Giruliuose planuojamo naujo poilsio paslaugų komplekso pristatymas visuomenei sulaukė klaipėdiečių susidomėjimo.

Jie būsimam objektui žarstė pagyrimus, o ne kritiką.

Naujas poilsio centras bus pastatys vos už 100 metrų nuo jūros. Projektuotojų vizualizacija

Ką planuoja?

„Atvira Klaipėda“ rašė, jog Giruliuose, vos už 100 metrų nuo jūros, planuojamas daugiau nei 10 tūkst. kv. m ploto poilsio paskirties pastatas, kuriame numatytas ir viešbutis, ir restoranas, ir SPA centras, ir erdvės gydymo paslaugoms.

Toks objektas planuojamas sklype, esančiame Girulių pl. 11 (buvusi Pamario g.). Sklypo plotas – 2,43 hektaro. Poilsio paslaugų kompleksą planuoja statyti bendrovė „Kopų žuvėdra“, kuri nuo 2015 metų vysto greta esančią teritoriją – buvusioje „Žuvėdros“ stovyklavietėje jau pastatė 15 dvibučių namų ir kotedžų.

Sklypo teritorijoje šiuo metu yra pastatytų bei nebaigtų statyti pastatų. Visus juos numatoma nugriauti, o du poilsio paskirties pastatus, kurie realiai yra vasaros poilsio nameliai, planuojama rekonstruoti: nugriauti laikančiąsias sienas, palikti ir sustiprinti dalį esamų pamatų, išplėsti statinių išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį), pastatyti naujas laikančiąsias konstrukcijas (sienas, pamatus), pastatyti naujus aukštus, įrengti naujus rūsius. Taip 410 kv. m ploto poilsio nameliai po rekonstrukcijos taps 12,6 tūkst. kv. m ploto kompleksu.

Teritorija apaugusi pušynu, kuris buvo dažnai veikiamas stipraus vėjo. Medžių amžius 140-150 metų, vidutinis aukštis – 14-16 m. Be to, planuojame teritorijoje yra du Kultūros vertybių registre įregistruoti objektai – Kukuliškių (Karklės) baterijos šaudmenų sandėlio bunkeris ir Kukuliškių (Karklės) baterijos jėgainės bunkeris.

Projektuotojų vizualizacija

„Komplekso vieta unikali savo pamario vertybių rinkiniu: greta esančiu smėlėtu pliažu, natūraliu pušynu, išskirtiniais istoriniais objektais, gerai išvystyta infrastruktūra, miesto artumu, greta augančia rezidencine teritorija. Formuojant komplekso koncepciją, svarbiausiu aspektu ir buvo pasirinktas tūrio ištirpimo gamtoje principas, išlaikant išskirtinį komfortą viduje“, – pabrėžiama projektiniuose pasiūlymuose.

Juose nurodoma, kad „pasirinkta laisvo planavimo urbanistinė struktūra, kuri savotiškai užpildo erdves tarp medžių audinio“.

„Architektūrinis komplekso sprendimas atspindi pagrindinį ištirpstančio tūrio aplinkoje užmanymą. Laiptuojanti, skirtingo aukščio, susmulkinto tūrio struktūra ne tik padeda įsiterpti tarp gamtinių erdvių, bet ir kuria humanišką mastelį, atspindintį rekreacinės architektūros vertybes. Siekiant išsaugoti ilgametes pušis, pastato tūris smulkinamas bei įterpiamas tarp medžių. Pastatas projektuojamas 3 aukštų – 12 m aukščio“, – teigiama projektiniuose pasiūlymuose.

Projektuotojų vizualizacija

Numatoma, jog šiame pastatų ansamblyje bus įkurtas viešbutis, poilsio bei gydymo paskirties patalpos, SPA centras, restoranas bei požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Projektinių pasiūlymų viešame pristatyme, kuris vyko penktadienį vakare, juos parengęs bendrovės „arches“ architektas Edgaras Neniškis pasakojo, jog sklype numatyti ir du mineralinio vandens gręžiniai. Iš jų išgaunamas vanduo bus naudojamas ir baseinuose, ir gydymui, ir pastatų šildymui. Beje, planuojama įrengti šildomus lauko baseinus, keli jų bus ir ant pastato stogo, kad lankytojai galėtų matyti medžių viršūnes.

„Viena teritorijos vertybių yra pušynas. Visų medžių būklė yra įvertinta ir patys vertingiausi tikrai bus išsaugoti. Pastatai realiai bus statomi esamose miško aikštelėse, kurios susidarė dėl ankstesnės veiklos“, – teigė E. Neniškis.

Paklaustas, kiek konkrečiai medžių bus iškirsta, jis teigė, kad pašalinti reikės tik menkaverčius medžius, tačiau konkretaus skaičiaus taip ir neįvardijo.

Tikisi, kad taps traukos objektu

Šio poilsio paskirties komplekso projektinių pasiūlymų viešas pristatymas sudomino ir palyginti nemažai klaipėdiečių.

Viena iš dalyvių Jūratė Usanova teiravosi, ar bus sutvarkytos ir teritorijoje esančios kultūros vertybės.

„Mes ieškome jų pritaikymo ir panaudojimo. Kol kas konkrečios funkcijos nėra numatyta. Kai suprasime, galėsime surasti tinkamus sprendinius techninio projekto rengimo metu“, – teigė bendrovės „Kopų žuvėdra“ direktorius Viktoras Zubrecovas.

J. Usanova taip pat teiravosi, kodėl tokioje jautrioje teritorijoje pasirinkta maksimali statybų programa.

„Programa tikrai nėra maksimali, nes maksimalūs parametrai, leidžiami detaliuoju planu, nėra išnaudojami. Projektas įsilieja į miško siluetą, neviršija medžių aukščio, tad manome, jog programa tikrai nėra maksimali“, – teigė projektuotojai.

Aktyvia Klaipėdos visuomenininke ir verslininke prisistačiusi Jolanta Kazakevičienė projektui ir jo autoriams bei statytojams bėrė komplimentus.

„Labai noriu pasidžiaugti, jog Klaipėdoje planuojami tokie fantastiniai projektai, kokių nesu per visą Nepriklausomybės laikotarpį nei mačiusi, nei girdėjusi. Labai mėgstu pasivaikščioti aplink buvusią pionierių stovyklą ir verčia iš koto matant nesutvarkytą teritoriją, aptriušusias tvoras. Ir tai, į ką tai turėtų pavirsti, man kelia didžiulį pasididžiavimą. Tikiuosi, kad tai tikrai taps traukos objektu, kad lietuvaičiai pamils ne tik Druskininkus ir Palangą, bet ir Klaipėdą, kuris taip pat yra kurortinis miestas. Džiaugiuosi ir darbo vietų sukūrimu, nes Klaipėdos masažuotojai dabar neturi, kur dirbti, jiems reikia važinėti į Palangą. Tikiuosi, kad maksimaliai greitai galėsime džiaugtis šio objekto atsiradimu ir nauda. Ir tai ne tik mano, bet daugelio klaipėdiečių nuomonė“, – kalbėjo J. Kazakevičienė.

V. Zubrecovas, ir iš kito pristatyme dalyvavusio klaipėdiečio sulaukęs klausimo, kada planuojamos statybos, teigė, jog iki kitų metų vidurio turėtų būti baigti projektavimo darbai ir prasidėti statybos.

„Tokių kompleksų statyba paprastai trunka dvejus metus. Manau, kad greičiau ir mums nepavyks, bet per dvejus metus turėtume pastatyti“, – teigė V. Zubrecovas.

Tad pirmuosius lankytojus poilsio centras turėtų priimti 2023 metų antrojoje pusėje.

V. Zubrecovas jau anksčiau „Atvirai Klaipėdai“ sakė, kad investicijos į unikalų Šiaurės ir Rytų Europos regione projektą sieks apie 40 milijonų eurų. Jos sukurs apie 200 tiesioginių nuo sezoniškumo nepriklausomų darbo vietų bei padės augti poilsio centrą aptarnausiančiam vietiniam verslui.