Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį atmetė „Atvirą Klaipėdą” valdančios VšĮ „Klaipėda atvirai” skundą dėl Žurnalistų etikos inspektorės sprendimo, susijusio su viena iš publikacijų apie garsiąją uostamiesčio savivaldybės valdomos UAB „Gatvių apšvietimas” istoriją.
Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, nors asmuo ir yra bendrovės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, akcininkas, tačiau atskleistos jo privataus gyvenimo aplinkybės (vardas, pavardė ir giminystės ryšys su perkančiosios organizacijos finansininke) neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių. Martyno Vainoriaus nuotr.
Dar rugsėjį rašiau, kad ši situacija liečia ne tik „Atvirą Klaipėdą”, visą Lietuvos žurnalistiką, bet ir kiekvieną iš Jūsų, nes kėsinamasi į Jūsų teisę žinoti.
Tokią bylą inicijavome dėl to, kad pono Armando Viskinto, ilgą laiką pagrindiniu „Gatvių apšvietimo” tiekėju buvusios įmonės savininko, skundą išnagrinėjusi Žurnalistų etikos inspektorė (ŽEI) Gražina Ramanauskaitė nusprendė pareikšti VšĮ „Klaipėda atvirai” papeikimą. Būtent šį jos sprendimą ir apskundėme teismui, nes esame įsitikinę, kad iki paskutinio turime kovoti už tai, kad žinotumėte, kur per viešuosius pirkimus galiausiai atsiduria Jūsų sunkiai uždirbami ir valstybės kaip mokesčiai pasiimami pinigai.
Inspektorės nuomone, „publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus pareiškėjo (A. Viskinto – M. V.) asmens duomenų, jo neįvardijus vardu, pavarde, taip pat informacija apie pareiškėjo giminystės ryšį (faktas, kad jo motina dirbo finansininke paslaugas pirkusioje įmonėje – M. V.) yra perteklinė, o viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė pareiškėjo teises, todėl pripažintinas pažeidusiu Reglamento (ES) 2016/679 6 str. 1 d. (a) punkto reikalavimus, t. y., nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos (pareiškėjo) sutikimo, neteisėtai buvo tvarkomi (atskleisti) asmens duomenys visuomenės informavimo priemonėje”.
Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija nusprendė, kad ŽEI skirdama tokią sankciją „nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkamai įvertino ir išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą”. Šio teismo vertinimu, nors asmuo ir yra bendrovės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, akcininkas, tačiau atskleistos jo privataus gyvenimo aplinkybės (vardas, pavardė ir giminystės ryšys su perkančiosios organizacijos finansininke – M. V. ) neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių.
Atrodo, kad pagal tokį ŽEI traktavimą ir šio teismo vertinimą, straipsnyje reikėjo rašyti: „Atvira Klaipėda” žino, kad nuolatinio, pagrindinio konkursų laimėtojo savininkas yra pilietis, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinomi, o jo motina, kurios vardas ir pavardė redakcijai irgi žinoma, eina pareigas „Gatvių apšvietime”, kurios irgi redakcijai žinomos.
ŽEI vertinimu, atliekant žurnalistinį tyrimą, giminystės ryšį ir galutinio viešųjų pirkimų naudos gavėjo asmens duomenis visuomenei galima atskleisti tik „objektyviai egzistuojant įtarimams, jog pasinaudojant atskleistu giminystės ryšiu yra vykdomi neskaidrūs viešieji pirkimai ir pan.”. Žmonių kalba, žurnalistai gali rašyti tik apie tokius viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius asmenis, kurie jau atsidūrė teisėsaugos akiratyje.
„Deja, šiais laikais žurnalistika tik pranešti”, – praėjusią savaitė mūsų „Facebook” profilyje mestelėjo vienas pilietis, su aliuzija, kad nėra jokios tiriamosios žurnalistikos.
Esant tokiam teisiam reglamentavimui, pamirškite jūs tą tiriamąją žurnalistiką, gerbiamieji. Tuoj jau ir pranešti mes jums galėsim tik spaudos pranešimus. Ir dabar vos ne kasdien administracinių teismų tvarkaraščiuose tenka matyti bylas, kuriose dalyvauja ŽEI ar Visuomenės etikos informavimo asociacija.
Pirmadieninis Vilniaus apygardos teismo verdiktas mūsų byloje gali būti skundžiamas galutinius sprendimus priimančiam ir teisinę praktiką formuojančiam Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tai tikrai padarysime, nes reikia eiti iki galo ir išsiaiškinti, ar iš tiesų Lietuvoje dabar galioja tokie teisės aktai, kad žurnalistai nebegali pranešti, kas yra galutinis viešųjų pirkimų naudos gavėjas ar rašyti apie tai, kad tokį verslininką sieja giminystės ryšiai su perkančiosios organizacijos darbuotojais.
Kartu vėl prašau: jei Jums svarbi ši mūsų pradėta kova už Jūsų pačių teisę žinoti, palaikykite mus ne tik „laikais”, bet ir eurais – parengti kvalifikuotą skundą kainuoja. Pralaimėjimo atveju mums reikės padengti ir A. Viskinto pasisamdyto advokato išlaidas.
Visgi galimi finansiniai nuostoliai ar paskirtas papeikimas mane mažiausiai jaudina šioje istorijoje. Man labai neramu dėl mano profesijos ateities ir jos misijos.
Tad ir praėjusią savaitę vykusio teismo posėdžio metu retoriškai teisėjų klausiau, ar taip iškastruota žiniasklaida gali „užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą” (citata iš Konstitucinio Teismo sprendimo) ir kurti demokratiją bei padėti ją išsaugoti? Aš pats manau, kad ne. Nesant tokių galimybių nematau ir „Atviros Klaipėdos” prasmės.
„Ginsime ir stiprinsime konstitucines žiniasklaidos teises gauti ir skleisti informaciją. Demokratijos kokybei svarbi stipri ir nepriklausoma žiniasklaida, kuriai sudarysime sąlygas rinkti ir skleisti informaciją, atversime kuo daugiau valstybės valdomų duomenų, o žurnalistų nepersekiosime ir nemenkinsime jų reputacijos už valdžios kritiką”, – koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų dokumente rašo naujoji šalies valdžia.
Vėliava jums į rankas, gerbiamieji, jei tai ne tik žodžiai. Nes bent jau pirmos instancijos teismas konstatuoja, jog dabartinė teisinė bazė kažkaip nelabai gina žiniasklaidos teisę gauti ir skleisti informaciją apie viešuosius pirkimus.
Martynai linkiu tau stiprybes. Matai Lietuvoje teisybes nelabai kam reikia. Tiksliau jos reikia, bet tiems nera kada, jie bega kasdieniniais reikalais, darbais rupinasi. O tokie kaip musu savivaldybes veikejai galoja tik apie daugiau pinigu kainuosiancius projektus, dividentua ir kaip reikes su tokiais kaip Tu teisybes ieskotojais.
Kaip galima remti, jei nėra į straipsnį įdėta teismo nutarties ar nurodytas bylos numeris? Tai neaišku ar tokia byla buvo ar ne, kokie faktai, argumentai. Sugalvoja ir prašo pinigų iš žmonių.
Martynai, bet realiai pats įlipai į šitą mėšlą. Ar užsakytais straipsniais ar ne. Bet skaitant nuo pat pradžių šią istoriją galima matytį, kad ji užsakyta. Nes pažiūrėk pili šūdą ten, o poto sekas straipsnis, kaip ten gerai su Ramanauskiuku. O pažiūrėjus į miestą, kad naujai sutvarkyta gatvė su senais šviestuvais arba išvis be jų. Tai kaip čia gaunasi. Realiai pats įlipai į šitą šūdą tai ir vartykis, nes manau tave sąžinė turi griaužti prašyti pinigų! Gėda realiai… antra Janutienė daraisi… Puteiki, tu jau nebevisuomenės veikėjas, mandatą padėjai, nes tavim niekas netiki…
Martynai, tau rupi tik islipti uz musu pinigus is to sudo i kuri ilipai ne savo valia. Lauksime tesinio 🙂
Zinoma, kad taves martynai nedomina tavo finansiniai nuostoliai! Tai gi cia ne tavo pinigai! Tai buvo uzsakomasis „ziurnaliuginis tyrimas” uz kuri kazkas sumokejo ir davar tu byliniejiesi ne uz savo pinigus, o uz visu tu kurie patikejo tavim. Klausimas, kiek tavo nesamones pareme dabar cia isdyges pilypas is kanapiu – nusigeres naglas putkia?
Savas- ar esi susipažinęs su audito išvadomis Gatvių apšvietime.Pagal jas tutėtų prokurorai gerai papurtyti už konkursų organizavimą šeimyniniu būdu.Jei ten viskas taip gerai,tai kodėl vyr .buchalterė ir dar keletas tipo labai gerai dirbusių darbuotojų nebedirba.Ačiū žurnalistui,kad paviešino kaip dirba savivaldybė taškydama mūsų pinigus
Mano manymu, Martynas persistengė galimai vykdydamas užsakymą menkinti UAB „Gatvių apšvietimas” įvaizdį. Manau, buvo užsakymas rašyti kuo daugiau menkinamų straipsnių apie įmonę, kad sukompromitavus būtų galima ją sunaikinti – t.y. perduoti privatizuoti. Įmonė teikia paslaugas prilyginamas socialinėms paslaugoms, todėl tiesiogiai parduoti akcijas ar kitaip privatizuoti negalima. Yra sugalvota schema įmonę (atiduoti -sujungti) prijungti prie autobuso parko. Tada po kurio tai laiko autobusų parką dalinti į dvi dalis (taip padarė Vilniuje, kur vienas naftininkas nupirko Vilniaus autobusų stotį ir pelningas kitas veiklas, Savivaldybei paliko nuostolingas). Taigi galimai ir KAP bus galima padalinti, pelningą dalį Kurioje bus ir (Gatvių apšvietimo valdymas) parduodant (kaina nesvarbu, svarbu, kad jinai neštų pelną). Klaipėdos savivaldybei paliks nuostolingą dalį. Kai kurie politikai didžiuosis, kad Savivaldybė pelningai pardavė ir gavo keletą milijonų pajamų, o, kad likusi dalis bus nuostolinga ir neš milijoninius nuostolius kalbama nebus.
Gerbiamasis ar gerbiamoji. Nei aš nei kuris nors kitas „Atviros Klaipėdos” žurnalistas nevykdo jokių užsakymų – suprantu, sunku tai suvokti pripratus prie kitokių tendencijų. Vienintelis mūsų užsakovas sąžinė. Su ja, o ne su pinigais visi mes, taip pat ir tamsta, iškeliausime į kapus. Jei turite įrodymų apie mano atliktus užsakymus ir už juos gautus atlygius, ateikit pas mane, dėkit juos ant stalo, o aš jums tada padėsiu padėsiu viešosios įstaigos dalių perleidimo sutartį.
Deja, deja BDAR įstatymas tikrai stabdo visuomenės teisę žinoti. Asmens duomenų apsaugos įstatymas tikrai riboja tą teisę. Įtarčiau kad šis įstatymas labai parankus korupcijai. Bet žurnalistai, būkite išties ketvirtoji valdžia! Todėl sveikinu AtvirąKlaipėdą, kad nesudeda ginklų ir nekapituliuoja. Šaunuoliai!
Visiškai pritariu Atviros Klaipėdos pozicijai, nepritariu teismo sprendimui. Būtinai skųskite aukštesniam teismui.
Visiškai palaikau Martyną eiti iki galo. Bus sudėtinga, nes teisės džiunglėse yra reikalavimas įrodyti priežastinį ryšį, t.y. kad konkretūs asmenys savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie konkretaus viešojo pirkimo . Martyno byloje viešasis interesas (visuomenės teisė į informaciją) konkuruoja su privačiu interesu (teisė į asmens duomenų apsaugą). Galbūt tuo pačiu vertėtų apsvarstyti galimybes prašyti teismo kreiptis į Konstitucinį teismą šiuo klausimu. Žodžiu, sėkmės.