Klaipėdos apylinkės teismas praneša paskelbęs sprendimą byloje dėl teisės į atvaizdus gynimo. Fotografavimo ir filmavimo paslaugas teikęs asmuo ieškovei ir tretiesiems asmenims turės atlyginti 500 eurų neturtinę žalą ir beveik 900 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė ir jos šeimos nariai atsitiktinai internetinėje platformoje pamatė viešai transliuojamus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas privatus jos ir jos šeimos narių bei artimųjų giminaičių ir šeimos draugų gyvenimas. Ji teigė kreipusis į fotografą, prašydama nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti.
Tada moteris kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą internete ir kitur nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedalyti ieškovės ir jos šeimos narių bei kitų artimų asmenų atvaizdų, užfiksuotų nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Ieškovė taip pat prašė atlyginti jai padarytą 1000 eurų neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nesutikdamas su ieškiniu atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis su ieškove sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl ieškovės sesers būsimų vestuvių filmavimo ir fotografavimo. Jis teigė informavęs ieškovę apie tai, kad savo audiovizualinius kūrinius savo nuožiūra skelbia internete, kad juos galėtų matyti potencialūs klientai. Vyro manymu, reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes nėra jokių įrodymų, kad dėl viešai paskelbtų vaizdo įrašų ieškovė turėjo neigiamų patirčių ar juto nerimą. Priešingai – filmuotoji nuotaka buvo patenkinta jo suteiktomis paslaugomis.
Tačiau minėtoji nuotaka ir sutuoktinis, kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Sutuoktiniai prašė iš fotografo priteisti po 1500 eurų kiekvienam neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, nurodė, kad asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė. Pagal teismų praktiką, sutikimas į atvaizdą gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais.
Sprendžiant, ar buvo pažeista teisė į atvaizdą, esminę reikšmę turėjo aplinkybė, kad tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys teigė nedavę atsakovui sutikimo vaizdo įrašus, kuriuose yra užfiksuota vestuvių šventė, viešai publikuoti interneto platformose. Tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatuose taip pat nebuvo nurodyta, kad vestuvių šventės metu nufilmuoti vaizdo įrašai bus platinami internete. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas atsakovo argumentus dėl ieškovės duoto žodinio sutikimo atmetė kaip neįrodytus.
Atsakovo nurodytus argumentus, kad vaizdo įrašai yra jo, kaip autoriaus, darbas, dėl to jis turi teisę juos publikuoti, net ir nesant tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, sutikimo, teismas įvertino kaip nepagrįstus ir juos atmetė. Teismo vertinimu, vestuvių šventės metu nufilmuotų vaizdo įrašų publikavimas be ieškovės ir trečiųjų asmenų sutikimo reiškia šių asmenų teisės į atvaizdą pažeidimą.
Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į visus nurodytus argumentus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifiką, susiklosčiusią teismų praktiką ir padarė išvadą, kad šioje byloje priteisus 100 eurų iš atsakovo ieškovei ir po 200 eurų tretiesiems asmenims bus atliepta Civiliniame kodekse įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei taikomai teismų praktikai.
Sprendimas neįsiteisėjęs, jį galima skųsti apeliacine tvarka.
0 Comments