P0

Nuomonės

Kas bus su Girulių mišku?

Justinas Lubinskas
2020-12-01


Ar jį greitu metu kirs? Atsakymas: Ne. Yra viena iš galimybių, kad kirs, bet tai paaiškės turbūt ne anksčiau nei po dviejų metų.

Nuo ko tai priklauso?

Susisiekimo ministerija (nueinanti) yra suplanavus perkelti geležinkelio transporto mazgą iš miesto centro. Vienas iš trijų svarstomų variantų yra būtent ties Giruliais. Bet šiuo metu yra žengti tik pirmieji žingsniai sudėtingose procedūrose ir kiekvienos alternatyvos įvertinimas užtruks daug laiko (SPAV – Strateginis poveikio aplinkai vertinimas). Vėliau, įvertinus visas tris alternatyvas, bus pasirinkta geriausia. „Geriausia“ atsižvelgiant į daugelį kriterijų, tame tarpe ir kiek miško reiks iškirst arba kiek gyventojų iškelt, kiek sklypų išpirkt bei daugybė kitų niuansų. Labai gali būt, kad per du metus dar kažkas įvyks ir galbūt šio mazgo judinimo išvis bus atsisakyta.

Ką darys nauja valdžia?

Sunku pasakyt. Manau, kad valdžia tiesiog lauks tų trijų alternatyvų įvertinimo ir tada bus sprendžiama. Nauji ministrai dar nėra patvirtinti. Manau, labiausiai sukantys galvas šiuo klausimu, turėtų būt aplinkos bei susisiekimo ministrai, o tai nėra blogai, nes pagrindinis kandidatas į Aplinkos ministrus yra klaipėdietis ir žino šios problemos niuansus, aktyviai pasisako už Girulių miško išsaugojimą. Kandidatas į susisiekimo ministrus, nors ir vilnietis, yra deklaravęs didelį dėmesį žaliajam kursui. Turbūt logiška, kad klaipėdiečių aktyviai rekreacijai naudojamas miškas nebūtų lengva ranka paleistas kirsti, nes Girulių miškas Klaipėdai yra tokio pat svarbumo, kaip Vingio parkas vilniečiams.

Ar viskas taip paprasta?

Ne, yra daugybė dalykų, apie kuriuos dar aiškiai nežinome. Ir nors susisiekimo ministerija teigia, kad yra norima tik iškelt geležinkelio mazgą iš miesto centro, o atsilaisvinusioj vietoj bus galima įkurti parką ar poilsio zoną miestiečiams, traukiniai nebekels triukšmo, tačiau dar nėra aiškus išorinio uosto likimas, kurį Lietuvos bendrajam plane yra numatyta statyti Melnragėj, o tokiu atveju geležinkelio mazgas Giruliuose būtų labai patogus ir naudingas. Tik tuomet jau reiktų vietoj planuojamų 30 ha atlaisvinti žymiai didesnį plotą. Pramušus pirmą dalyką, tolimesniems įvykiams vystytis būtų žymiai lengviau, tačiau apie tai šiuo metu nekalbama.

Kuo dėti Klaipėdos politikai?

Jei viską sprendžia ministerijos, tai ką gali padaryt Klaipėdos valdžia? Ir dėl ko jie čia draskosi dabar?

I dalis. Girulių draustinis.

Prieš rinkimus Klaipėdos liberalams gimė idėja steigti Girulių draustinį ir nors daugelis kritikų sakė, kad visa tai daroma tik dėl rinkimų, idėja buvo ganėtinai solidžiai įgyvendinta, o ir po rinkimų neprarado pagreičio. Idėja išėjo iš politinio veikimo lauko – šiam tikslui susibūrė žinomi visuomenės veikėjai, mokslininkai, gamtininkai. Draustinis greičiausiai nesustabdytų miško kirtimo visiškai, tačiau apsunkintų straipsnio pradžioje paminėto SPAV procedūras. Vertinant Girulių alternatyvą, reiktų įvertinti ne tik elementarų medžių iškirtimą, bet ir ten gyvenančių gyvūnų, paukščių, vertingų augalų išnykimą, kitą žalą gamtai ir aplinkai. Įsijungtų ir kiti saugikliai, pavyzdžiui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuris gerokai apsunkintų tokio objekto, kaip geležinkelio transporto mazgas, statybą.

Kas taip pat įdomu ir keista, kad išorinio uosto planuotojai kalba tą patį apie Būtingės variantą, jog ten esantis draustinis apsunkintų išorinio uosto statybą ir geriau tai daryti Melnragėj.

II dalis. Kas gerai ir kas negerai su tuo Girulių draustiniu?

Gerai, kad įsteigti draustinį gali pati savivaldybė ir tokį steigimą suderinti reikia tik su Aplinkos ministerija. Tam įtakos neturėtų Susisiekimo ministerija, kuri vertins, o gal jau pradėjo vertinti tas tris alternatyvas.

Žinoma, blogai, kad draustinio steigimas negarantuoja miško nekirtimo ir kritikai sako, kad tokiu atveju steigt draustinio nėra prasmės. Kritikai taip pat sako, kad įsteigus draustinį būtų neįmanoma toje teritorijoje aplamai ką nors statyti, kad ir individualius namus ar žaidimų aikšteles. Tai nėra tiesa, nors veikla draustinyje ir taptų sudėtingesnė. Reikia paminėti, kad draustinį steigiant bus galima nustatyti to draustinio ribas, o esant reikalui ir pakeisti.

III dalis. Razborkės tarp miesto politikų

Pagrindinė razborkių esmė, kad šią idėją stumia opozicijoje esantys politikai. Šio klausimo svarstymą bandyta įkišti į kiekvieno tarybos posėdžio darbotvarkę nuo tada, kai idėja atsirado. Tačiau to nenori valdžioj esantys ir kai kurie valstiečiai, esantys opozicijoj, tad į darbotvarkę įtraukti niekaip nepavyksta. Tada gimė kita iniciatyva, kaip oficialiai klausimą į darbotvarkę įtraukti – reikia surinkti bent 15% Klaipėdoj gyvenamą vietą deklaravusių žmonių parašų, kad klausimas būtų privalomai įtrauktas į tą darbotvarkę. Ir čia matom visiškai absurdišką politikavimą, nes net ir Klaipėdos meras dalinasi šia nuoroda, nors jam būtų pakakę pačiam balsuoti už klausimo įtraukimą į darbotvarkę ir klausimas būtų svarstomas. Paskutiniame miesto tarybos posėdyje už klausimo įtraukimą balsavo 10 tarybos narių (kad klausimą svarstytų, reikia 11-os).

IV dalis. Kokie argumentai prieš?

Pagrindinis – kad nėra garantijos, jog tai mišką apsaugos. Net jei tebūtų tik moralinė apsauga, kaip teigia administracijos atstovė, vis tiek tai būtina daryti. Politikų tokia prievolė – kartais reikia pasakyti garsiai politines deklaracijas, nors formaliai tai jokios galios neturi.
Naujai ištrauktas argumentas – kad draustinio steigimas gali sukliudyti patvirtinti miesto bendrąjį planą, nors tai yra netiesa. Statybų inspekcija, kuri bus galutinėj fazėj tvirtinant šį planą, patvirtino, jog draustinis tam nekliudys. Šiek tiek ir keista, nes bendrasis planas ruošiamas jau nuo 2015-ųjų, o pačiu pirmuoju šio plano tikslu buvo „nustatyti kryptis, atsižvelgiant į strateginės plėtros 2013-2020-aisiais tikslus“ (Primenu, 2020-ieji jau baigiasi).

Daugiau rimtų argumentų negirdėjau, tad galiu daryt išvadą, jog norima tiesiog nieko nedaryt.

V dalis. Kaip čia bus toliau?

Matant tokius manevrus, spėju, kad ir toliau bus ieškoma įvairių argumentų, bandant šio klausimo išvengti. Jei klausimas šiaip ne taip būtų įtrauktas į darbotvarkę, balsuojantys „prieš“ draustinio įsteigimą dar kartą gali pasirodyt visuomenės priešais. Galbūt tikimasi, kad opozicija išsikvėps, bet matant. koks ažiotažas kyla, ji turbūt ir toliau draustinį stums.

Parašų rinkimas vis pratęsiamas, bet vargu ar juos pavyks surinkti. Sistema neveikia gerai, ne visiems klaipėdiečiams pavyksta prisijungti. Reiktų ieškot lengvesnių būdų. kaip gyventojus įtraukt į svarbių klausimų svarstymą, o lengviausia būtų, kad tuos klausimus ir spręstų taryba.

Martyno Vainoriaus nuotrauka

Aš pats manau, kad Girulių draustinio ar regioninio parko steigimas būtų naudingas, net jei šiuo metu ir neturėtume grėsmės dėl geležinkelių.

Esu prisidėjęs prie minėtos draustinio idėjos sukuriant jam puslapį bei logotipą www.giruliuparkas.lt. Taip pat deklaravau, kad jis būtų perleistas nemokamai, jei toks darinys būtų įsteigtas. Linkiu visiems daugiau daryti ir galvoti, ką galima padaryti, negu ieškoti būdų, kaip kažko nedaryti.


    2020-12-01

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt