Šią savaitę pusiau slaptai Valdovų rūmuose buvo svarstomas Lietuvos teritorijos bendrasis planas. Pristatymo smaigalyje atsidūrė ir Klaipėdos uosto plėtra. Klausimų – kodėl pristatoma būtent dabar paskubomis ir tokioje iškilmingoje aplinkoje apstu. Atsakymų nedaug.
Apie Klaipėdos uosto plėtrą, pastatant išorinį uostą šiaurinėje uostamiesčio dalyje, kalbama dešimtmečius. Pastaruoju metu teoriniai svarstymai apie galimybes pastatyti tokį uostą virsta praktiniais darbais. Deja, neįvertintais nei ekonomiškai, nei potencialia žala gamtai.
Vyriausybė jau patvirtino Klaipėdos jūrų uosto bendrąjį planą. Jame numatytas ir išorinis uostas.
Jis atsirado ir dar rimtesniame dokumente – Lietuvos respublikos bendrajame plane. Tikėtina, kad naujai išrinktas Seimas jį patvirtins jau šiemet ir planai plėsti Klaipėdos uostą įgaus įstatymo galią.
Numatyta, kad šiaurinėje uostamiesčio dalyje bus supilta dirbtinė sala, kuri pusiasaliu būtų sujungta ją su žemynu. Tam priešinasi ne tik klaipėdiečiai bei aplinkinių gyvenviečių žmonės. Šis klausimas parūpo ir visiems aktyviems piliečiams.
Abejonių kelia tiek aplinkosaugos, tiek ir ekonominiai aspektai. Tokie planai Baltijos jūros pakrantei, kurios ir taip turim visai nedaug, gali tapti tikra katastrofa. Jos kraštovaizdžiui, florai ir faunai gali būti padaryta neatitaisoma žala, vertinama daugiau nei milijardu eurų.
Neaiški ir ekonominė tokio projekto nauda. Potencialiai į tokį projektą būtų investuojami mokesčių mokėtojų milijardai, nors ekonominės būtinybės statyti išorinį uostą nėra. Tad kam švaistyti tokius pinigus ekonomiškai netvariems ir visiškai nebūtiniems projektams?
Visuomenininkų argumentai sunkiai atremiami. Pažvelkime į keletą skaičių.
Klaipėda šiuo metu krauna 46 milijonus tonų krovinių per metus ir išnaudoja tik apie 60 procentų savo potencialo. Tai reiškia, kad be jokių papildomų finansinių injekcijų Klaipėda jau dabar gali krauti 80 mln. tonų per metus, o rekonstravus ir išplėtus pietinę uosto dalį – net ir 100 mln. tonų per metus. Kartu su išoriniu uostu šis rodiklis pasiektų 164 mln. tonų.
Net ir uosto krovos kompanijų atstovų nuomone, toks tikslas yra perteklinis. 2017 m. penkių rytinės Baltijos uostų – Klaipėdos, Rygos, Talino, Liepojos ir Ventspilio – krova bendrai paėmus siekė 116 mln. tonų. Ir šis rodiklis iš esmės nesikeičia, tesvyruoja keletu procentų per metus.
Pradinės milžiniškos investicijos – dar ne pabaiga. Kur dar kasmetiniai uosto išlaikymo kaštai, nuolatinės priemonės kovoti su pakrančių erozija – taip iš valstybės kišenės kasmet išgaruotų dar dešimtys milijonų.
Kiekvieną vasarą į pajūrį traukia tūkstančiai lietuvių ir ne tik. Neabejotina, kad pajūrio rekreacinė vertė taip pat smuktų. Mažėtų galimos investicijos į infrastruktūrą, skirtą poilsiautojams, dėl padidėjusio triukšmo ir oro taršos Klaipėdoje neliktų patenkinti ne tik atvykstantieji, bet ir nuolatiniai vietiniai gyventojai.
Tad kodėl negirdint įtikinamų argumentų „už“ išorinio uosto statybą, projektas vis vien stumiasi kelią į priekį ir ne bet kur, o dar ir Valdovų rūmuose?
Šio straipsnio autorius T. Meškinis būdamas Klaipėdos politiku taryboje pats balsavo už išorinio uosto sprendimą miesto bendrajame plane.
Privačių investuotojų nebus, nes niekas iš savęs nevagia. Projekto tikslas – pasipelnyti iš valstybės ir Europos pinigų, o dėl statybų tikslingumo ar žalos gamtai tie ponai sau galvos nesuka.
Na, protingi žmonės padarytų konsorciumą, kuriame per keletą ofšorų bus apsaugoti projekto “stūmikų” interesai; tas konsorciumas laimės statybos konkursą ir be vargo įdės tuos 185M. Po to KVJUD staiga pradės darytis AB ir konsorciumas be vargo savo indėlį pavers akcijomis. Tokiu būdu grupė energingų draugų uždirbs labai gerai iš statybų, o vėliau, tapę direkcijos akcininkais, nuolat gaus milijonus per dividendus. Jokios krovos ten niekam nereikia, čia tik verslas ir nieko asmeniško 🙂 Niekam nieko vogti nereikia – viskas bus skaidriai ir teisėtai. Na, beveik 🙂
Sutinku, kad projektas pradedamas nuo antro galo. Todel Lietuvos vyriausybe su Skverneliu reikėtų pakabinti irgi už antro galo. Daug kartų ir mažiausiai jau trus metus klausiama, kieno pinigais? Skvernelis, kai atvyko prieš du metus į Klaipėdą, pasakė, kad nestatysime uz kiniečių, rusų, turime ssavo verslininkų, Toks atsakymas teigia, kad pinigų uosto plėtrai nėra numatyta, todėl toks projektas neturi būti stumiamas
Kaip supratau tai beveik trečdalis lėšų tam uostui įrengt turės būri privačios! Tai kas gi jau padėjo leteną ant uosto? O kur valdžiažmogių pažadai neišparceliuot strateginių valstybės įmonių!!! …Jau turim INDIPENZĄ ,kurio apimtys ir neadekvati kaina užkrauta Lietuvos žmonėms, …JAU Pardavinėjamos IGNITIS akcijos, ..Masiškai naikinami miškai!… Dabar nusitaikė į pajūrio sunaikinimą!!! Siaubas kas daros!
Jie atstovauja verslo grupuotėms kurie nori vogti. Vogs Girulių miško medžius ir Lietuvos pajūri
Dar 2018m gruodžio 17d. Vyriausybėje buvo užregistruotas žemiau pateikiamas nutarimo projektas, kuriame rasite daug įdomios informacijos. Nutarimas bus priimtas iškart po LR bendrojo plano patvirtinimo. Išorinis uostas Melnragėje yra patvirtintas kaip sprendinys LR bendrajame plane, kurio viešinimo stadija baigėsi praėjusį pirmadienį. BP tvirtins nauja Vyriausybė, gal pora mėnesių po rinkimų. Kaip matote, visiems lengvatikiams, laukusiems žadėtųjų 30 000 naujų darbo vietų – nusivylimas, nes tarp įsipareigojimų jokių naujų darbukų jums ten nėra. Jokių įsipareigojimų „vystytojui” turėti uostui reikalingą krovinių srautą taip pat nėra, jam reikia tik betonuoti, įrengti infrastruktūrą – t.y. tik „sukurti pajėgumus” o pačios krovos niekam nebereikia. Labai gudriai surašyta. 🙂
„”
Įgyvendindama Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pripažinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, įrengiant išorinį uostą, projektą (toliau – Projektas) valstybei svarbiu projektu.
2. Nustatyti, kad Projekto tikslas – įgyvendinant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. XII-1781 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės teritorijos“ patvirtinimo“, 30.4 ir 49.1.4 papunkčiuose nustatytus valstybės strateginius tikslus, didinti Lietuvos jūrų transporto veiksmingumą, užtikrinti jo ilgalaikį konkurencingumą bei šalies pasiekiamumą jūra ir įrengti išorinį giliavandenį uostą.
3. Pritarti, kad valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – Projekto vykdytojas) pagal šio nutarimo 4 punkte nurodytą sutartį valstybės biudžeto, Projekto vykdytojo ir privačiomis lėšomis įsipareigotų:
3.1. įgyvendinti Projektą ir užtikrinti, kad iki 2029 metų pagal teritorijų planavimo dokumentus Baltijos jūros akvatorijoje suformuotame sklype būtų įrengtas išorinis uostas;
3.2. pasiekti, kad iki 2040 metų Projekto investicijų vertė būtų ne mažesnė kaip 619 mln. (šeši šimtai devyniolika milijonų) eurų, iš jų ne mažiau kaip 185 mln. (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki milijonai) eurų būtų privačios vidaus ir (ar) užsienio investicijos;
3.3. pasiekti, kad 2040 metais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste krovos pajėgumai būtų ne mažesni kaip 94 mln. (devyniasdešimt keturi milijonai) tonų.
4. Įgalioti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą valstybės vardu sudaryti sutartį su Projekto vykdytoju dėl šio nutarimo 3 punkte nustatytų įsipareigojimų vykdymo.
5. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžioms institucijoms ir įstaigoms prioriteto tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, ir užtikrinti, kad su Projektu susiję sprendimai būtų priimami per kuo trumpesnį terminą.
6. Rekomenduoti kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms vadovautis šio nutarimo 5 punktu nagrinėjant su Projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ir priimant sprendimus.
Ministras Pirmininkas
Susisiekimo ministras
tai gal dar galite paaiškinkinti dėl p.3: ar Projekto vykdytojo (Klaipėdos uosto direkcijos) ir valstybės biudžeto lėšos yra skirtingos? Kaip suprantu, kol kas viskam naudojamos tik biudžeto lėšos, o kaip, vis dėlto, su tom privačiom lėšom ?
Kokios skambios frazes ! Kaip rinkimai taip prasideda tuščiažodžiavimas.
Ačiū už straipsni. Ne kreipkit demesio į neigiamus komentarus . Tai savi aldybės verslo grupes su uostininkais kuriu intetesai pavogti Girulių miška. 2.Statyti niekam nereikalinga uosta. O tiksliau išplauti momesčių moketojų pinigus per statybas
kad išorinis uostas bus ne valstybinis, o bus naudojamos ir privačios lėšos, kas žinote, pakomentuokite. Gal tada bus aiškiau, kas taip stumia šį projektą ?
kaip tas kas stumia-A.Vaiktus ir S.Skvernelis, o kas stumia juos niekam dar neaišku. Būtent to ir klausiama jų. Tyli. Iki šiol visiems darbams (projektai, tyrimai, galimybių studijos, molų gilinimas ir marių dugno gilinimas) naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Apie jokias privačias investicijas ir juo labiau krovinių srautus niekas senai nekalba. Tik, būtent nuo to ir reikėjo pradėti kurti planus.