Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-01-08 |
Nežinia ko mūsų miestelyje/valstybėje daugiau – kaimietiško nesuvokimo, provincialumo, korupcijos ar baimės? Tačiau faktas tas, kad mes baisiai bijome net pradėti svajoti.
Keletą dešimtmečių visaip burbuliavę ir galiausiai baikščiai, bet išdrįsome – gabalėlį uosto teritorijos – istorinį Žiemos uostą (Klasco nuomojama iš valstybės teritorija) su istoriniu Vitės kvartalu prijungti prie miesto senamiesčio zonos. Naujai rengiamame miesto BP (bendrasis planas) išdrįsome nors spalvą ant popieriaus pažymėti.
Žiemos uostas. Martyno Vainoriaus nuotr.
Tačiau, išgirdę galingųjų pramoninkų telefoninį skambutį, skubiai pakeitėme net minimaliausias svajones viešai suokdami apie privalomą prisitaikymą prie aukštesnio lygmens dokumento ir menamos Gerovės valstybės ekonomikos mistinių pamatų.
Mūsų ambicijų aukštumos liko miesto plėtros strategija turėti daug taršos matavimo stotelių ir galimybę už trijų metų prasiverti buto langus į mums brangų, Žalią ir pirmaujantį Baltijos pakrantėse uostą.
Beje, mūsų braliukai estai prieš 10 metį sumąstė ieškoti sprendimo taip pat. Tik siekdamas rasti išsamų ir ilgalaikį sprendimą, susieti miestą ir jo viešąsias erdves su uosto funkcijomis nutarė pertvarkyti uosto teritoriją į patrauklią ir lengvai praeinamą miesto erdvę transformuojant pramonines uosto teritorijas ir paverčiant jas viešomis erdvėmis miesto žmonėms, senamiesčio gyventojams ir naujam tvariam uosto verslui.
Talino uosto valdyba pati suorganizavo ir 2016-2017 m. finansavo miestui ir jo ateities kartoms idėjų konkursą. Jame numatoma išsaugoti miesto urbanistinę struktūrą, vaizdą į istorinius orientyrus ir į jūrą.
Idėjos visuomeninių zonų lankstumas leidžia gausiai derinti įvairius naudojimo būdus, įskaitant kultūrą, pramogas, paslaugas, prekybą ir viešbučius. Siekiant aptarnauti didėjantį metinių miesto lankytojų skaičių, koncepcijoje gausiai numatoma pėsčiųjų krantinių su terasomis, kurias aptarnaus naujos kavinės ir restoranai.
Planuojama, kad vien tik dėl to miestą aplankys 5 mln. turistų per metus, o tai mažiausiai 200-400 mln. pajamų smulkiam ir vidutiniam miesto verslui. Ir tai tik per metus ir tik iš turistų (Klaipėdos 2020 m. biudžetas apie 200 mln.). Dabar, kai pasaulyje pinigai nieko nekainuoja ir dar įvairiausi fondai primoka, kad tik imtum, ketina imtis rimtai realizuoti. Panašu, kad savo kapitalus norinčių saugiai investuoti bus gausu.
Taip iki 2050-ųjų metų siekiama neutralizuoti uosto daromą poveikį klimatui – pasauliniam šiltnamio efektui, miestui, senamiesčiui, – mažinant uosto įmonių ir laivų taršą.
Ar perskaitėte apie ką rašo? Rašo,kad estų uostininkai finansavo miesto ateities projektus, istorinius orentyrus į uostą. Mieste uosto nėra, jis iškeltas iš miesto. Reikalaujame mokytis iš pažangesnės valstybės, kurios ekonominiai rezultatai žymiai geresni. Pavertę Klaipėdą ir Lietuvą į ubagų kraštą, lyginate Lietuva ne su Estija, bet su Moldavija. Moldavijos rodikliai teigia, kad Lietuva gyvena gerai.
teisingai, jachtomis plaukios bomžai ir pašalpiniai
Vietoi to kad uoste butu švarus verslai kaip jachtu statyba statomi kotedziukaiburzujama – atchitektu svajone arba kraunama atvitu budu anglis. Durniu laivas . Durniams uosto nereikia. Uostas akupantu palikimas kuri reikia naikinti.