Teismai pradėjo gilintis į daugiau nei metų senumo istoriją, kai laikinasis uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos vanduo” generalinis direktorius Alenas Gumuliauskas atleido tris departamentų vadovus, išmokant jiems solidžias išeitines išmokas.

Visi trys atleistieji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri tokius atleidimus pripažino neteisėtais. Kadangi buvusi Finansų departamento direktorė Aldona Jonaitienė nesutiko su komisijos sprendimu dėl priteistos kompensacijos dydžio, ji kreipėsi į teismą, kad šis priimtų jai palankesnį sprendimą. O „Klaipėdos vanduo” siekia iš viso panaikinti tokį komisijos sprendimą, taip pat – ir buvusios Teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorės Jūratės Spudulienės bei buvusio Plėtros departamento direktoriaus Vytauto Valantino darbo ginčų bylose.

Pirmoji iš visų šių trijų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo pradėta nagrinėti A. Jonaitienės byla.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Motyvavo darnaus kolektyvo formavimu

Laikinasis „Klaipėdos vandens” vadovas A. Gumuliauskas, tuo metu buvęs ir įmonės valdybos nariu,  minėtuosius tris departamentų direktorius atleido 2019 m. gruodžio viduryje.

„Darbo sutartis nutraukiama 59-o Darbo kodekso straipsnio pagrindu – darbdavio valia. Siekiant suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą. Šis straipsnis savyje nesuponuoja jokios darbuotojo kaltės. Atsisveikiname gražiai. Vakar vyko bendras Stebėtojų tarybos ir valdybos posėdis, šie klausimai buvo aptarti, nors jie ir oficialiai yra įmonės vadovo prerogatyva. Stebėtojų taryba ir valdyba sprendimus palaikė”, – tada „Atvirai Klaipėdai” sakė A. Gumuliauskas.

Minėtasis Darbo kodekso straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Įmonė tada skelbė, kad trečią 2019 metų ketvirtį vidutinis generalinio direktoriaus bei departamentų direktorių atlyginimas sudarė 5040,92 Eur neatskaičius mokesčių.

„Vakar vykusio valdybos posėdžio metu laikinasis bendroves vadovas pristatė galimus struktūrinius pokyčius bendrovėje. Valdyba pavedė jam artimiausio posėdžio metu pateikti detalų galimų pasikeitimu planą ir etapus, kuriais tai būtų įgyvendinama. Galiu tik patvirtinti, jog bendrovės laukia pokyčiai. Kaip taisyklė, ne visi pasikeitimai sutinkami pozityviai ir geranoriškai. Sprendimus dėl konkrečiu asmenų atleidimo priima bendrovės vadovas, ne valdyba. Patikinu, jog valdyba vadovu pasitiki ir, jei buvo nuspręsta atleisti tam tikros grandies vadovus nedelsiant, vadinasi, to atidėlioti nebuvo galima. Judėti į priekį reikia jau dabar. Darnus kolektyvas ir sveika atmosfera darbe yra esminis veiklos variklis. Valdyba ir laikinasis vadovas tai laiko prioritetu”, – tada komentavo įmonės valdybos pirmininkė Regina Derkintytė-Kaupienė.

Dvi bylos

Visi trys atleistieji buvę vadovai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydami jų atleidimus pripažinti neteisėtais, priteisti kompensacijas bei neturtinę žalą. 

Pasak AB „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovės Gintarės Butkienės, Darbo ginčų komisija nusprendė atleidimus pripažinti neteisėtais ir išmokėti beveik 3 mėnesių kompensacijas už pravaikštos laikotarpį, tačiau netenkino prašymo atlyginti neturtinę žalą ir nenurodė mokėti kompensacijas už darbo stažą.

Visiems trims buvusiems įmonės darbuotojams atstovaujantis advokatas Osvaldas Martinkus teigė, jog iš pradžių buvo pateiktas vienas skundas Darbo ginčų komisijai, bet ji juos išskaidė ir nagrinėjo atskirai.

A. Jonaitienės skundas buvo išnagrinėtas greičiausiai, bet rezultatas moters netenkino ir ji kreipėsi į teismą prašydama jos reikalavimus tenkinti pilna apimtimi. „Klaipėdos vanduo“ savo ruožtu prašo naikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir atleidimą pripažinti teisėtu. 

Pasak O. Martinkaus, J. Spudulienės ir V. Valantino atveju skundą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimų teismui greičiau pateikė įmonė, todėl ji tapo ieškovu. Abu šie buvę „Klaipėdos vandens” darbuotojai irgi yra padavę skundus bei siekia pilno reikalavimų patenkinimo – byla bus nagrinėjama Klaipėdos apylinkės Klaipėdos rajono rūmuose. 

„Kaip Leninas per revoliuciją”

Nuotolinio teismo posėdžio metu A. Jonaitienė tvirtino, kad iš darbo buvo atleista be pagrindo, jai esą iki šiol neaiški ir nesuprantama jos atleidimo priežastis.

„Pradirbau 18,5 metų, tai buvo antroji mano darbovietė, darbas sekėsi, buvau vertinama, skatinama. Pareigose pakilau nuo vyr. finansininko pavaduotojo. Darbą labai mylėjau, vertinau. Kolektyvas buvo geras ir susiklausęs, buvo smagu dirbti, dirbom sėkmingai, finansiškai buvo laikoma viena iš sėkmingiausiai dirbančių Lietuvoje vandentvarkos įmonių. Drastiškai situacija pasikeitė, kai atsistatydino Leonas Makūnas ir įmonė dirbo su laikinuoju vadovu Špučiu, o po jo tapo laikinuoju tapo Alenas Gumuliauskas. Po mėnesio buvau įspėta apie atleidimą ne tik aš, bet ir Jūratė Spudulienė ir Vytautas Valantinas. Toks skubotas atleidimas buvo ypatingai netikėtas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, netinkamas atleidimo laikas, metų pabaiga, buvo derinamos su Kainų komisija naujos paslaugų kainos, tai didžiulis sudėtingas procesas, buvo rengiamas biudžetas, investicinė, viešųjų pirkimų programos. Be to, buvo neištesėti valdybos pirmininkės pažadai, kuriuos ji buvo davusi įmonės vadovybei, kai laikinu vadovu buvo paskirtas Gumuliauskas. Buvo didelis nerimas dėl pasikeitimų, o ji pasakė, kad laikinasis jokių pertvarkų nedarys”, – kalbėjo A. Jonaitienė. 

Pasak moters, į gruodžio 17 d. vykusį įmonės valdybos posėdį niekas iš vadovybės nebuvo kviestas, jis ilgai vyko, o po to į darbo pabaigą ji buvo pakviesta pas generalinį direktorių, kuris informavo apie atleidimą nuo gruodžio 20 d. 

„Sakė, jog dėl darbo jokių priekaištų neturi, perskaitė tik tekstą, kad atleidžiama dėl darnaus kolektyvo, atitinkančio poreikius, formavimo. Tokia abstrakti priežastis man nieko nepasakė, bet daugiau nieko nekomentavo. Atsižvelgiant į tai, kad man sunku bus susirasti kitą darbą, bandžiau kalbėtis, kad gal padės surasti kitas pareigas. Pasakė, kad tai ne jo reikalas ir daugiau apie tai nekalbėsime. Nežinau, kodėl ant paduoto lapo buvo parašyta „susipažinau ir sutinku”. Pirmą kartą buvau atleidžiama iš darbo, buvo stresinė situacija, galvojau, kad neturiu kitos išeities ir pasirašiau. O dabar jau aiškina, kad viskas man aišku buvo. Vėliau teisininkė nubraukė tą prierašą, bet ir ją vėliau atleido. Laikinasis direktorius tiesiog norėjo mane atleisti, nepaisant žinių, darbinės patirties. Po dešimties dienų, sausio 2-ąją, į mano vietą buvo priimtas jaunas vyriškis, Gumuliausko pažįstamas vilnietis teisininkas, neturintis finansų išsilavinimo, tik patirtį muitinės procedūrų srityje, o ji „Klaipėdos vandeniui” visiškai nereikalinga. Neturėjo jis ir patirties nei viešųjų pirkimų srityje, nei su Europos Sąjungos parama, o šios sritys buvo pagrindinės finansų direktoriaus instrukcijose”, – kalbėjo A. Jonaitienė. 

Pasak jos, Darbo ginčų komisijoje išsakyti teiginiai, jog apie tris atleistuosius departamentų vadovus laikinasis generalinis direktorius susidarė nuomonę asmeninių pokalbių metu, kai bandė sužinoti departamentų vizijas,  neatitinka tikrovės, nes tokių pokalbių esą nebuvo.

„Atleisti reikėtų tik už labai rimtus pažeidimus. O laikinasis direktorius jokių pageidavimų, pastabų nebuvo išreiškęs. Bendravimo iniciatyva kildavo tik iš mūsų pusės. Neišsakė jokios vizijos, jokio tikslo neformavo, dirbome iš inercijos, nebuvo jokių konkrečių pokalbių”, – sakė buvusi departamento direktorė. 

A. Jonaitienė tvirtino, kad atleidimas jai buvo didžiulis stresas, ji pasijautė visiškai sužlugdyta, išmesta už borto, stresas esą kilo ir jos šeimai.

„Ir mano sveikatai buvo problemų, sutriko miegas, širdies veikla, turiu tirtis, ieškoti negalavimo priežasčių, o dabar reikia per privačią sistemą,  labai brangu, nes valstybinė yra praktiškai užsidariusi. Be to, dabar dar ir nesaugu, stresas kreiptis į gydytojus. Prašau priteisti moralinę žalą ir kompensaciją už tai, kad nesutiko grąžinti į darbą – šešių vidutinių atlyginimų dydžio. Neturtinė žala – trijų mėnesių atlyginimas, kas sudarytų per 14 000 eurų, mano galva, yra pakankamai pagrįsta”, – sakė ieškovė. 

Jos advokatas O. Martinkus teigė, kad A. Gumuliauskas „kaip meteoras buvo, bet spėjo atleisti tris pagrindinius darbuotojus, kaip Leninas per revoliuciją”, kai siekė užimti bankus, paštą ir telegrafą.

„Dainius Zapereckas siuntė prašymą užimti Teisės departamento vadovo vietą, bet užėmė Jonaitienės. Darbdavys neveikė įmonės interesams. Generalinis direktorius yra tik įmonės atstovas ir turi veikti jos naudai. Nebuvo jokio skubos reikalo. Kas tokio turėjo atsitikti, kad atleistų be aiškių priežasčių? Tai neišėjo į naudą įmonei – išmokėti šešis vidutinius atlyginimus nenaudinga, tai netoli piktnaudžiavimo. Padaryta finansinė žala, nematau adekvatumo, kad buvo verta tai daryti. Vyko politinė kova dėl valdžios. Vadovas turi vadovautis ne savo asmeniniais, o įmonės interesais”, – dėstė O. Martinkus. 

Tuo metu „Klaipėdos vandeniui” teisme atstovavęs advokatas Mantas Mikalopas akcentavo, kad A. Jonaitienė pasirašė, jog sutinka su atleidimu, nepažymėjo, kad jai neaiški atleidimo priežastis, neiškėlė tokio klausimo nei iki atleidimo dienos, nei vėliau.

Pasak advokato, A. Gumuliauskas galėjo vienašališkai priimti tokį sprendimą, nereikėjo jokio valdybos, Stebėtojų tarybos pritarimo, bet gruodžio 17 d. buvo valdybos posėdis ir jam esą buvo duoti įgaliojimai. Tokiais atvejais esą ne visada yra rašytinių įrodymų.

„Problemos egzistavo, trūko iniciatyvos, proveržio, tai matė ne tik Alenas Gumuliauskas, bet ir visa valdyba. Normalu, kad iš verslo atėjęs žmogus siekia efektyvesnio valstybės valdymo”, – teigė M. Mikalopas. 

„Klaipėdos vandens” teisininkas Žygimantas Mylė savo ruožtu akcentavo, kad ir įmonės Stebėtojų taryba esą manė, kad pagrįsta daryti tokias pertvarkas.

Nenorėjo keistis?

Posėdžio metu liudijęs šiuo metu niekur nedirbantis A. Gumuliauskas (nuo pernai liepos 27 pabaigos jis dirbo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kancleriu) teigė, jog jam buvo susidaręs įspūdis, kad A. Jonaitienė „neturi naujų idėjų, iniciatyvos pokyčiams, efektyvumo didinimui savo veikloje, naujų veiklos metodų, pokyčių idėjų”. Įmonės valdyba esą irgi turėjo pastabų dėl teikiamos informacijos.

„Žmogus, kai nemoka, gali išmokyti, o kai nenori, tai nieko nepadarysi”, – dėstė Alenas Gumuliauskas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Kai jau dirbau direktoriumi kalbėjau, kad reikėtų naujovių, pokyčių, tiek sąskaitų apdorojimo, apskaitose metoduose, robotizavimo galimybių. Tos iniciatyvos iš jos nebuvo, ji vis laikėsi pozicijos, kad arba viskas gerai, arba nesupranta, kas galėtų būti daroma kitaip. Buvo keli epizodai, kad vienu atveju arba pamiršo, arba teikė melagingą informaciją. Kai buvo prašoma paprastų, pakankamai elementarių dalykų sakydavo arba nežinau, arba nemoku. Pavyzdžiui, investicijų grąžą buvo prašoma apskaičiuoti. Nei skambino kolegoms, nei internete žiūrėjo kaip tai daryti. Sakė duokit lentelę su formulėmis, aš užpildysiu. Tai rodė ne darbuotojo nežinojimą, o nenorą sužinoti, keistis, diegti naujoves, iniciatyvas. Valdybos nuomonė buvo, kad reikėjo nemažai pokyčių. 8-9 įmonėse dirbau, visur stengiamasi veiklą efektyvinti, ieškoti naujų metodų, monopolinėse įmonėse tai ypač aktualu dėl kaštų, sąnaudų mažinimo, efektyvumo didinimo. Iš Aldonos nesijautė to noro ir buvo akivaizdus nepritapimas prie komandos. Dėl to buvo priimtas sprendimas su ja atsisveikinti”, – dėstė A. Gumuliauskas. 

Anot buvusio laikinojo įmonės vadovo, jo rasti direktorių susirinkimai „buvo rytinis vadovybės kavos pagėrimas”.

„Valandą pusantros pasišneka. Mano vertinimu, bent jau pradžioje tokie susirinkimai didelės pridėtinės vertės neturėjo. Stengiausi juos daryti bent jau rečiau, bet labiau šnekėti apie įmonės strategiją, viziją, problemas, sprendimo būdus. Stengiausi juos padaryti retesnius, bet labiau produktyvius”, – kalbėjo A. Gumuliauskas. 

Jis tikino, kad vyko individualūs pokalbiai su departamentų vadovais, kurių metu kalbėtasi, kokias jie mato galimybes „didinti efektyvumą, taupyti kaštus, procesų organizavimą, taikyti LEAN sistemą, ko galima atsisakyti, supaprastinti”.

„Kiti vadovai teikė naujoves, siūlymus. Špučys nemažai pateikė. Marius Martinaitis, tinklų departamento vadovas, pradėjo taikyti kai kurias naujoves. Situacija buvo skirtinga, kiti turėjo siūlymų, kuriuos įgyvendinome ar buvo palikti ateičiai. Žmogus, kai nemoka, gali išmokyti, o kai nenori, tai nieko nepadarysi”, – dėstė A. Gumuliauskas. 

Liudydamas buvęs įmonės laikinasis vadovas ir valdybos narys teigė,  jog jam ne vienoje įmonėje teko daryti reorganizacijas, tad pagal įgytą patyrimą, anksčiau gautus konsultantų patarimus, siekiant išvengti įtampos kolektyve buvo nuspręsta iškart atleisti visus tris prie kolektyvo neva nepritapusius departamentų direktorius, dėl kurių jau buvo susiformavusi nuomonė.

„Geriau tai padaryti vieną dieną, visiems gal šokas, bet paaiškini, kad daugiau atleidimų nenumatoma. Juos reikėjo atleisti, kad kolektyvas galėtų normaliai funkcionuoti ir dirbti, taip psichologiškai geriau kolektyvui”, – tikino A. Gumuliauskas. 

Jis akcentavo, kad ir laikinasis įmonės vadovas turi visas teises, galėjo priimti tokius sprendimus – „niekas nežinojo, kiek tas laikinumas truks, o atsakomybė buvo pilna atmintimi”.

Aiškinamas, kodėl greitai atsirado pamaina A. Jonaitienei, A. Gumliauskas teigė, jog „pareigybė svarbi, jautri ir reikalinga metų gale, todėl pakankamai greitai buvo stengiamasi rasti žmogų į finansus”. Tačiau jis teigė neprisimenantis, ar buvo konkursas, kiek buvo kandidatų.

Anot A. Gumuliausko, „visa valdyba pasižiūrėjo, ar tiktų žmogus, nors su valdyba neprivaloma tokia praktika”.

„Taip susiklostė, kad mažiau nei mėnesį kartu pradirbome, bet požiūris ir idėjos, ką reikia smarkiai skyrėsi. Buvo daug apsitarta, ką reikia daryti. Bent jau informacijos teikimas pradėjo keistis”, – atsakydamas, kokie gi buvo pokyčiai, pradėjus dirbti naujam Finansų departamento vadovui, sakė A. Gumuliauskas. 

Atsakydamas į klausimą, ar įmonės valdyba žinojo apie būsimus atleidimus, A. Gumuliauskas teigė, jog „buvo išsakęs savo nuomonę”, bet oficialiai tai nebuvo svarstoma, „nes to nereikia daryti nei pagal įstatus, nei pagal valdybos darbo reglamentą”.

„Mes kalbėjomės apie darbuotojų darbo kokybę, manau, suprato valdybos nariai. Valdyboje buvo nuomonė, kad įmonei reikia pokyčių”, – teigė jis. 

A. Jonaitienei pasiteiravus, ar jis nemano, kad išleidus trijų vadovų išeitinėms beveik 100 000 eurų taip buvo atimta galimybė padidinti algas kitiems įmonės darbuotojams, A. Gumuliauskas teigė, jog tokios komandos formavimo išlaidos esą visada laikomos „on top” ir neturi įtakos bendram įmonės atlyginimų fondui. 

Buvo chaosas?

A. Jonatienės iniciatyva teismo posėdyje liudijo ir kartu su ja atleisti J. Spudulienė bei V. Valantinas, ir įmonėje jau nebedirbantis buvęs Nuotekų departamento vadovas Algimantas Jagnieškus, ir pernai pavasarį atleista įmonės vyr. buhalterė Irma Lubauskienė.

Visi buvę departamentų direktoriai dėstė priešingą versiją apie buvusius pasitarimus įmonei vadovaujant A. Gumuliauskui – esą pastarasis nuolat tik pasakodavo istorijas iš savo buvusios darbinės patirties ar dalindavosi įvairiais juokeliais. 

„Atleidimas visų trijų buvo labai netikėtas, labai mus morališkai žlugdantis, nes valdybos pirmininkė sakė, kad jokių kadrų pakeitimų, kol bus laikinasis generalinis direktorius, nebus”, – sakė A. Jagnieškus, pernai iš darbo išėjęs šalių susitarimu, nes „matė naujo vadovo gebėjimus, o jis matė jo, tad gražiai paspaudė rankas”.

Algimanto Jagnieškaus nuomone, atleidus Aldoną Jonaitienę „viskas subyrėjo”. Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot A. Jagnieškaus, „prie Gumuliausko jokio vadovavimo nebuvo” – direktoriai patys sau keldavosi užduotis, „buvo nežinomybės laikotarpis, ką čia gal dar atleis”.

„Man jokių vizijų apie Nuotekų departamentą nesakė. Būdavo problemų gauti parašus, reikėdavo ilgai laukti. Mano galva, pakeitė jį todėl, kad nesusitvarkė”, – teigė vyras. 

Jo nuomone, atleidus A. Jonaitienę „viskas subyrėjo”.

„Naujas nieko nesusigaudė, košmaras buvo. Nieko naujo neįnešė, patys kiek krutėjom, tiek krutėjom. Keista, kad miesto administracija taip paliko įmonę likimo valiai. Ponas Gumuliauskas – ne vadovas, bet gerų plaučių žmogus, šposus per pasitarimus dalindavo”, – sakė A. Jagnieškus. 

Po jo liudijusi I. Lubauskienė tikino, kad A. Gumuliausko vadovavimo laikotarpiu buvo pradėję strigti darbai dėl neapmokamų sąskaitų, nes jis jų vis nepasirašydavo.

„Sakydavo, jog aš manau, kad negaliu pasirašyti, nes nenoriu prisiimti atsakomybės ir nepasirašinėsiu. Tada nusprendėme pakeisti apskaitos politiką, kad jas vizuos departamentų direktoriai”, – teigė buvusi vyr. buhalterė. 

Anot jos, A. Gumuliauskas prisistatė įmonės kolektyvui, vidurinės grandies vadovams tik tada, kai atleido minėtuosius tris direktorius.

„Tada pabrėžė, kad priekaištų neturi, tik atėjo laikas matyti naujus veidus. Buvo ir man nustebimas, ir kolektyvui. Įmonėje buvo jaučiamas psichologinis nestabilumas. Kontakto su generaliniu direktoriumi nebuvo absoliučiai, net Darbo taryba rašė raštus merui, administracijos direktoriui ir kitiems. Dar keisčiau, kad be atrankos, nes skelbimas buvo gruodžio 29 ar 30 dieną, sausio 2 dieną atsivedė savo draugelį Zaperecką be finansinio išsilavinimo, prieš tai pateikusį CV ir į Teisės departamento direktoriaus vietą. Geras tikrai žmogus, bet finansų nesuprato. Nežinau, kuom jis rūpindavosi, jokių pasiūlymų, matymo”, – dėstė I. Lubauskienė. 

Šiuo metu niekur nedirbanti J. Spudulienė liudydama sakė, jog stebėtis vertė aplinkybė, kad visų trijų direktorių atleidimo priežastis buvo ta pati.

„Buvo didžiulis šokas, reikėjo daug darbų užbaigti iki metų pabaigos. Tikriausiai ir visam kolektyvui atleidimas buvo netikėtinas, pasimetimas didžiulis, visi pradėjo bijoti, chaosas buvo. Jau ir taip buvo įtampoje kolektyvas, nes vis laukėme ir laukėme to naujo vadovo. Gruodžio 16 dieną pasirašė sutartį dėl vadovų sprendimų civilinės atsakomybės, o mus atleido kitą dieną. Negirdėjom nei matymo, pozicijų, nei klausinėdavo, kalbėdavo apie savo patirtį, nuotykius. Pasakodavo, kad įmonių svečius reikėdavo vaišinti, kaip vaišindavosi, kokius žaidimus žaisdavo. Susidarė įspūdis, kad nelabai norėjo gilintis. Jonaitienei niekada nebuvo jokių drausminio pobūdžio priemonių, nepasitikėjimo, ji buvo skatinama, teikiami apdovanojimai ir iš kitų institucijų. Buvo minima kaip kompetentingas asmuo”, – kalbėjo J. Spudulienė. 

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėju šiuo metu dirbantis V. Valantinas taip pat minėjo aplinkybę, jog įmonės valdybos pirmininkė R. Derkinintytė-Kaupienė buvo patikinusi, kad pokyčių esant laikinam įmonės vadovui nebus, o „rezultatas po mėnesio – totalus chaosas”.

„Per tris dienas perduoti darbų net teoriškai neįmanoma, paliko chaose visus departamentus. Vienas dievas žino, kuom jis vadovavosi priimdamas tokį sprendimą, nes bendravimas su generaliniu praktiškai nevyko. Puikiai atsimenu chaosą ir vargą jam atėjus, jis kratėsi visų parašų ir sprendimų. Aldona Jonaitienė puikiai dirbo, neturėjom su finansais problemų”, – kalbėjo V. Valantinas. 

Iškvietė liudyti valdybos narius

Baigus liudytojų apklausą „Klaipėdos vandens” teisininkas Ž. Mylė teigė, jog A. Jonaitienės nebebūtų galima grąžinti į buvusias pareigas, nes įmonėje buvo atlikta reorganizacija – liko keturi departamentai vietoje buvusių aštuonių, „apjungtos funkcijos, suefektyvinta veikla, perkelti skyriai”, pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų skyrius iškeltas į Teisės departamentą.

Bylą nagrinėjančiai teisėjai Audrai Hadrovskai nusprendus į kitą teismo posėdį kviesti liudyti įmonės valdybos pirmininkę R. Derkintytę-Kaupienę, O. Martinkus prašė teismo iškviesti liudyti ir valdybos narį, Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėją Andrių Kačaliną, nes esą yra klausimų „dėl galimo valdybos posėdžio suklastojimo”.

„Kai bandžiau ginčą baigti taikiai, jis sakė, kad nepasirašė protokolo, nes kažkas buvo ne taip. Jis yra išsakęs kitokią nuomonę dėl posėdžio turinio. Ten buvo labai įdomių dalykų”, – sakė O. Martinkus.

Teismas tokį prašymą patenkino, taip pat papildomai įpareigojo „Klaipėdos vandenį” pateikti įmonės valdybos reglamentą, akcininkų sąrašą, informaciją dėl naujo Finansų departamento direktoriaus atrankos procedūros.

Kitas teismo posėdis numatytas vasario pradžioje.