P0

Svarbu, Temos

Gyvenimo daugiabutyje realybė: butas skęsta jau 4 mėnesius, o pagalbos neranda (5)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-10-09


Kaip priversti daugiabučio namo administratorių dirbti? Kodėl gyvenant teisinėje valstybėje neįmanoma pasiekti, kad aukščiau gyvenantys kaimynai neskandintų žemiau esančio buto? Tokius klausimus kėlė jau beveik keturis mėnesius teisybės ir pagalbos dėl nuolat šlampančių buto lubų ir sienų ieškantys klaipėdiečiai.

Kretingos g. 19 esančiame daugiabutyje gyvenanti senjorė ir jos artimieji jau beveik keturis mėnesius vargsta, kad sustabdytų ir kaimynų tekantį vandenį, Martyno Vainoriaus nuotr.
Kreipėsi į visas institucijas

Problemos vieta – Kretingos g. 19 esantis daugiabutis namas. Viename jo butų gyvena garbaus amžiaus klaipėdietė. Jos bute jau darosi nebeįmanoma gyventi, nes sienos ir lubos nuolat šlampa jau nuo birželio mėnesio, tad tvyro drėgmė, įsimetė pelėsis.

Kai birželio viduryje pastebėjome šlampant buto sienas, iškart kreipėmės į namą administruojančią įmonę „Paslaugos būstui“, buvo surašytas apžiūros aktas. Tačiau vandens tekėjimas į butą vis didėjo, pakartotinai kreipėmės į administruojančią įmonę, sulaukėme įvairių pažadų ir atsakymų. Vandens tekėjimui nesiliaujant, po dar vieno skambučio, rugsėjo 7 d. sulaukėme šildymo sistemos prižiūrėtojų vizito. Jie name išleido vandenį iš cirkuliacinės sistemos (gyvatuko). Vandens tekėjimas į butą laikinai sustojo. Šildymo sistemą prižiūrinčios įmonės „Sobo sistemos“ atstovas mums žodžiu paaiškino, jog buvo kreiptasi į virš mūsų esančio buto savininkus ir paraginta atitraukti vonią, kad būtų galima nustatyti tikslų gedimą ir jį pašalinti. Tačiau savininkai kategoriškai atsisakė tai padaryti. Tame bute yra atliktas remontas, vonioje vizualiai matosi atlikti vandentiekio ir šilumos sistemų pakeitimai, gyvatuko iškėlimas į kitą vietą. Prižiūrinti įmonė nėra gavusi prašymo suteikti leidimą tokiems darbams atlikti, todėl manome, jog darbai buvo atlikti be projekto ir pažeidžiant įstatymus. O dėl nepašalinto gedimo ne tik toliau šlampa mūsų butas, bet, tikėtina, jog nebus galima name paleisti šildymo, kurio sezonas prasidės netrukus“, – pasakojo užpiltame bute gyvenančios moters žentas klaipėdietis Laimonas Urbikas, kuris ir padeda ieškoti teisybės, nes garbaus amžiaus klaipėdietė pati to nebeįstengia padaryti.

Anot pašnekovo, ir šiuo metu bute sienos ir lubos vis dar šlampa, atsirado pelėsis, bute drėgnas oras, blogas kvapas, sąlygos gyventi darosi netinkamos. Uošvė dėl šios problemos labai išgyvena, tad labai suprastėjo jos sveikata.

Nuolat užpilamos buto sienos ir lubos supelijo, dėl drėgmės ir blogo kvapo patalpose darosi nebeįmanoma gyventi.

Prašydami pagalbos, kad būtų sustabdytas vandens tekėjimas į uošvės butą, mes kreipėmės į kone visas įmanomas institucijas – Klaipėdos savivaldybę, Statybos inspekciją, draudimo kompaniją, net konsultavomės su advokatais. Žinoma, raštais ir skambučiais atakavome ir namo administratorių, tačiau jau pusketvirto mėnesio niekas nieko negali padaryti. Esmė ta, kad vanduo bėga iš viršuje esančio buto, jis yra privati nuosavybė, o ji esą yra neliestina. Kažkoks absurdas. Jei žmogus savo bute triukšmauja, policija atvažiuoja ir skiria baudą, neseniai ir balkonuose uždraudė rūkyti. Regis, galima įvesti įvairias tvarkas daugiabučiame name, tačiau kažkodėl neįmanoma sutramdyti kaimynus užliejančio gyventojo. Mums atrodo, kad namo administratorius turėtų skubos tvarka kreiptis į teismą, gauti leidimą patekti į tą viršuje esantį butą ir išspręsti problemą. Jei privati nuosavybė yra neliečiama, tai kodėl turi kentėti kitos privačios nuosavybės savininkai? Negi tikrai nieko neįmanoma padaryti?“ – klausė ir „Atviros Klaipėdos“ pagalbos paprašęs L. Urbikas.

Patikrins, ar problema išspręsta

Minėto namo šildymo sistemą prižiūrinčios bendrovės vadovas Zigmas Šlepetis taip pat paaiškino, kad problema yra privačiame bute, o ne viso namo šildymo sistemoje, todėl pradėti šildymo sezoną nebus problemų.

Taip, buvo įtarimas, kad vanduo į tą butą gali tekėti iš šildymo sistemos vamzdžio, todėl uždarėme stovą, išleidome vandenį. Tačiau kaip lašėjo į tą butą, taip ir toliau laša. Todėl ir namo administratorių informavome, kad problema tikrai ne šildymo sistemoje. Jos vandeniu dar nesame užpildę, nes tikrai norėjome įsitikinti, ar ne iš jos laša. Kadangi gedimas tikrai nustatytas bute, o ne mūsų sistemoje, tai netrukus ją užpildysime vandeniu, kad nebūtų problemų pradėti šildymo sezoną“, – teigė Z. Šlepetis.

Bendrovės „Paslaugos būstui“ direktorė Rasa Rimaitė tvirtino, kad problema jau turėtų būti išspręsta, o šiandien bus įsitikinta, ar taip yra iš tikrųjų,

Iš to viršuje esančio buto savininkės gavome patikinimą žodžiu, kad susitvarkė. Kitaip būti ir negalėjo, nes užbombordavome visokiais raštais ir skambučiais. Šiandien nueisime ir patikrinsime, ar žemiau esančiame bute vanduo tikrai nebelaša. Jei vanduo nebetekės, tikėsime, kad susitvarkė, o jei ne, toliau kažką darysime“, – teigė R. Rimaitė.

Dokumentai teismui yra paruošti

Paklausta, kodėl problemos nepavyko išspręsti operatyviai, o tai truko ilgiau nei tris mėnesius, bendrovės „Paslaugos būstui“ vadovė aiškino, kad bėda ta, jog namo administratorius neturi jokių įgaliojimų kištis į privačią nuosavybę.

Pirminiais duomenimis, buvo manoma, kad yra nesandari vonia, todėl kai žmonės prausiasi duše, vanduo per sienas patenka į perdengimą tarp butų, o iš jo – ir į žemiau esantį butą. Problema dar ir ta, kad tame bute gyvena nuomininkai, o ne savininkai. Juos radome, rašėme įpareigojimą, kad susitvarkytų savo vonią. Pasakė, kad užsisandarino. Kurį laiką buvo tylu, ramu, galvojome, kad viskas gerai, o tada vėl sulaukėme skambučio, kad vanduo į butą bėga. Tada galvojome, kad su šildymo sistemos vamzdynais problema, o juos patikrinti nėra taip paprasta, nes senuose namuose vamzdynai yra užmūryti sienose ir grindyse. „Sobo sistemas“ išleido iš stovo vandenį ir gavome jų raštą, kad su šildymo sistema viskas tvarkoje. Paskutinės žinios buvo tokios, kad veikiausiai tame viršuje esančiame bute yra nesandarus vamzdžio pajungimas į maišytuvą. Bet tai jau yra buto, o ne bendro naudojimo objektų problema. Mes galime parašyti tik įpareigojimą, kad susitvarkytų. Daugiau nieko. Kreiptis į teismą skubos tvarka? Tačiau kokiu pagrindu. Sutinku, kad gyventojams atrodo, kad administratorius nieko nedaro. Bet tai jau ne mūsų funkcija. Be to, mes darėme ir labai daug darėme“, – tvirtino R. Rimaitė.

Anot jos, šiuo atveju į teismą galėjo kreiptis gyventojai, kurių butas buvo apipilamas, nes jiems yra daroma žala.

„Nepaisant to, mes visą medžiagą esame perdavę teisininkams, jie yra suruošę dokumentus teismui. Jei įsitikinsime, kad viskas susitvarkė, nieko nebedarysime, o jei ne – tuomet tuos dokumentus atiduosime teismui. Mes tikrai griebėmės visko, ko galėjome – rašėme įpareigojimus, skambinome, ėjome. Tačiau taip jau yra, kad jei kaimynas savo bute nesusitvarko savo įrangos ir kenkia kitiems gyventojams, jie turi kreiptis į teismą, o ne mes. Jei kišiuosi, manęs, kaip administratoriaus, gali paklausti: kokį bendrojo naudojimo objektą tu čia administruoji? Reikia pripažinti, kad šioje vietoje yra labai silpna teisinė bazė. Jei turėtume daugiau galių, tada kitaip kalbėtume. Ateiname, sutvarkome, išrašome sąskaitas ir viskas, būtų labai paprasta. Bet butas yra privati nuosavybė ir mano rankos yra surištos. Suprantu, kad žmonės pyksta, bet jie turėtų suprasti ir mus“, – atkreipė dėmesį R. Rimaitė.

„Atvira Klaipėda“ pakomentuoti situaciją, paaiškinti, ar namo administratorius tinkamai vykdė savo pareigas paprašė Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros skyriaus specialistų. Pateikiame gautą komentarą:

“Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
Vadovaujantis Nuostatų 7.7 punktu, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus reikia imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Tai pat administratoriui privalu pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius ( Nuostatų 7.9 p.) Pagal ŠILUMOS TIEKIMO IR VARTOJIMO TAISYKLIŲ 133.7. punkto nuostatą vartotojas privalo leisti iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas, raštu įspėjus arba suderinus atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams apžiūrėti, šilumos įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus.
Iš to seka, kad jeigu patalpų savininkas neįsileidžia į butą apžiūrėti bute esančios bendrojo naudojimo infrastruktūros ir, esant reikalui, ją suremontuoti, inicijuotina administracinio nusižengimo teisena, taip pat kreipimasis į teismą dėl patekimo į butą būtiniems remonto darbams atlikti.

Kaip galiausiai paaiškėjo, šiuo konkrečiu atveju vanduo į butą sunkėsi ne dėl avarijos/gedimo bendrojo naudojimo objekte, o dėl nekokybiškai atliktų darbų aukščiau esančiame bute. Šio buto savininkas UAB „Paslaugos būstui“ informavo, kad pašalino vandens pratekėjimo priežastį. Kaip sakė minėtos bendrovės direktorė Rasa Rimaitė, galiausiai paaiškėjo, jog problema buvo buto viduje – drėgmė į kaimyninį butą patekdavo dėl neteisingai sujungtų vamzdžių. Namo administratoriui buto savininkai šiandien patvirtino, jog naujų drėgmės pėdsakų nematyti.
Tačiau to buto savininkas, namų administratorių viešai apkaltinęs neveiklumu, pats turėjo imtis iniciatyvos kuo greičiau išsiaiškinti gedimo priežastį ir raginti kaltininką jį kuo greičiau pašalinti. Jeigu avarinės būklės priežastis nėra aiški, reikalinga atlikti ekspertizę. Tačiau tai vėlgi turi daryti buto savininkas, o ne namo administratorius, jeigu kalbama ne apie avariją/gedimą bendrojo naudojimo objekte. Jeigu kaimynas neįsileidžia į butą, ginčas turi būti sprendžiamas teismo keliu – kitų teisinių priemonių jį priversti persigalvoti nėra.”


2020-10-09

5 komentarai “Gyvenimo daugiabutyje realybė: butas skęsta jau 4 mėnesius, o pagalbos neranda”

  1. kam toks bedantis administratorius name, tegul viską sprendžia teismas, absurdas…..

  2. nuo tos pastovios drėgmės surūdys ir nebeatlaikys gelžbetonio perdangos ? Ar tai irgi ne administratoriaus reikalas, nors tai yra namą laikančios konstrukcijos ?

    • tada ir pagalvosim.. o pagalvoję nuspręsim, kad konstrukcijas irgi galėtų prižiūrėt atsakingiau bobulė. Juk nesunku 80metei nueit pas nuomininkus ir per juos surast avingalvį kaimyną, jį išbarti, sugėdinti, ir jis tikrai tuomet susipratęs viską sutvarkys!

    • @Na tai
      Tu supranti kad ten gyvena mano močiutė ir aš pati kai tik ateinu, visas butas būna karštas o viršuje gyvenantys žmonės senokai šsikraustė iš ten ir pardavinėja tą butą. Jūs net neisivaizduojat kaip apskritai ten sunku dabar gyventi!!! 😡

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt