Švedai sužlugo

Nuomonės, Svarbu

Saulius Raugelė, gydytojas
2020-11-14

Komentarų: 34

Daugėja žinių, kad švedų epidemijos valdymo modelis duoda prastesnius rezultatus nei klasikinis, taikomas visoje Europoje. Gausėja duomenų, kad sąmoningai paaukoję tūkstančius silpniausių savo visuomenės narių, švedai nepasiekė nei taip laukiamo „bandos imuniteto“, nei gerų ekonominių rezultatų.

pixnio.com nuotrauka.

Švedų viruso gydymo ar, teisingiau, negydymo modelis plačiai aptarinėjamas pasaulyje. Daugelis ima jį kaip pavyzdį, kaip švedai ramiai žiūri į sergamumą koronavirusine infekcija ir kaip jie išmintingai tvarkosi toje situacijoje. Švedijos ministras pirmininkas Stefan Löfven laikraščiui „Dagens Nyheter” balandžio 3 dieną buvo sakęs – ruoškimės tai infekcijai ramiai, susitaikykime, jog mirs dešimtys tūkstančių. Net esant 5500 mirčių atvejų jis teigė – viskas gerai, mūsų strategija teisinga.

Oficiali tiek ministro pirmininko, tiek jų Nacionalinio sveikatos centro pozicija – sveiku protu suprantamas, bendru rekomendaciniu sutarimu paremtas infekcijos valdymas neuždarant įstaigų ir visų piliečių susibūrimų vietų.

Susargdinti, kad persirgtų

Realybėje planas buvo kitas: strategija buvo siekiama sukelti gausų sergamumą, kurio tikslas populiacijoje įgyti imunitetą virusui, tuo būdu sustabdant infekcijos plitimą. Viena iš tokių idėjų – neuždaryti mokyklų, kad kuo daugiau moksleivių persirgtų infekcija ir įgytų imunitetą.

Šia mintimi švedų gydytojas epidemiologas Tegnellis (vienas iš švedų modelio kūrėjų) pasidalino su suomių kolega Mika Salminen. Į ką
pastarasis atsakė, jog apsvarstę šį pasiūlymą suomiai nusprendė jo nepalaikyti, kadangi vaikai platintų infekciją senjorams greičiau; tuo tarpu kontaktų ribojimas, ypač rizikos grupėse, leistų sumažinti sergamumą vyresniame amžiuje iki 10 procentų.

Tegnell atsakymas buvo ironizuojantis: ar verta dėl kažkokių 10 procentų taip daryti…?

Pastaruoju metu pasaulyje gausėja duomenų, jog persirgus imunitetas yra trumpalaikis. Imunitetas formuojasi kai kuriems sirgusiems tik sunkiomis formomis. O kitiems fiksuojami pakartotiniai susirgimai. Tokie atvejai aprašomi „The Lancet Infectious Diseases”.

Mayo klinikos mokslininkai, atlikę tyrimus, neturi aiškaus atsakymo, kada ir kam susiformuoja imunitetas ir kiek ilgai jis trunka. Ypač kuomet registruojamos naujos, mutavusio koronaviruso formos. Tad gali būti, kad tos švedų aukos turi nedaug prasmės.

Na, neatsiranda tas „bandos imunitetas“!

Rodos, švedų politikai Tegnellio buvo įtikinti ir tęsė numatytą sveikatos politiką toliau, tuo provokuodami gausius susirgimų židinius tiek pavasarį, tiek rudenį.

Auksinis tikslas – įgyti imunitetą. Ir jau visi trynė rankomis prognozuodami, kad iki gegužės galo tarp Stokholmo gyventojų antikūnų bus 40-tyje procentų gyventojų. Tačiau, o varge, „Journal of the Royal Society of Medicine” tyrimo duomenimis, rugsėjo pradžiai antikūnai buvo rasti tik 11 procentų Stokholmo, 6 procentuose Gioteburgo ir 7 procentuose visos šalies gyventojų.

Triažas – atrūšiavimo mirčiai procedūra

Vyriausybė didelį mirčių skaičių susiejo su mirtimis slaugos namuose susirgusiais, gretutinių ligų turinčiais pacientais. Tačiau tokia situacija kaip tik ir susidarė dėl plataus infekcijos išplitimo masto. Dar daugiau, siekiant sumažinti intensyvios terapijos skyrių apkrovą, įvestas triažas, specialios prognostinės programos, atsižvelgiant į amžių ir tikimybę pasveikti. Tuo būdu tik 13 procentų pagyvenusių žmonių, mirusių nuo COVID, gavo pagalbą ligoninėse, visi kiti mirė namuose!

Viskas atrodo logiška – ligoninėse staiga padidėjo pacientų skaičius, susidarė personalo, vietų stoka ir medikai buvo priversti atsisakyti padėti tiems, kuriuos normaliomis aplinkybėmis būtų gydę.

Per mažai, per vėlai

Negalvokime, kad Vyriausybė nieko nesiėmė saugodama piliečius: uždraudė renginius daugiau nei 500 dalyvių, žmonėms, turintiems COVID simptomų, rekomendavo likti namie, įstaigose, kur įmanomas distancinis darbas, neiti į darbo vietas, apribotas slaugos namų lankymas. Vėliau sekė apribojimas susibūrimams daugiau nei 50 žmonių ir kitos priemonės. Tačiau šie skaičiai negaliojo mokykloms, baseinams, bibliotekoms ir kitoms privačių renginių susibūrimo vietoms.

Reikšminga, kad šie apribojimai įsigaliojo vėliausiai iš visų Skandinavijos valstybių. O šalyje Vyriausybė vertė įstaigas savarankiškai priiminėti vienus ar kitus su izoliacija susijusius sprendimus.

Švedija neinicijavo didesnio testavimo, kontaktų nustatymo strategijos, kai kitos ES šalys tuo buvo pradėjusios rūpintis. Pavyzdžiui, iki gegužės pabaigos, kaip ir rugpjūčio pabaigos, Švedija testavo tik 20 procentų to kiekio, kurį ištestavo Danija, ir tai buvo mažiausiais kiekis visose Skandinavijos ir ES šalyse.

Šalyje nebuvo karantinuojami atvykę iš rizikos šalių, neribojamas jų lankymasis baruose, viešose susibūrimo vietose; šeimose, kur buvo diagnozuoti teigiami COVID vaikams, jie privalėjo eiti į mokyklą.

Tai – visai priešinga politika nei taikyta tuo metu ES šalyse.

Tik kai kurie šių apribojimų buvo įvesti nuo spalio pirmos dienos, tačiau vėlgi, išimtys… Galiojančios iki šiol – karantinavimasis 7 dienas; nesunkios ligos atveju, nuo teigiamo testo ar simptomų pradžios ir nekarščiuojant 48 valandas… Ir – į darbą… Į mokyklą…

Jau turi kaukių nedėvėjimo rezultatus

Kaukių nešiojimas… Ta pati istorija… Švedijos valdžia tam prieštaravo, ne vienoje spaudos konferencijoje pareikšta, kad tai neatitinka jų požiūriui ir tradicijoms.

Netruko sulaukti rezultato – infekcijos protrūkių Dalarnos, Jenčiopingo, Luleao, Malmės, Upsalos, Stokholmo ligoninėse, ten užsikrėtė maksimaliai daug personalo ir pacientų.

Dar geresnis pavyzdys – „Swedavia” kompanija, valdanti didžiausią oro uostą šalyje, rekomenduoja nedėvėti kaukių darbe, taigi iki rugpjūčio galo dauguma darbuotojų suserga, dalis jų sunkiai; vertinama, kad susirgo apie 60-80 procentų darbuotojų, dirbusių kontrolės postuose.

Verslui tik pakenkė

Akivaizdus ir delsimas paskelbti COVID infekciją pavojinga, bijant ekonominių pasekmių, kompensacinių mechanizmų poreikio verslui. Tačiau ribojimo priemonių neįvedimas nepadėjo verslui – infekcija plito, mirštamumas didėjo. Švedija turėjo prasčiausią ekonominę situaciją pandemijos metu, lyginant su Skandinavija.

Galima tęsti pasakojimą, kaip Vyriausybė slėpė tikrą mastą ir neteisingai pateikdavo duomenis visuomenei, kaip skyrėsi oficialūs ir tikri duomenys, kol pati visuomenė, mokslininkai ir sveikatos darbuotojai pradėjo nepasitikėti tais duomenimis ir taikomu modeliu. Tai geriausiai įrodo duomenys iš Johns Hopkins universiteto bei „Journal of the American Medical Association” tyrimų, kuriuose pabrėžiama, kad išskirtinai dvi šalys, JAV ir Švedija, turi didžiausią mirštamumo skaičių šimtui tūkstančių gyventojų pandemijos pradžioje – ir net tada, kai pagaliau pradėjo įvedinėti ribojimo priemones.

Šalys, kurios įvedė ribojimus anksčiausiai, turėjo geriausią efektą bei mažiausią nuostolį verslui. Bet švedų valdžia, matyt, tiek įsitikinusi savo teisumu, kad tvirtina iki šiol, jog vis tik jų kelias yra geriausias (net jei ir šalyje per rugsėjo mėnesį sergamumas padidėjo beveik 170 procentų, o sostinėje 400 procentų).

Kuriuo keliu pasuksime mes?

Tik, rodos, patys švedai paskutinėmis dienomis atsitokėjo ir pradeda įvedinėti būtinus apribojimus, kad kaip sakė jų ministras pirmininkas, kad „žiema nebūtų sunki…“

O kuriuo keliu mes eisime, kaip tai matys naujoji Vyriausybė, galų gale, kur tas mūsų šalies epidemiologas ir infektologas (atrodo, jį rasti sunkiau nei laimėti žaidimą auksinį protą), kurie ir turi nustatyti kryptį?

Nesu infektologas nei epidemiologas, – tik paprastas gydytojas. Nesu suinteresuotas asmuo nei vienu aspektu. Labai užjaučiu visus, kuriuos paliečia COVID, – tiek pacientus, tiek verslo atstovus. Nes kasdien matau ir pacientus, kuriems vis sunkiau patekti į ligonines, matau ir besitraukiančius verslus. Bet jeigu elgsimės kaip švedai – bus bėda. Tokia bėda, lyginant su kuria, dabar dar esame santykinio komforto zonoje.

Detaliau pasigilinti aptariama tema kviesčiau čia.

34 Comments

  1. Saltinis

    Reikėjo nurodyti teksto vertimo šaltinį…

    Reply
  2. Neringa

    aciu, daktare , paskaityti protingu ir issilavinusiu zmoniu visada idomu

    Reply
  3. Gerhard

    Gydytojas galejo ir patyleti, nes kaip pats pasake nera infektologas nei epidemiologas, o tik perskaites Times. Buvau Svedijoje rugpjucio men. kai Svedijos 14 d. atveju skaicius buvo 26-30, o Lietuvos 2-5. Veryga buvo uzdejes griezta izoliacija is Svedijos, nes matai ten jam nebunant atrode labai baisu. Nors visi svedai tikrai ramiai leido laiko, nenesiojo kaukiu (kas turbut Lietuvoje ne vienam jau ateme gyvenima ne del COVID). Veliau situacija pasikeite ir Lietuvoje atveju skaicius uzaugo ir virsijo Svedija net siai dienai Lietuva 681 14 d. atveju sk., Svedija 512. Čekija , Austrija, Nyderlandai plius minus panasus gyventoju skaicius ir taike griezta karantina ir ka mes matome dabar. Cekija 14 d. rodiklis (1112), Austrija (1042), Nyderlandai (508). Mirusiuju skaicius tik Austrijoje mazesnis nei Svedijoje. Tai gerbiamas gydytojas paskaitykite daugiau ir paziurekite i skaicius. O Lietuvos veiksmai nuo rugsejo men. kaip ir tik buvo panasu si Svedijos veiksmus, ideja irgi buvo panasi, jog vaikai turetu paskiepyti suaugusius, bet nepavyko, nes nemazai suaugusiuju nesedi namuose ir begioja, nes vis pergyvena, kad ju gyvenimas praeina.

    Reply
    • Gerhard

      Ir dar Svedijoje vasara buvo uzdrausta ziurovams stebeti futbola stadione, o pas mus leido Zalgiri ziureti jau gan stipriai pandemijai isibegejus. Tai jei is 5000 tukst. ziurovu per Eurolyga buvo bent vienas susirges, tai isejo uzsikrete turbut 50-100 zmoniu. O tada viskas veikia zymiai greiciau, nes kt. diena jie keliavo i darbelius, univerus ir sporto klubus.

    • Gerhard

      ir dar dar nemazai susirgimu per pirma COVID banga buvo tarp emigrantu, nes svedai neparenge jiems informacijos ju kalba, o tie masiskai sirgo. O del Svedijos laisves jums kaip Laisves partijos atstovui reiketu nuvykti ir gauti pamoku, ten nuo 1973 m. priimtas manifestas, kad valstybes negali kistis i zmoniu gyvenima ir zmogus pats pasirenka kam jam gyventi ir kaip tvarkytis. Todel gali nesioti kauke, o gali nenesioti. O pas musu visi suprato, kad turi tureti AM diploma, bet nelabai susimasto, kad mastantys zmogus pasidomi, jog jei parasyta laikytis socialines distacijos 2 m., tai reikia laikytis. Pasirodo, jog tik dabar kai kurie ismoko rankas plauti, daugelis vyrioku ejo i tualeta ir paskui iseidavo su neplautom rankom ir glamoneja save mergas.

    • To Gerhard

      Bravo. O dėl rankų plovimo po tualeto, tai 3/4 tautiečių ir dabar rankų nesiplauna.

    • Paulius

      „Mirusiuju skaicius tik Austrijoje mazesnis nei Svedijoje.”
      Kažkokia melagiena.

      2020-12-16

      Švedija – 772.53 1 mil. gyv.
      Lietuva – 289.71 -//-
      .
      .
      Suomija – 85,16 -//-
      Norvegija – 74,15 -//-

      https://ourworldindata.org/coronavirus

  4. Aiste

    Šiai dienai Švedija pagal atvejų skaičių 1 mln gyv. 50-ta, o pagal mirštamumo skaičių 1 mln gyv. 20-ta kuomet šalis nėra tankiai apgyvendinta šiais rodikliais tikrai nėra ko pasigirti. Tokie švedų pasiekimai su Covid-19 šiai dienai.
    Imunitetas ligos sukėlėjui įgijamas kuomet organizmas pagamina antikūnius. Antikūnius organizmas gamina kovodamas su liga. Kaip suprantu, kuo labiau sergi, tuo organizmas daugiau gamina antikūnių. Kuo daugiau prigaminta antikūnių, tuo ilgiau jie išlieka organizme. Taigi, jei sirgai lengvai, tai ar turi imunitetą ilgam? Bet ir lengvas sirgimas sekina organizmą. Tai gal gaunasi taip, kad „besimptomiu” sirgsi tol, kol vieną dieną susirgsi rimtai ir neaišku kuo baigsis. Manau, kad reikia saugotis.

    Reply
  5. Ačiū gydytojui

    straipsnio autoriui S.R. Kai kurie komentatoriai aiškiai demonstruoja savo NESUPRATIMĄ apie esamą C19 situaciją pas mus, Europoje , pasaulyje.. Švedai visiškai susikompromitavo prieš EU, pasaulį. Jie smerkė Lietuvą kad per mažai priima pabėgėlių, emigrantų… Dabar aišku, kad jie jau turi tokių per 20 proc. (atrodo neapsirinku) Švedams iki šiol buvo vistiek kas tie emigrantai, iš kur … Pirmiausiai – jiems reikia ir tarnų, „baudžiauninikai ” kurie atliktų juodus darbus . O jie (šv.) tinginiauja. mėgaujasi savo sukurta demokratija.. Jau įvykę emigrantų protestai Malmėje., kitur pradėjo švedams atverti akis. Mes Lietuvoje reikalaujame iš daktarų dėmesio, pasikalbėjimų – juk dažnai ( ne visada) ir sulaukiame. O Švedijoje? Nėra ten jautrių pokalbių ar daug dėmesio sergantiems…Daktarai beveik visi emigrantai, buvę savo šalyse geri daktarai. Švedai ne tokie ,kad mokytųsi 15 m a ar daugiau? O kam? Valstybė be karų, be okupacijų turi kronų – tai „bašliuoja” atvykusius… Džiaukimės savo valstybe. Gal ir gerai tas C19? Juk atskleidė ( su Verygos pagalba) daugelių sveikatos įstaigų, med. darbuotojų jų ydų ir betvarkės…

    Reply
    • Šiaip

      Jums tikrai reikia gydytojo pagalbos jeigu jau aiškinate, jog gerai „gal ir gerai tas C19? Juk atskleidė ….”, O jie (šv.) tinginiauja. mėgaujasi savo sukurta demokratija…” „…Švedai ne tokie ,kad mokytųsi 15 m a ar daugiau? O kam? „..

    • Šiaip

      Gydytojas truputį vėluoja skelbdamas mėnesio senumo straipsnio informaciją iš esmės apie pirmąją pandemijos bangą. Per tą mėnesį Covid situacija kardinaliai pasikeitė. Lietuvoje mirtingumas tapo maždaug trigubai didesnis, nei toje pačioje „sužlugusioje” Švedijoje. Švedai, neįvesdami lockdown’o, motyvavo ne ekonominiais sumetimais (kas nerealu gaminant didžiąją dalį produkcijos globaliai rinkai), o pirmiausia piliečių psichinės sveikatos gerove. Taip pat svarbu pažymėti, kad apie pandemijos valdymą Švedijoje sprendė mokslininkai , o ne politikai. Viščiukus skaičiuosime rudenį , – taip sakė jų vyriausiasis epidemiologas. Tik pasibaigus pandemijai bus galima aiškinti kas „sužlugo”.

    • To siaip

      Deja, bet švediška strategija Lietuvoje visiškai nepasiteisino. Iki pat Spalio pabaigos neturėjom beveik jokių apribojimų. Už tai dabar sedėsim ilgai karantine.

    • Laura

      geriausia būtų, kad apie virusus rašytų straipsnius virusologai ar epidemiologai ir žmonės dirbantys statistikos srityje. O dabar širdies chirurgijos gydytojui atrodo vienaip, traumatologui kitaip, o išvadoje gaunasi, kad žmonės susikirstę į dvi stovyklas, prasideda piktumai…gal kai kam tas ir naudinga, nesuprasi…

  6. DM

    Jus man pasakykit kiek rudeni zmoniu mirdavo nesvarbu nuo kokiu ligu siaip mirties statiska 2019 m ir dabar primesdami ta susikta Karona nes jus viska suplakat i viena atrodo visi mirsta nuo karonos. Jei mirdavo pvz 2019m 5000 o 2020 5100 tai prie ko ta su…sikta karona ??? Jus galit zurnaliugos tokia statistika gaut ???

    Reply
    • DM

      Kokia yra itaka tos Karonos bentram metiniam mirstamumui sulyginus paskutinius 10m tada ir matysim ant kiek ta jusu Karona pavojinga. Nes dabar susidaro ispudis kad puciat burbula, ar kazkam cia naudinga supirkti konkurentus imones negalincius isgyventi sios pandemijos jovalo….Nesakau kad tos Karonos nera bet jos problema tikrai netokia kokia cia bandoma padaryti. Net skiepai kurie iseis bus skiepijami iki 55m amziaus zmones tai jie ir taip perserga be problemu tai kaip bus del vyresniu ??? Kokia prasme to skiepo tada ????Pas kazka valdzioj ar yra logikos ar kaip ir sakau tai daroma tikslingai kad kazkas turetu kazkokia nauda…

    • Šiaip

      Mirusiųjų nuo Covid yra ir bus smulkmė, palyginus su tuo, kiek bus nukentėjusiųjų dėl medicininių paslaugų neteikimo sergantiems kitomis ligomis ypač pirmosios bangos pavasarį metu, kai buvo sustabdytos planinės operacijos (kai kuriose ligoninėse jų buvo sumažėję net 8 kartus), tyrimai širdininkams, vėžininkams ir pan. Po kokių metų paaiškės skaičiai, bet abejoju ar jie bus atskleisti, nes diskredituos valdžią ir mūsų medicinos sistemą. Pvz. mano artimajam vietoje kovo mėn. tyrimai buvo atlikti tik rugpjūčio mėn. Rezultatas – greitai progresuojantis vėžys. Po savaitės skubos tvarka atlikta operacija. Taigi galbūt kalbėkime apie Lietuvos, o ne apie kitų valstybių medicinos sistemos humaniškumą.

    • To siaip

      Ispanijos bendras mirtingumas pavasarį buvo išauges kelis kartus lyginant su ankstesniais metais

  7. Saulius

    Žinau tavo adresą

    Reply
  8. Nu jo,

    Gera Politinė karjera…

    Reply
    • Šiaip

      arba reklama 🙂

  9. Sergantis

    Nu taip..o dar yra sakanciu, ko cia i Svedija ziurite , bet kai pas gydytojus stazavusius ir mokiusius uzsienyje , visi nori patekti. Aciu gydytojau , kad matote ir vetinate situacija placiau nei musu kaimelis. Verciate mastyti kritiskiau , juk pandemija – pasauline.

    Reply
  10. Linas

    Puikus straipsnis. Ačiū daktarui.
    Atrodė, kad neblogai pažinojau švedus, tačiau C19 pandemija mano nuomonę pakeitė. Toks nejautrumas vyresniems žmonėms. Jie galvoja ,kad vis i pagyvenę žmonės beveik privalo trauktis iš savo namų,nuo savo artimųjų, vaikų nes ,atseit pensionatai aukščiausio lygio. Gal būt. tačiau kai birželio viduryje Stoholmo pensiontae per kelias dienas numirė per 200 senolių,pasirodė, kad daugiau nei pusė darbuotojų somaliečiai, ne visi moka švedų k. Kai kurie ggvena savo ‘”rajonuose”, finansiškai ne geriausiai. Dalis jų galėjo „atnešti „ir
    Covidą. O pas mus prisimenate kaip A. Verygą vis kalbėjo ir kalba apie senjorų saugojimą. Gerai, kad mes turime jautrumą artimui, sergančiam, o ne laukiam kol daugiau išmirs… Nusivyliau švedais…

    Reply
    • Šiaip

      O Lietuvoje yra kitaip? Pas mūsų mažiau židinių slaugos namuose ar medicinos įstaigose? Prieš spalio mėn. gulėjau ligoninėje ir teko įsitikinti kaip laikomasi saugumo. Per pusmetį medikai nesugebėjo pasiruošti antrajai bangai. Net „nedašyla” elementarus dalykas, kad personalas turi dirbti pamainomis, kuriose negali tarpusavyje kaitaliotis darbuotojai, kas yra labai populiaru tarp slaugių. O viso skyriaus susirinkimai kavageriui yra geriausias būdas apsikeisti virusais ir bakterijomis.

    • To siaip

      Sveikinu pamatei švediška strategija savo akim.

  11. To palauksiu

    Labai jau šmaikštus besąs. Jei turi rimtesnių šaltinių su kitais skaičiais, rašyk.

    Reply
    • Palauksiu

      Parasyk adresa, parasysiu
      Bet siaip, gal nerasysiu, nes kai ner galvoj, tai nereikia ten ko deti sudetingu dalyku

    • To palauksiu

      Parašyk visiems. O jei neturi ką rašyti, tai mažiau postringauk ir mandrą c-lkutę vaidink.

  12. Se

    p. gydytojau, nereikėtų tokių skambių antraščių. Specialiai sugaišau laiką pasidomėti Covid „antrosios bangos” statistika. 3,7` karto daugiau gyventojų turinčioje SWE nuo 10-15 iki 11-12 mirė 257 žm., o mūsų gimtojoje LT – 134 žm. Taigi per paskutinius 2 mėn. mūsų Tėvynėje mirtingumas nuo Covid yra beveik dvigubai (1,9 karto) didesnis nei pas švedus.

    Reply
    • Se

      Patikslinu : per paskutinį mėnesį, šaltiniai – worldometers ir Vikipedija

    • Palauksiu

      Labai rimti saltiniai 🙂 rimtas mokslininkas busi 🙂 mociutei papasakok
      As palauksiu, paziuresiu, kaip pasitvirtins kas strai0snyje

    • Klaipedietis

      Tai, kad mes iki pat Spalio pabaigos ir ėjom švedišku keliu. Iki mokinių atostogų nebuvo jokių rimtesnių draudimų. Dar visais nesenai mes leidom sporto varžybas su žiūrovais. Dėl to lyginimas paskutinio mėnesio statistikos su švedų nieko nepasako, nes lygini ta pačia strategiją.

  13. Skaitytoja

    Geras straipsnis, mūsų valdžios atstovai turėtų perskaityti.

    Reply
  14. Nu, kokie

    deb*ilai tie Švedai..

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Koronavirusas

Palanga prisijungė prie nulinius COVID-19 rodiklius turinčių savivaldybių

Ketvirtadienį šalyje, kaip ir trečiadienį, patvirtinti vos 8 nauji COVID-19 atvejai, iš kurių trys žmonės užsikrėtė antrą kartą. Klaipėdoje susirgo ...
2024-04-26
Skaityti daugiau

Regionas

Palangoje - Europos brasbendų čempionatas

Palangoje prasideda ypatinga savaitė: balandžio 27 – gegužės 5 dienomis kurorte vyks Europos brasbendų čempionatas. Gilias tradicijas turintis prestižinis renginys ...
2024-04-26
Skaityti daugiau

Koronavirusas

Trečiadienis Klaipėdoje - be naujų COVID-19 atvejų

Trečiadienį šalyje buvo patvirtinti aštuoni nauji COVID-19 atvejai (vienas žmogus užsikrėtė antrą kartą), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Klaipėdoje naujų susirgimų ...
2024-04-25
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This