Regionų apygardos administracinis teismas pagaliau išnagrinėjo dar pernai pradėtą bylą, susijusią su Skautų gatve, einančia per prestižinį Girulių kvartalą „Gintaro krantas“.
Šią bylą kartu su kaimyne Irena Baltruniene užvedė minėtajame kvartale gyvenantis Klaipėdos universiteto infrastruktūros prorektorius Benediktas Petrauskas, anksčiau vadovavęs šiai bendrijai. Jiedu ginčija Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimą išimti iš viso sklypo tą dalį, kuri būtų skirta Skautų gatvei. Sutikimą tokiam veiksmui buvo davusi pati bendrija, kuriai tuo metu vadovavo verslininkas ir politikas Arūnas Tuma.
Į klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, pastatytą buvusios pionierių stovyklos vietoje, niekaip neatsakoma jau nuo 2006-ųjų kovo. Martyno Vainoriaus nuotr.
Paskutiniame šios bylos posėdyje „Atviros Klaipėdos” žurnalistas jau nebegalėjo sudalyvauti, nes šio teismo posėdžių salės yra per mažos, kad būtų galima laikytis karantino reikalavimų, o pats posėdis vyko gyvai, ne nuotoliniu būdu.
Regionų apygardos administracinio teismo atstovė spaudai Evelina Talalienė informavo, kad NŽT atstovas posėdžio metu akcentavo, jog kadastro duomenys ir planas buvo patvirtinti bendrijos vadovo prašymu. Be to, pakeitimai buvo atlikti žemės sklype, priklausančiame tiktai valstybei ir jis buvo tiesiog padalintas į tris dalis, nes toks buvo savininko (valstybės) sprendimas. Pabrėžta ir tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog bendrijos pirmininkas viršijo įgaliojimus o įstatymai nenumato tikrinti kiekvieno bendrijos nario poziciją.
NŽT poziciją palaikiusios Klaipėdos savivaldybės atstovas teigė, kad bendrijos nariai galėjo ginčyti pirmininko veiksmus, bet tai nebuvo padaryta, o valstybinės žemės dalis nei padidėjo, nei pamažėjo, tik buvo išskirta į tris atskiras dalis ir savininkų subjektinių teisių nepažeidė.
Pasak E. Talalienės, liudydamas buvęs pirmininkas teigė norėjęs padaryti kaip geriau, jį pakonsultavo NŽT kaip daryti, kad atsirastų kelias. Ar buvo bendrijos narių susirinkimas, idėja buvo išpasakota kaimynams, jis sakė nebepamenantis, bet palaikymą iš gyventojų buvo gavęs, parašus rinko atskirai, ne susirinkimo metu.
Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudaro teisėjai Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas ir Aušrelė Mažrimienė, sprendimą skelbs gruodžio viduryje.
Šiuo metu teismuose yra dar dvi bylos dėl minėtosios Skautų gatvės. Klaipėdos apylinkės teismas turės nagrinėti iš Aukščiausiojo Teismo grįžusį bendrijos skundą dėl NŽT sprendimo nutraukti dalies sklypo (gatvės, kelių prie namų bei ploto, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) nuomos sutartį. Tačiau šis procesas yra sustabdytas tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas I. Baltrunienės ir B. Petrausko inicijuotoje byloje. Trečiojoje byloje bendrija ginčija Registrų centro sprendimą neįregistruoti minėtosios gatvės kaip bendrijai priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės.
ISTORIJA
Pirmą sykį klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, pastatytą buvusios pionierių stovyklos vietoje, dar 2006-ųjų kovą iškėlė tuometinė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Natalija Mogučaja-Vaineikienė. Nepaisant jos ir kitų žurnalistų atliktų tyrimų, periodiškai vis pasirodydavusių publikacijų, situacija nėra pasikeitusi iki šiol – ties Pamario gatve įrengtas užkardas pakyla tik ratuotiems kvartalo gyventojams, o nuo kopų pusės joks automobilių eismas neįmanomas, nes čia įrengti vartai su spyna.
Klaipėdos savivaldybės administracijai galiausiai nusprendus įregistruoti šią gatvę kaip miesto turtą (Kelių įstatymas numato, jog gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms), to padaryti nepavyko, nes dalis gatvės pateko į „Gintaro krantui“ išnuomotą sklypą, o servituto čia neliko dar 2003 metais, kai tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, vėliau pati įsikūrusi šiame kvartale, pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su tuometine sklypo nuomininke „Klasco“. 2004 m. gruodį apskritis nutraukė sutartį, pasirašytą su „Klasco“, ir sudarė sutartį su „Gintaro krantu“, kuris prieš tai buvo šio sklypo subnuomininkas.
Galiausiai savivaldybė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši pašalintų kliūtį miestui tapti gatvės savininku. Ji atliko patikrinimą ir konstatavo, kad sklypo dalis (gatvė, keliai prie namų bei plotas, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) naudojama ne pagal paskirtį ir nusprendė nutraukti jo nuomos sutartį. Toks sprendimas sukėlė bendrijos „Gintaro krantas“ narių nepasitenkinimą ir jie pateikė ieškinį.
Gyvenate Kaipėdos mieste. Būkit malonūs dalintis nacionaliniu turtu