P0

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija

Kaip plėtėsi Klaipėdos maisto pramonė XX a. trečiajame dešimtmetyje (1)

Jonas Stonkus
2020-11-01


Maisto apdirbimo pramonė savo gamybos mastais buvo viena pagrindinių pramonės šakų tarpukario uostamiestyje.

Iki Klaipėdos tapimo Lietuvos ekonomine dalimi miesto maisto pramonė buvo gana smulki. Mieste veikė tik kelios didesnės įmonės – dvi alaus daryklos ir trys tabako fabrikai. Smulkiosios įmonės vertėsi įvairių konditerijos, aliejaus, dešrų ir konservų gamyba.

1927 m. Lietuvos statistikos metraštyje skelbiama, kad be alkoholio ir tabako gaminių įmonių, Klaipėdos maisto pramonėje 1926 m. veikė 489 įmonės su 1462 darbuotojais. Toks didelis įmonių skaičius buvo todėl, kad į 1924–1926 m. metraštį įtrauktos ir tos įmonės, kurios turėjo tik 2 darbuotojus.

Derėtų pabrėžti, kad maisto pramonėje vyravo gana dideli darbo užmokesčiai. Pavyzdžiui, nekvalifikuotas vyras 1930 m. uostamiestyje gaudavo 9,7 lito už darbo dieną, o moteris – 6,35 lito per dieną, o Kaune vyravo maždaug 25% mažesni atlygiai.

Klaipėdos AB „Maistas“ skerdyklos skyrius. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Vienas pagrindinių eksportuotojų

Mėsos apdirbimo įmonių plėtra paspartėjo trečiojo dešimtmečio antroje pusėje, kai politinė situacija stabilizavosi ir pagaminamą produkciją buvo galima realizuoti ne tik vietinėje rinkoje, bet ir Didžiojoje Lietuvoje bei užsienyje.

Siekiant organizuoti efektyvų gyvulių supirkimą, pardavimą, ir apdorojimą, Lietuvoje reikėjo steigti skerdyklas ir apdirbimo įmones. Išaugus užauginamų kiaulių kiekiui, buvo būtina plėsti tokių fabrikų veiklą. Todėl 1923 m. Kaune įkurtas maisto pramonės flagmanas AB „Maistas“. Įmonė
oficialiai pradėjo veikti 1923 m. balandžio 18 d. Bendrovės įstatuose nurodyta, kad pagrindinis įmonės kapitalas buvo 500 000 litų.

AB „Maistas“ į užsienį eksportuodavo bekonus, šviežią kiaulieną, gyvas kiaules, įvairius mėsos konservus. Pirmaisiais įmonės gyvavimo metais pagrindinė eksporto produkcija buvo kiaušiniai. Didėjant Lietuvoje užauginamų kiaulių kiekiui, atsirado būtinybė nukreipti įmonės veikląį bekonų eksportą. Pirmieji įmonės filialai įkurti Kaune. Tačiau minėtame mieste fabriko veikla buvo nesėkminga, bendrovė patirdavo nemažus nuostolius.

Didelius užauginamų kiaulių kiekius buvo būtina eksportuoti į kitas Vakarų Europos šalis. Palankiausia eksportuoti produkciją buvo per Klaipėdos uostą.

Taigi, atsiradus galimybei vietoje apdorotą produkciją eksportuoti svetur, Klaipėda tapo parankia vieta įkurti mėsos apdirbimo bendrovę.

1927 m. Klaipėdoje, Smeltės pramoniniame rajone, įrengta skerdykla su šaldytuvais. Skerdyklos statyboms numatytos išlaidos siekė apie 200–250 tūkstančių litų.

Prekybos registre akcinė bendrovė įregistruota kaip AB ,,Lietuvos Eksportas“. Bendrovės statybas organizavo vyriausybė ir Lietuvos centro pieno sąjunga.

Steigiant naująją pramonės įmonę „atsispindėjo Lietuvos bandymas ,,pereiti nuo ekstensyvaus grūdo ūkio prie intensyvaus gyvulių ūkio“. Šio projekto tikslas – padėti išplėsti Lietuvos eksportą ir jį labiau nukreipti ne į Vokietiją, o į Angliją.

Minėtos įmonės įrenginiai pradėti statyti 1927 metais. Statybos darbai baigti po vienerių metų. Įrengti dviejų aukštų sviesto šaldytuvai, mašinų skyrius, bekono skerdykla, skirta paskersti apie 1800 kiaulių per savaitę.

Oficiali įmonės veiklos pradžios data – 1928 metų lapkričio 2 d. Pirmasis fabriko direktorius buvo Vladas Grudzinskas.

AB „Maistas“ fabriko mėsos produktų vagonai Klaipėdos uoste. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Vidaus rinkos poreikiams patenkinti šis fabrikas turėjo 8 parduotuves: 6 – Klaipėdoje, po vieną Palangoje ir Šilutėje.

Fabriką žaliava aprūpindavo Klaipėdos miestas ir kraštas, Telšių ir Mažeikių apskritys. Įmonė turėjo bekonų gamybos, dešrų ir destrukcijos skyrius. Mėsos ir sviesto apdirbimo įrenginiai buvo modernūs. Čia veikė 2 elektromotorai.

Vanduo tiektas siurbliais, o elektra į fabriką tiekta iš miesto elektros stoties ir vietinės elektrą gaminusios garo mašinos.

Fabriko produkcija išsiskyrė iš kitų AB „Maistas“ filialų. Čia nebuvo gaminami konservai ir pjaunami paukščiai. Pagrindinė produkcija čia buvo kiauliena.

1930 m. bendrovė „Maistas“ buvo perorganizuota ir tapo valstybine įmone. Toks sprendimas priimtas todėl, kad siekta pagaminamą bekono produkciją eksportuoti.

Tų pačių metų rudenį įmonės „Lietuvos eksportas“ ir AB „Maistas“ buvo sujungtos, visas akcijas perėmė valstybė. Mėsos fabrikas tapo vienu iš AB „Maistas“ skyrių.

Kaip matyti iš lentelės duomenų, 1930 metais Klaipėdos bekono fabriko apdirbimo skyriaus eksportas siekė 11,4 mln. litų (tai sudarė 1/3 visų gautų įmonės pajamų). Kaune pagaminta produkcija sudarė didesnę eksporto pardavimų dalį.

Apibendrinant „Lietuvos eksporto“ veiklą trečiajame dešimtmetyje, galima teigti, kad ši įmonė buvo viena iš pagrindinių eksporto įmonių Lietuvoje.

Ženklus vaidmuo tabako sindikato veikloje

Klaipėdą prijungus prie Lietuvos, šio miesto tabako pramonė tapo itin reikšminga Lietuvos ūkiui. Tabako gaminiai sudarė 78% bendrų akcizinių prekių; šioje sferoje dirbo apie 1000 žmonių. Gautos pajamos nuo 1923 m. pradžioje fiksuoto 4,77 milijono litų padidėjo iki 10,1 milijono (fiksuota1924 m. pradžioje).

Remiantis statistikos metraščio duomenimis, 1924 m. Klaipėdoje veikė 4 įmonės su 320 darbininkų. Uostamiesčio tabako pramonė Lietuvos tabako rinkoje sudarė apie 30% visos Lietuvoje pagaminamos tabako produkcijos.

Didžiausi Klaipėdos miesto tabako pramonės konkurentai Lietuvos rinkoje buvo Kauno įmonės. Čia tabako fabrikų buvo kur kas daugiau, tačiau jų pagaminami produkcijos kiekiai buvo tik nežymiai didesni.

Stambiausia Klaipėdos tabako pramonės įmonė buvo Verblovskio fabrikas, prekybos registre įregistruotas kaip prekybos bendrovė „LeibWerblowsky“, įkurta dar XIX amžiaus viduryje. Fabrikas priklausė Werblowskių šeimai. Įmonės kapitalas siekė apie 700 tūkst. litų. Ši įmonė gamino cigaretes, papirosus, rūkomąjį tabaką, o daugiausiai – cigarus. Garsiausi įmonės gaminiai: Elwe, Gold, Kabinett, Memelia, Privat, Havana.

Kartono dėžutė su dangteliu, kurioje buvo laikomas tabakas „Werblowsky N50“. Tabakas pagamintas Klaipėdoje L. Werblowsky (Verblovskio) tabako fabrike. Pagaminta apie 1930 metus. Zarasų krašto muziejaus nuotr.

Archyvinėje medžiagoje nerasta duomenų, kiek minėtoje tabako įmonėje dirbo asmenų, kokia buvo įmonės apyvarta ir pelnas trečiajame dešimtmetyje.

Be minėtos tabako įmonės, Klaipėdoje veikė ir dar vienas tabako ir cigarečių fabrikas „Yenidze“. Klaipėdos tabako rinkoje jis užėmė antrąją vietą. Fabrikas įkurtas 1923 metais, kai Klaipėda jau turėjo autonomiją Lietuvoje. 1935 m. laikraštis „Sekmadienis“ skelbė, kad įmonę įsteigė broliai Salamonai, kurie turėjo tabako fabrikų ir kituose Lietuvos miestuose.

Fabriko pastatas buvo 3 aukštų namas, kuriame 1924 m. dirbo apie 150 darbininkų. Darbinės patalpos įkurtos dviejuose pastatuose, įrengti modernūs įrenginiai. Fabrikas galėjo pagaminti du kartus daugiau gaminių nei jų reikėjo Klaipėdos krašto rinkai. Pagrindiniai šios įmonės gaminiai buvo tabakas, cigarai, papirosai garsiausi iš jų: Dainos, Indiana, Opera. Susikūrus tabako sindikatui fabriko indėlis į bendrus pardavimus pirmaisiais susikūrimo metais buvo 10%.

Didelė konkurencija tarp tabako fabrikų kėlė perprodukcijos problemą. Rinkoje nuolat susidarydavo tabako produkcijos perteklius, kuris neatitiko poreikių. Bandant šią problemą išspręsti, siekta sukurti vieningą tabako sindikatą. Pirmasis bandymas sukurti tabako sindikatą įvyko 1925 m., tačiau apie sėkmingą sindikato veiklą archyvinės medžiagos nerasta. Anot Juliaus Žuko, pirmasis sindikatas veikė neilgai, iki 1928 m.

XX a. pr. Lietuvoje iš viso buvo įkurta 13 tabako fabrikų, nors Lietuvos rinkos poreikiams patenkinti pakako 3–4 įmonių. Todėl trečiojo dešimtmečio pabaigoje buvo sudarytas tabako sindikatas. Galutinis tabako sindikato sukūrimas įvyko 1929 m. lapkričio mėn. 12 d.

Pagrindinis sindikato kapitalas buvo 100,000 litų, suskirstytų į 1000 nevardinių akcijų po 100 litų. Remiantis archyvinės medžiagos duomenimis, galima teigti, kad šio sindikato įsteigimas buvo motyvuota įmonių apsauga nuo bankroto ir perprodukcijos. Visi Klaipėdoje veikiantys tabako fabrikai įsijungė į sindikato veiklą.

Pagrindinė sindikato paskirtis buvo reguliuoti kainas ir užtikrinti gaminių kokybę. Įsitraukti į sindikato veiklą tapo ypač populiaru ir svarbu mažiesiems tabako fabrikams, kuriems dėl didelės konkurencijos išlikti rinkoje tik savo pastangomis buvo praktiškai neįmanoma.

Galima teigti, kad 1929 m. sudarytas tabako sindikatas iš dalies stabilizavo tabako rinką. Daugiausia pardavimų turėjo Klaipėdos miesto tabako fabrikai. Didžiausi iš jų – Klaipėdos Verblovskio fabrikas, kuriam atiteko 25,5% rinkos, bei fabrikas „Yanizde“ (10% pardavimų).

Kauno fabrikai sindikato veikloje turėjo daugiau negu 60% rinkos, įmonė Vilkaviškyje – apie 3%. Du nedideli fabrikai Kaune bei Salamonams priklausęs senasis fabrikas Kalvarijoje buvo sindikato nupirkti ir likviduoti, o jų savininkams be atlyginimo už įmonių turtą sumokėtos išmokos.

Trečiąjį dešimtmetį viso pagaminamo tabako kiekiai tik didėjo. 1924 m. pr. fiksuoti 729 tūkst. kg, 1926 m. – 874,8 tūkst. kg, o minėto dešimtmečio pabaigoje – jau 1155 tūkst. kg tabako.

Lietuvoje tabako produkcija išaugo daugiau negu 63%. Klaipėdos miesto tabako pramonės raidą skatino atsivėrusi nauja Lietuvos rinka.

Du bravorai

Tarpukariu Klaipėdos alaus pramonėje išsiskyrė dvi senas tradicijas turėjusios įmonės – „Klaipėdos akcinė alaus darykla“ ir „Jungtinis spirito ir alaus bravoras“.

Trečiajame dešimtmetyje alaus pramonė Klaipėdoje neprarado savo turėtų pozicijų ir greitai įsijungė į bendrą alaus sindikatą. Tuo metu Klaipėdos alaus pramonėje dirbo daugiau nei 120 darbuotojų. Jų skaičius pernelyg nekito.

Galima apibendrinti, kad dėl Lietuvos vykdytos ekonominės politikos Klaipėdos miesto maisto pramonė trečiajame dešimtmetyje plėtėsi gana sparčiai. Šiame dešimtmetyje susiformavo stambi mėsos apdirbimo pramonė. Dėl milžiniškos perprodukcijos ir konkurencijos tabako įmonės, kad išliktų rinkoje, buvo priverstos įsitraukti į Lietuvos tabako pramonėje įsiviešpatavusį tabako sindikatą.


    2020-11-01

    Vienas komentaras apie “Kaip plėtėsi Klaipėdos maisto pramonė XX a. trečiajame dešimtmetyje”

    1. Labai puikus straipsins apie senąją Klaipėda. Visada įdomu sužinoti kaip seniau žmomės gyveno. 🙂

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt