P0

Mums rašo

Ar Uosto taršos stotelės rodmenys kada nors buvo teisingi? (2)

Alina Andronova, KIDE vadovė
2020-10-17


Šių metų liepos 16 d.  Klaipėdos bendruomenių asociacija (KBA) ir asociacija Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją (KIDE) susitiko su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) aptarti visuomenei aktualius aplinkos apsaugos klausimus.

Susitikimo metu bendruomenių atstovai palietė ir Uosto direkcijos įrengtos AB KLASCO teritorijoje taršos matavimo stotelės patikimumo klausimą. Abejonės kilo dėl to, kad gyventojai nuolat savo aplinkoje aptinka geležies rūdos dulkes, kurių nefiksuoja uosto įrenginiai. Visuomenininkai akcentavo ir aplinkos apsaugos teisės aktų spragą, dėl kurios oro tarša matuojama labai vienpusiškai.

Bendruomenių atstovai išsakė ir pageidavimą, kad gyventojams būtų prieinama stotelės rodmenų istorija, o ne tik momentinė oro taršos būklė, nes stebint oro kokybę, pasigendama galimybės palyginti momentinius ir praėjusių dienų stotelės duomenis. Šiandieniai įvykiai patvirtino, kad bendruomenės šiuos klausimus kėlė visiškai pagrįstai. (Juolab, kad Aplinkos apsaugos departamentas, vykdydamas neplaninį patikrinimą KLASCO teritorijoje šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais, naudojo uosto oro kokybę matuojančių įrenginių duomenis. Jais nuolat remiasi ir AB KLASCO, teigdama, kad ji iš tiesų neteršia.)

Spalio 2-3 dienomis Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo stebimas didelis kietųjų dalelių koncentracijos viršijimas. Kietųjų dalelių ore vidutinė paros ribinė vertė buvo viršijama iki trijų kartų ir daugiau. Tuo pačiu metu KIDE nariai ir savanoriai stebėjo ir rodmenis KVJUD taršos matavimo stotelėje, įrengtoje šalia KLASCO teritorijos. Ši stotelė jokio kietųjų dalelių koncentracijos viršijimo neparodė, nors tomis dienomis vėjas buvo rytų/pietryčių krypties, t.y. iš miesto pusės.

Šios nevyriausybinės organizacijos nariai informavo atsakingas institucijas ir žiniasklaidą, kad penktadienį, spalio 2-ąją, Aplinkos apsaugos agentūros stotelė Klaipėdos centre rodė 151.03 mg/m3 (KD 10 24 valandų vidurkis), o tuo pačiu metu uosto taršos matavimo stotelė (tas pats rodiklis) rodė tik 23.81 mg/m3. Taip pat ir šeštadienį, spalio 3-ąją – aplinkos apsaugos agentūros stotelė rodė 95.54 mg/m3, nors tuo pačiu metu uosto taršos matavimo stotelė rodė tik 16.11 mg/m3.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė pakomentavo, kad tokia situacija susiklostė sutrikus trijų uosto matavimo stotelių darbui. Buvo iškviesti stoteles prižiūrinčios įmonės atstovai, kurie nustatė gedimą ir jį turėtų pašalinti per maždaug pora savaičių, nes reikia pakeisti stotelėse įmontuotas oro pompas. Uosto atstovo teigimu, būtent tai ir galėjo turėti įtakos netiksliems matavimų rezultatams.

Šioje situacijoje didžiulė problema yra ne tik sugedusios stotelės, bet ir tai, kad stotelių neteisingus rodmenis pastebėjo visuomenė – Klaipėdos miesto gyventojai, informavę organizacijas, veikiančias visuomeniniais pagrindais. Ar dar ilgai patys klaipėdiečiai privalės vykdyti oro kokybės stebėseną?

Pasak V. Paukštės, yra numatoma pastatyti šešis daviklius, kurie fiksuos kietąsias daleles ir triukšmo lygį. Šie davikliai turėtų atsirasti ties miesto ir uosto riba.

Tačiau ši valstybinė įstaiga, neužtikrindama jos eksploatuojamam įrenginiui periodinės priežiūros, akivaizdžiai prarado Klaipėdos  gyventojų pasitikėjimą, net ir turint minty faktą, kad oro kokybę stebėti ji įsipareigojo tik „moraliniais pagrindais“. KIDE yra susirūpinusi, ar nebus švaistomos valstybės lėšos, jei Uosto direkcija nesugeba tinkamai vykdyti stotelių priežiūros. Beje, tai jau ne pirmas kartas, kuomet uosto stotelės „sugenda“ kritiniu laikotarpiu.

Šių metų balandžio 6 d. „Atvira Klaipėda“ paviešino gyventojų skundus dėl didžiulio taršos geležies rūdos dulkėmis protrūkio. Karantino metu buvo gyvybiškai svarbu vėdinti gyvenamąsias patalpas, tačiau uostamiestyje gyvenantys šito padaryti negalėjo. Būtent šiuo kritiniu laikotarpiu nustojo veikti šiaurinėje uosto dalyje Uosto direkcijos įrengta oro taršos matavimo stotelė, pavadinta „Klasco-492″, ir jokių rodmenų netransliavo. Matant, kad šie įvykiai vis kartojasi, visuomenė žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose kelia prielaidą, kad Uosto direkcija visgi nėra suinteresuota atskleisti ir suvaldyti uoste dirbančių įmonių aplinkosauginių veiklos pažeidimų. Kyla klausimas, ar Uosto direkcija gali pati vykdyti taršos monitoringą užtikrinant skaidrumą, būdama suinteresuota puikiais uosto veiklos rodikliais? Įdomu ir tai, kad tik po LRT tyrimo paviešintos informacijos Klaipėdos uostas pradėjo viešai skelbti taršos matavimo duomenis.

Uosto direkcija taršos matavimo įrenginį perkėlė į AB KLASCO teritoriją savanoriškais pagrindais, jokiais teisės aktais to daryti ji nėra įpareigota ir didžiausią atsakomybės dalį turi prisiimti aplinkos apsaugos institucijos. Ši situacija parodė, kad sugedus vienintelei oro kokybę Vitės mikrorajone, kuriame gausu vaikų ugdymo įstaigų, matuojančiai stotelei, gyventojai ir pedagogai lieka nežinioje, o neatsakingai įmonei, vykdančiai ūkinę veiklą, atsiranda galimybė nepaisyti jokių apribojimų ir toliau teršti aplinką. (Tokią papildomą stotelę jau seniai galėjo įrengti ir Klaipėdos miesto savivaldybė, jei tik jai būtų rūpėjusi klaipėdiečių gerovė.) Atsižvelgiant į visus aukščiau paminėtus įvykius turėtų būti padarytos atitinkamos išvados.

Todėl KIDE rengia raštą aplinkos apsaugos institucijoms, Klaipėdos m. savivaldybės administracijai, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijoms ir prašys užtikrinti skaidrų, nenutrūkstamą, vykdomą apskritus metus oro taršos monitoringą gyvenamojoje aplinkoje šalia uosto teritorijos, apimant gyvenamuosius mikrorajonus nuo šiaurinės iki pietinės miesto dalies. KIDE įsitikinimu, kokybišką oro stebėseną turi vykdyti ne ūkio subjektai ar glaudžiai su jais bendradarbiaujanti uosto direkcija, o institucijos, kurioms pavesta ginti viešąjį interesą.

Norime priminti, kad rugpjūčio mėnesį Lietuvos geologijos tarnyba pripažino 2019 m. rugsėjo mėn. paskelbtų tyrimų duomenis, patvirtinančius chromo koncentraciją ir iki 12 kartų viršytas leistinas jo ribines vertes Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamųjų rajonų dirvožemyje.  Kalbame apie tą pačią teritoriją, kurioje šių metų balandžio ir spalio mėnesiais neveikė uosto stotelė, ir kurioje veikia trys vaikų ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros centrai ir gyvena apie 10 tūkstančių gyventojų. Mokslininkai tvirtina, kad ši chromo tarša yra AB KLASCO įmonėje kraunamos metalų rūdos rezultatas.

Asociacijos nuomone, Klaipėdos miesto mero viešas susirūpinimas dėl neveikiančių uosto taršos matavimo įrenginių yra deklaratyvus. Primename, kad 2018 m. mūsų organizacija ir Klaipėdos bendruomenių asociacija kreipėsi ir žodžiu, ir raštu į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir merą Vytautą Grubliauską, prašydamos, kad savivaldybė įsigytų taršos matavimo stoteles ir vykdytų nepriklausomą monitoringą, stebint oro kokybę Vitės kvartale ir kituose labiausiai kenčiančiuose nuo uosto veiklos taškuose apskritus metus. Tačiau sulaukėme vienintelio atsakymo – per brangu. Klaipėdiečiai buvo palikti likimo valiai ir priversti iki šios dienos nepaliaujant, apskritus metus dirbti stebėtojais ir nuolat pranešinėti  atsakingoms institucijoms apie taršos protrūkius.


2020-10-17

2 komentarai “Ar Uosto taršos stotelės rodmenys kada nors buvo teisingi?”

  1. Keista kaip vienu metu visos trys galėjo sugesti stotelės? Nors ir 100 taršos stotelių pastatytų visos juos bus sukalibruotos KLASCO naudai, ir taip aišku. XXI amžiaus ekologiškas uostas!

  2. Gaila Uosto direkcijos! Pluša, stengiasi miesto ir Tėvynės labui, o nesiseka, ir gana! Trys oro siurbliai atsijungia vienu metu, ir kaip tyčia tada, kai visuomenininkės prisistato su savo klausimėliais…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt