Klaipėdietis liberalas, Pajūrio rinkimų apygardoje į Seimą perrinktas Simonas Gentvilas pirmadienio rytą surengtos spaudos konferencijos metu pakartojo, jog partija, kurios vicepirmininku jis yra, sieks trijų ministrų ir Seimo pirmininko posto. Kandidato į švietimo ir mokslo ministrus jis dar neįvardijo, o ekonomikos ir inovacijų ministru, anot jo, galėtų tapti Simonas Kairys, aplinkos – pats S. Gentvilas.

Pasak S. Gentvilo, pirmas prioritetas yra Seimo pirmininko postas, ne esą jau yra tradicija, kad jis priklauso antrai koalicijos partnerei. Į jį liberalai norėtų deleguoti partijos pirmininkę Viktorija Čmilytę-Nielsen.

Simonas Gentvilas žadėja, jog jo partija sieks, kad per ketverius metus gyventojų pajamų mokestis palaipsniui būtų sumažintas nuo 20 iki 15 proc.. Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot klaipėdiečio politiko, dabar dirbančio Seimo Aplinkos apsaugos komitete, jo pretendavimas vadovauti Aplinkos ministerijai yra natūralus, nes partija jau antrus rinkimus iš eilės jį buvo nominavusi šešėliniu aplinkos ministru.

Partijos vicepirmininkas tvirtino, kad jų kandidatas į švietimo ministras būtų labai kompetentingas, tačiau jį norima įvardinti tik tuo atveju, jei iš tiesų pavyks susitarti su potencialiais partneriais, kad šis postas atiteks Liberalų sąjūdžiui.

„Į švietimą negalime žengti be konservatorių palaikymo, kad jis bus tinkamai finansuojamas. <…> Politikoje neapsimoka investuoti į švietimą šiandien, nes rezultatus pamatysi tik po dešimtmečio. Stabilumui pasiekti reikia išsamių diskusijų, tai be galo plati sritis. Mes praleisime labai daug laiko diskutuodami, ką daryti, kad tai būtų tvarūs sprendimai dešimtmečiams”, – tikino S. Gentvilas.

Kalbėdamas apie galimus darbus aplinkosaugos srityje jis akcentavo, kad Europos Komisija paskelbė ambicingesnį žaliąjį kursą, o dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika esą yra pasakęs, kad tai per ambicinga Lietuvai.

„Kartu su Sinkevičiumi (eurokomisaras – M. V.) turėtume siekti maksimumo, mums tai apsimoka, aš tos lyderystės pasigedau. Buvo daug laikinų, smulkmeniškų sprendimų, o strateginių pasigedau”, – teigė liberalas.

Anot jo, dabartinis automobilių registracijos mokestis „užrakina gyventojus su taršiais automobiliais”, jis esą yra ydingai suformuotas ir turi būti peržiūrėtas.

Liberalas teigė, jog jo atstovauja partija pasisakys už mokesčių mažinimą, išskyrus taršos mokesčius, kurių galima išvengti „teisingai elgiantis, tvariai gyvenant”, nes reikia skatinti pasirinkti ekologiškesnį gyvenimą.

„Mokesčiai bus tvarkūs, nekeičiami, jei bus keičiami, keičiami diskusijoje su visuomene ir vieną kartą per kadenciją”, – žadėjo S. Gentvilas.

Anot jo, Liberalų sąjūdis sieks, kad į ankstesnes ribas sugrįžtų per 2009 m. sukelti mokesčiai, nes buvo deklaruota, jog tai padaryta tik laikinai.

„Tada perskirstymas per biudžetą buvo didesnis su mažesniais mokesčiais. Ekonomika prisitaikė prie spragų, vengia, kai kurie mokesčiai neefektyvūs. reikalauja tvarkaus permąstymo.  <…> PVM nesurenkama beveik milijardo, vienas iš atsakymų – PVM mažinimas”, – teigė klaipėdietis, žadėjęs, jog jo partija sieks, kad per ketverius metus gyventojų pajamų mokestis palaipsniui būtų sumažintas nuo 20 iki 15 proc.

„Palinkėčiau kolegoms dar nesisėsti į kėdes. <…> Svarbiau yra idėjos ir tada spręsime, kas jas įgyvendins”, – paprašyta pakomentuoti potencialius liberalų kandidatus į ministrus savo spaudos konferencijoje sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

ATNAUJINTA. Tuo metu Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius antradienį internete paskelbė Ingridai Šimonytei skirtą peticiją, kuria priešinamasi tam, kad S. Gentvilas taptų aplinkos ministru. 

„Iš Liberalų sąjūdžio kandidato į Aplinkos ministrus Simono Gentvilo viešų pasisakymų mes girdime, kad Lietuvos miškai kertami per silpnai, kad vienam vertingiausiam Europoje miškui Punios šilui nereikia rezervato statuso, o papildomi kirtimų apribojimai, tokie kaip plynų kirtimų užraudimas saugomose teritorijose – nepriimtini.  <…> XXI amžiuje, kuomet pasaulis kenčia nuo klimato kaitos padarinių, o miškai tapo pagrindiniu gelbėjimosi ramsčiu, raginame, kad Seimo rinkimus laimėjusi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai imtųsi lyderystės aplinkosaugoje. Juolab, kad turite kompetentingų ir sąžiningų kandidatų(-čių), tinkamų užimti Aplinkos ministro ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko postus. Kartu pareiškiame, kad nei Liberalų sąjūdis, nei jų siūlomas kandidatas Simonas Gentvilas, neturi mūsų palaikymo užimant šias pozicijas”, – rašoma peticijoje, kurią keletą dienų pasirašė daugiau nei 2600 žmonių. 

„Kas bebūtų atsakingas už aplinkosaugą, noriu palinkėti prioriteto tvarka taip spręsti miškų politikos klausimus:

1. Jau rytoj apsaugoti tai, kas neatkuriama. Iki Kalėdų reikia teisiškai apsaugoti visus bioįvairovei svarbius miškus, EB svarbos buveines. Tą vėluojame padaryti nuo 2013 m. ir ES už mūsų delsimą grasina baudomis. Nuosavybės ribojimai turi būti teisingai kompensuoti.
2. Nacionalinis susitarimas dėl miškų ekosistemų ir ūkinių miškų turi būti patvirtintas jau 2021 m. Ekosistemos kuriasi šimtmečius ir nei liberalai, nei konservatoriai, nei valstiečiai neturi jų reguliavimo keisti spontaniškai pagal savo nuožiūrą. Tam reikia Lietuvos žmonių sutarimo dešimtmečiams.
3. Saugomos teritorijos turi būti saugomos. Tai visų mūsų lūkestis nuo Labanoro, Šimonių iki Punios šilo girios. Ūkinė veikla turi būti mažinama, privati nuosavybė išperkama su tam numatytu dešimtmečio planu ir tinkamu finansavimu.
4. Tradicinė miškininkystė turi keistis. Turime aiškiai atskirti gamtotvarką nuo miškų gamybos. Liepsnojantis konfliktas yra nesprendžiamas ilgą laiką. Nuo to kenčia miškininkų ir pramonės statusas, o visuomenė susipriešina, nes politikai atidėlioja sprendimus ir pažangių gamtosauginių idėjų perkėlimą į Lietuvą. Ekosisteminės paslaugos turi būti vertinamos kiekviename sprendime.
5. Žaliasis kursas, plastiko atmetimas spurtuos tik su intensyvesniu atsinaujinančių išteklių panaudojimu. Tame tarpe ir biomase bei mediena. Perėjimą nuo naftos ir dujų priklausomybės energetikoje ir pramoninėje gamyboje turi būti įgyvendintas ne saugomų ir rekreacinių miškų sąskaita, o ūkinių miškų tvariu ūkininkavimu.

Pabaigai, Lietuva yra viena iš 3 ES šalių, kur miškingumas didėja. Turime visas galimybes tapti Europos pavyzdžiu – saugoti daugiau, plėsti saugomas teritorijas ir išlaikius tinkamą balansą sukurti tikrą Bioekonomikos proveržį ūkinių miškų pagalba.

O dėl 4 metų senumo komentaro. Nesididžiuoju juo. Būna kai blogai ir skubotai suformuluoji idėją, kuri tave po to persekios ir ateity. Tačiau komentaras yra išimtas ir iš didesnio pokalbio konteksto, kuriame Kauno urėdas pasiūlė sustabdyti visus ūkinių miškų kirtimus, nes Lietuvos mediena per daug eksportuojama. Ūkinius miškus augina 4 miškininkų kartos iki jų 70-100 metų brandos. Tai milžiniška žmogiška ir valstybinė investicija. Tad miškų ūkininkavimas turi turėti racionalų mokslinį pagrįstumą. Žinoma, kai skaitai Simono Gentvilo FB komentarą be konteksto ir galvoji apie saugomas teritorijas (pvz Labanorą) tikrai gali suabejoti tokio politiko adekvatumu”, – taip savo socialinio tinklo paskyroje į peticiją reagavo S. Gentvilas.