Prokuratūra pranešė, kad Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį byloje, kurioje nagrinėtos aplinkybės, kai statybos darbus vykdančios įmonės direktorius, sumanęs pasisavinti įmonių pinigines lėšas ir išvengti mokėtinų mokesčių, į nusikalstamos veikos planą įtraukė kitų įmonių direktorius bei vieną iš Klaipėdos miesto ligoninių. Už padarytus finansinius nusikaltimus teismas kaltais pripažino keturių įmonių vadovus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pinigų pasisavinimo mechanizmą sugalvojęs direktorius ir kitos, Klaipėdoje registruotos įmonės vadovas pripažinti kaltais dėl turto pasisavinimo bei padėjimo jį pasisavinti, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei padėjimo atlikti šią nusikalstamą veiką ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Pirmajam teismas skyrė subendrintą dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, antrasis irgi nuteistas lygtine dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Kitiems dviem įmonių vadovams bausmių vykdymas atidėtas trejiems metams.

Nuteistieji imituodavo sandorius, pasirašydavo fiktyvias subrangos sutartis. Jose subrangovas rangovui neva įsipareigodavo tinkamai ir laiku atlikti įvairius remonto darbus vienoje Klaipėdos miesto ligoninių, suteikti statybinės technikos nuomą, atlikti santechnikos ir elektros instaliacijos darbus, santechnikos medžiagų tiekimą ir mechanizmų nuomą, nors realiai darbai, numatyti sutartyse, vykdomi nebuvo.

Vėliau buvo išrašomi netikri atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai. Bendra fiktyviuose atliktų darbų aktuose, sąskaitose faktūrose, pinigų priėmimo kvituose nurodyta suma dėl tariamų darbų atlikimo, jų perdavimo ir tariamo pinigų priėmimo, viršija 315 tūkstančių eurų. Suklastotos PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai buvo įtraukiami į įmonių buhalterinę apskaitą. Taip piniginių lėšų panaudojimas buvo pagrindžiamas dokumentais, o pinigai – išgryninami.

Trims nuteistiesiems teismas taip pat skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kurio bendra suma siekia beveik 300 tūkst. eurų. Be to, teismas iš dalies patenkino Mokesčių inspekcijos ieškinį – jai nuteistieji turės sumokėti beveik 78 tūkst. eurų.

Nuosprendis neįsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.