Klaipėdos uoste suplanavus rekonstruoti įplaukos kanalą, prireikė ir naujų vedlinės bokštų – jau paskelbti projektiniai šių statinių pasiūlymai.
Naujus bokštus numatoma statyti sklypuose Burių g. 19 ir Naujoji Uosto g. 23 – bendrovių „Klaipėdos nafta” ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) teritorijose.
Uosto direkcijos užsakymu UAB „Mutuus“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad pirminio vedlinės bokšto („Klaipėdos naftos” teritorijoje, ties krantine Nr. 2) aukštis siektų 50, antrinio – 70 m. Abu jie būtų plieninių konstrukcijų. Tarpinėse bokštų aikštelėse numatoma įrengti vaizdo stebėjimo kameras, orų stebėjimo stotelę, ryšių siųstuvus ir kitą uosto reikmėms reikalingą įrangą. Bokštų viršutinėse aikštelėse numatoma montuoti kėlimo gerves.
Pasak Uosto direkcijos, siekiant priimti didesnių parametrų laivus ir užtikrinti dar didesnį laivybos saugumą, planuojama pasukti uosto įplaukos kanalą 11 laipsnių šiaurės kryptimi ir išgilinti jį iki 17 m gylio bei išplatinti iki 200 m pločio. Dėl to keisis uosto vedlinės kryptis, todėl ir būtina suprojektuoti bei pastatyti du naujus jos bokštus, kurių viršuje bus montuojami navigaciniai ženklai.
Kadangi tai yra statinių kompleksas ir bokštai atskirai vienas be kito negali funkcionuoti – jie sudaro vientisą vedlinės liniją, reikalingą laivams susiorientuoti ir saugiau įplaukti į uostą – jie projektuojami vienu projektu.
Ateities ekonomikos DNR plane buvo rašoma, kad tokių bokštų statybos kartu su projektavimu gali atsieti apie 2,077 mln. eurų be PVM. UAB „Mutuus“ projektą rengia už 94 864 Eur. Jį numatoma pabaigti šį rugsėjį, o bokštų statybos būtų pradėtos iškart, kai tik bus parengtas techninis projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas.
Šiuo metu pirminio vedlinės bokšto funkciją atlieka švyturys, o antrinis stovi „Klaipėdos naftos” teritorijoje, ties krantine Nr. 1. Dėl jo likimo sprendimas dar nėra priimtas.
ISTORIJA
Egidijus Bacevičius ir Dainius Elertas portale albatrosas.lt rašo, kad kaip orientyrai laivams tarnavę bokštai gerai matyti 1584, 1585 ir prieš 1630 metus sudarytuose Klaipėdos uosto žemėlapiuose. Jie stovėjo prie Vitės žvejų gyvenvietės Svijanės upės žiotyse. 1814-1821 m. uosto planuose pavaizduoti du vedlinės bokštai arba bakenai. Pradžioje navigaciniai bokštai buvo tiesiog stulpai. Laikui bėgant jų konstrukcija darėsi sudėtingesnė. Žymenys buvo mediniai, paslenkami, kad būtų galima judinti pagal pasikeitusią vedlinės kryptį.
Galutinai bokštų dydis, forma bei pastatymo seka nusistovėjo sutvarkius uosto įplauką. Ji beveik nekito nuo 1852 metų. Ją sudarė priekinis „mažasis“ juodas, 20 m aukščio stulpas su metaliniu skrituliu viršuje. Jis stovėjo šiauriausiai, link švyturio ir vadintas linkio stulpu (Vink Bake). Nuo jo kilometro nuotoliu šiauriau esančios Navigacinės mokyklos (1857–1898 m.) stovėjo vidurinysis arba krypties stulpas (Richtungs Bake). Jo aukštis buvo 29 metrai, smailėje turėjo ažūrinį burbulą ir stačiakampį trikampį. Didysis metalinis bokštas arba bakenas (Eisener Bake) stovėjo Bomelsvitėje ties Valgumu – žvejų uosteliu (pokaryje užpiltas žeme). Jis buvo pastatytas 1852 m. iš metalinio kampainio ir siekė 38,2 metrų aukštį. Viršūnėje turėjo kryžių, piramidę ir skritulį–statinę.
Istorikas Johanas Zembritskis rašė, kad „Plantacijos viduryje pastatytas navigacijos bokštas vadinamas „Galgenbaake” (Kartuvių bokštu – bakenu)”. Jis nurodė, kad prieš Liepojos vartus buvo mirties bausmių vieta, kur dar 1802 m. buvo stulpai su iškeltais ratais, ant kuriu puvo nuteistųjų lavonai. 1900 metais istorikas rašė, kad „atsiminimai apie tai išlikę dar ir šiandien”.
I pasaulinio karo metais, 1915 m. pavasarį, kad apsunkintų karinių laivų įplaukimą į uostą, didysis bokštas rusų armijos karių buvo nuverstas ant greta stovėjusio namelio. Po karo jis atstatytas. Spėjama, kad atstatytas rekonstruotas bokštas buvo kiek pakeista viršūne. Atitvėrus uostą nuo miesto, XX a. šeštajame dešimtmetyje jis buvo užgožtas besiplečiančių uosto ir ankstesniojo žvejų namelio vietoje pastatytų penkiaaukščiai namų. Šalia Klaipėdos naftos terminalo buvo pastatytas naujas pirmasis vedlinės bokštas, ažūrinis, su lempa viršuje.
2004 m. rugsėjo 8 d. Vyriausybės nutarimu senasis bakenas buvo pripažintas netinkamu naudoti. 2007 m. Uosto direkcija, kuri valdė šį įrenginį, paskelbė aukcioną statiniui nuversti. 2008 m. sausio 15 d. tai buvo padaryta.
Kiek žinau, Liepojos vartai buvo ties dabartine Manto ir Daukanto gatvių sankryža, na, gal kiek toliau, bet ne Plantacijoje. Todėl Plantacijos navigacijos bokštą sieti su Liepojos vartais neišeina, kad ir kokią pravardę žmonės bokštui būtų davę.