Klaipėdos bendruomenių, jau ne vienerius metus kenčiančių dėl oro taršos, atstovai buvo šokiruoti, jog Klaipėdos savivaldybė detaliai neanalizuoja, kiek teršalų mieste į atmosferą išmetama iš stacionarių šaltinių ir kokią tai turi įtaką sveikatai.
Klaipėdiečiai pageidauja tyrimų, apie gyventojų sergamumą tose teritorijose, kuriose kenčia nuo taršos. Renaldo Kulikausko nuotr.
Tai paaiškėjo, kai Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui antradienį buvo pateikta tvirtinti Klaipėdos savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita už 2019 metus.
Šioje ataskaitoje, kurią parengė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras, visuomenės sveikatos stebėsena vykdoma pagal 51 rodiklį, iš kurių Bendruomenės sveikatos taryba išrenka tris prioritetinius.
Numatyta, jog turi būti išanalizuotos trys miestui aktualios problemos – transporto įvykiuose patirtos traumos 100 tūkst. gyventojų, tikslinės populiacijos (6-14 m), dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje, sergamumas II tipo cukriniu diabetu 10 tūkst. gyventojų.
Ataskaitoje pateikiama informacija, jog aštuonių rodiklių duomenys Klaipėdoje yra prastesni nei šalies vidurkis, o keli rodikliai pagerėjo.
„Ataskaitoje nebuvo nagrinėtas klaipėdiečiams labai aktualus vienas iš rodiklių „Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui“ ir kaip jį sumažinti. Pagal šį rodiklį Klaipėdos savivaldybė 30,57 karto viršija Lietuvos vidurkį. Visi suprantame, kad šis rodiklis susijęs su oro užterštumu ir tai įtakoja visuomenės sveikatą. Gyventojai jau daugelį metų skundžiasi padidintu dulkėtumu Vitės ir Smeltės gyvenamuosiuose rajonuose, dulkėtumu ir akis bei kvėpavimo takus graužiančiais kvapais, sklindančiais iš AB „Klaipėdos mediena“ Paupių gyvenamajame rajone ir kt. Nors žiniasklaida, gyventojai, mokslininkai ir Aplinkos apsaugos agentūra laikraščiuose ir internete nuolat skelbia apie padidintą dulkėtumą Klaipėdos mieste ir gyventojų rūpestį savo sveikata, Visuomenės sveikatos biuras nepasivargino išrinkti informacijos iš Higienos instituto tinklalapyje skelbiamų duomenų, kokiomis kvėpavimo takų ligomis klaipėdiečiai daugiausia serga/miršta“, – rašoma Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui adresuotame Paupių bendruomenės rašte.
Labai panašų raštą komitetui surašė ir asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE). Abiejuose raštuose prašoma nepritarti pateiktai ataskaitai, o prašyti ją papildyti duomenimis apie klaipėdiečių sergamumą teritorijose, kuriose veikia stacionarūs taršos šaltiniai, pavyzdžiui, „Klasco“, „Grigeo Klaipėda“, „Klaipėdos mediena“, „Mestilla“ ir kiti.
Bendruomenės taip pat prašė, jog savivaldybė nebesutiktų išduoti naujų taršos leidimų įmonėms, kad situacija dar labiau neblogėtų.
„Lietuvoje vidutiniškai vienam kvadratiniam kilometrui iš stacionarių taršos šaltinių išmetama 970 kg teršalų, o Klaipėdos mieste – 29649 kg kvadratiniam kilometrui. Ir mes rimtai nežiūrime į tokius skaičius, nenorime analizuoti jų poveikio. Reikia imtis prevencinių priemonių, bet reikia surinkti ir daugiau duomenų. Ši problema yra nuo 2015 metų ir situacija negerėja. Mes raginame kooperuotis su kitais komitetais, kitomis institucijomis, imtis spręsti problemą. Ir būtina stabdyti naujas taršias įmonės, nes tai vienintelė priemonė šiai dienai“, – komiteto posėdyje kalbėjo KIDE vadovė Alina Andronova.
Klaipėdos savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Rožė Perminienė ir Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė aiškino, kad visuomenės sveikatos stebėsena yra griežtai reglamentuota, o papildomi tyrimai yra atskiras klausimas.
Leidimų išdavimas, anot valdininkių, taip pat yra ne visuomenės sveikatos stebėsenos klausimas, tik tiek, kad remiantis šia stebėsena, visi sektoriai turėtų planuoti savo priemones.
„Ataskaita lieka ataskaita, ji parengta pagal teisės aktus ir nelabai ją galime kvestionuoti. Bet tikrai norisi išgirsti, kokias išvadas iš tų skaičių darome, kokių veiksmų imamės, kaip tai suguls į veiksmų planus, kuriuose jau galima įsivertinti ir išlaidas. Ir savivaldybė turėtų nešti visų institucijų, bendruomenių konsolidacijos išspręsti šį klausimą vėliavą“, – teigė Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narė Vaida Raugelė.
Komiteto pirmininkas Kazys Bagdonas pasižadėjo artimiausiu metu organizuoti išplėstinę diskusiją, kurioje būtų nagrinėjamos oro taršos ir jos poveikio klaipėdiečių sveikatai problemos bei jų sprendimo būdai.
Žmonės patys turi rūpintis savo sveikata, nėra net kalbų. Bet valdžia, valstybė turi skatint saugot savo sveikatą, gi pigiau ją išsaugot negu gydyt paskui visą likusį gyvenimą. Nelabai valdžiai rūpi tie transporto teršalai ir panašiai
Dabar dar šalia esamos godžios Klaipėdos valdžios, ministru paskirs Gentviliuką! Jis juk taip pat žiūrėdamas į medžių lapus mato banknotus.
Dar 2015 m. kreipiausi į savivaldybę dėl taršos ir sveikatos priklausomybės tyrimo. Gavusi neigiamą atsakymą pati nuo 2017 m. ėmiau analizuori HI duomenis ir skelbti tai spaudoje. Ta tema rašiau ne vieną straipsnį ir jos šaltinius nurodžiau tai pačiai KIDE, kuri kreipėsi. Asmeniškai šiuo klausimu kreipiausi į SAM, Higienos institutą su prašymu pateikti detalesnę atsakaitose informaciją, leidžiančią daryti kaikurias sergamumo prielaidas. Visi duomenys skelbti straipsnyje jau mano buvo teikiami spaudos konferencijose. Nesuprantu kodėl dabar nubuvo, lyg pirmą kartą išgirdę.
Jei nepadeda piketai! manau teisininiu keliu biurokratams nervus patampyti galime
, mes juos renkam duodam darbo ! Ojie suda mala !net nebijo meluoja zmonems!uzlipt ant vieno atsakingo ir irpapatysim visa grandinele nekaltu biurokraku iki!
susitiksim !
Šikiravo ir ką? Mus galima nuodyt kaip vokiečiai dujų kamerose ir niekas nieko nedaro meras apsimeta apskritai kad nėra problemų tik kovidas or juostelių nkaroymas daugiau 0 emocijų. Kur Tadas Blinda?
Nemanau, kad savivaldybė galvoja, kad autotransportas teršia. Juk paleido fūras per miegamuosius rajonus ir į galvą neima. Kažkaip Baltijos prospektas visai neminimas tarp užterštų rajonų…
nemanau, kad ir gyventojai galvoja, jog ju automobiliai tersia. Daugybe zmoniu vazineja netvarkingais automobliaisk kiekviena diena isleisdami tersalus į ora.
Aišku,reikia papildomų tyrimų,baudomis drausminti taršias įmones ir IMTIS KONKREČIŲ PRIEMONIŲ.Solidarizuojuos su Paupių bendruomenės nuomone.Jei tikrai Klaipėdos tarša 30 kartų ! viršija Lietuvos vidurkį,tai mes,klaipėdiečiai,turim solidariai išeiti į piketą ir pareikalauti valdžios priemonių šiuo klausimu.Reikia ir viešų,plačių diskusijų!
Kiek dar nurodys mumis tos gamyklos? Niekam tas nerūpi kad daugiau nei pusė klaipėdiečių serga asma. O kiek serga kitomis plaučių ligomis?! Niekas šitų paskaitų nedaro, nes niekam neįdomu. Aš gyvenu šalia uosto ir žinau koki orą mes kvėpuojame, bet ar kas keičiasi kai pastovei sakoma? Niekas! Nes niekam neįdomu.
Šitam grubliausko/lukašenkos moeste vsio zakonno, visi teršėjai atsiskaito asmeniškai dudoriui, per jo džezo festivalį, jį neva remdami, dudorius pamsta iš tų pinigų ir tyli. Žinai dudoriau – užknisai. Klaipëdai pirmoj eilêj reikia tikro šeimininko, o ne bekiaušio pinigų vergo. Tu lopas.
Iškirto Grubliauskas su Neniškių visus miesto medžius. Dar ne pasisotino. Toi nori kirsti 500 skulp. Parko. Ir Girulius. Manau ja reikia su šakėm išeiti ir savo nacianalini turta medžius ginti.
Savivaldybė kur kas daugiau skaito, kad didžiausią taršą mieste sukelia autotransportas.Jis matyti kitoks nei kituose Lietuvos miestuose. Kalbant apie miesto pramonės skleidžiamos taršos kiekį, VISOS miesto įmonės privalo nurodyti skleidžiamos taršos kiekį remiantis technologiniu procesu, kas leistu praktiškai kontroliuoti taršą. Klaipėdos savivaldybė turi reikalauti tų duomenų. Aplinkos apsaugos ministerija nurodo tik leidžiamų teršalų koncentracijas, o savivaldybė su aplinkos apsaugos Klaipėdos departamentu turi visą tą procesą kontroliuoti.
Sunku jau ir besuprasti kokią savivaldybę turime: ar liurbių, ar aferistų.