šiol labai trūksta patikimų duomenų apie probleminio interneto naudojimo klinikinius požymius, geografinius skirtumus (daugiausia tyrimų atlikta Rytų Azijos šalyse), gretutines ligas (komorbidiškumą), smegenų biologiją, socialinę, sveikatos bei ekonominę įtaką, praktiniais duomenimis pagrįstą gydymą.

Probleminis interneto naudojimas gali būti panašus į priklausomybę, nes apima tokius elgesio ir pažinimo funkcijų aspektus kaip kontrolės nebuvimas (nesėkmingi bandymai sustoti), stiprus noras (nenustojančios mintys arba motyvacija, kuri veda prie veiksmo), netinkamas prioritetų sudėliojimas (kitų gyvenimo interesų apleidimas, lemiantis darbo, santykių bei kitas problemas), rizikingas / žalingas priklausomybę sukeliančios medžiagos naudojimas (nuolatinis naudojimas, nepaisant žalingo psichologinio ar fiziologinio poveikio ar kitų neigiamų pasekmių).

Tačiau iki šiol nelabai aišku, ar kitos probleminio interneto naudojimo formos, išskyrus žaidimus internete, atitinka priklausomybei taikomus psichologinius ir fiziologinius požymius.

Visgi ne visos probleminio interneto naudojimo formos yra panašios į priklausomybę. Pavyzdžiui, apsipirkinėjimas internetu arba pornografijos žiūrėjimas yra labai panašūs į impulsų kontrolės ar seksualinius sutrikimus. Nuolatinis elektroninio pašto tikrinimas, skaitmeninis kaupimas, labai panašūs į obsesinį kompulsinį arba su juo susijusius sutrikimus. Nuolatinis naudojimasis socialiniais tinklais gali būti socialinio nerimo sutrikimo, kuomet vengiama bendravimo, dalimi.

Kiberchondria – informacijos apie sveikatą paieška internete yra panaši į neapibrėžtumo netoleravimą, kuris skatina kompulsines apibrėžtumo bei užtikrintumo paieškas ją dar labiau pablogina informacijos internete neaiškumas, kuris skatina nerimą, nes atsiranda dar daugiau su sveikata susijusių klausimų, į kuriuos asmuo ieško atsakymų.

Probleminis interneto naudojimas yra susijęs su nuotaikos ir nerimo sutrikimais, neigiamai veikiančiais asmens funkcionavimo galimybes ir gyvenimo kokybę.

Skaičiuojama, kad probleminio interneto naudojimo mastas gali siekti nuo vieno iki 36 proc. interneto vartotojų, o maždaug 40 proc. pasaulio gyventojų reikalingas gydymas dėl nerimo ir nuotaikos sutrikimų bent vienu gyvenimo etapu.

Moksliniuose tyrimuose vis dažniau pateikiama skaitmeninių technologijų svarba, siekiant gerinti probleminio interneto naudojimo, nuotaikos ir nerimo sutrikimų, diagnostiką.

Išmaniosios technologijos tampa itin svarbia kasdienio funkcionavimo ir veiklų dalis. Būtent dėl šios priežastis, pasitelkiant internetines platformas, atsiranda galimybė tiksliau prognozuoti probleminio interneto naudojimo poveikį žmogaus nuotaikai ir patiriamai įtampai.

Tris didžiuosius Lietuvos universitetus – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Vilniaus universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą apjungė bendras projektas, vienas pirmųjų bandymų sukurti patikimus probleminio interneto naudojimo ir nerimo bei nuotaikos sutrikimų prognostinius žymenis Lietuvos studentų populiacijoje panaudojant internetinę platformą. Į tyrimą planuojama įtraukti studentus, besimokančius Lietuvos universitetuose. Lengvai prieinamoje testavimo platformoje, studentai galės įvertinti savo probleminio interneto naudojimo ypatumus, depresijos ir nerimo simptomus bei gyvenimo kokybės lygį.

Tyrimas leis sukurti probleminio interneto naudojimo ypatumų, depresijos ir nerimo simptomų vertinimo rekomendacijas, padėsiančias ankstyvai sutrikimų diagnostikai ir algoritminiu vertinimu pagrįstų intervencijų kūrimui.

Pasibaigus tyrimui internetinė apklausos platformą bus pritaikyta teikti individualias automatizuotas rekomendacijas, skirtas ankstyvajai
sutrikimų prevencijai ir gydymui ir taip prisidės prie specialistų darbo palengvinimo psichodiagnostikoje, bet svarbiausia prie Lietuvos jaunimo psichikos sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo.

Kviečiame universitetų akademinę bendruomenę ir visus, manančius, kad tai aktuali šių laikų problema, šia informacija pasidalinti su Lietuvos universitetų studentais ir paskatinti juos aktyviai dalyvauti tyrime.

Daugiau informacijos ir klausimyną rasite čia.

Straipsnis iš ciklo, skirto atviros psichiatrijos mėnesiui ir Pasaulinei psichikos sveikatos dienai pažymėti.