Šį šildymo sezoną centralizuotai tiekiamai šilumos kainai uostamiestyje skirtingai nei kitur šalyje pradėjus judėti aukštyn, Klaipėdos politikai panoro iš savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos energija” išgirsti, kokios priežastys tai lemia.

Trečiadienį vykusio miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu buvo nutarta, jog turėtų būti surengta frakcijų vadovų ir mero komandos diskusija bei formuluojamas kreipimasis į Vyriausybę, kad ši prisimintų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos metu dalintus pažadus bei visai ar iš dalies atleistų  „Klaipėdos energiją” nuo vadinamosios saugumo dedamosios mokėjimo. Dabar įmonė per metus jos sumoka apie 2,3 mln. eurų.

69 proc. visos reikiamos šilumos „Klaipėdos energija” perka iš nepriklausomų gamintojų, o likusius gamina pati deginama biokurą (jis sudaro 67 proc. sunaudojamo kuro),  dujas (29 proc.) ir mazutą (4 proc.). Martyno Vainoriaus nuotr.

Kitur pinga

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbė, kad sausį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,24 ct/kWh (be PVM). Lyginant su 2020 m. gruodžiu vidutinė kilovatvalandės kaina didėjo 1,92 proc., o per metus ji mažėjo 11,11 proc.

Tuo metu uostamiesčiui ir Gargždams AB „Klaipėdos energija” valdyba sausiui nustatė 4,83 ct/kWh (be PVM) tarifą – jis yra 3,4 proc. didesnis nei prieš metus. Tarp penkių didžiųjų miestų sausį už šilumą mažiausiai mokės Kauno, daugiausiai – Klaipėdos gyventojai. Visuose kituose didmiesčiuose kaina lyginant su 2020-ųjų sausiu mažėja: Panevėžyje – 15,85 proc., Kaune – 25,8 proc.), Šiauliuose – 7,58 proc.), Vilniuje – 12,66 proc.

Pagal šilumos kainą Klaipėda šiuo metu yra 18-oje vietoje Lietuvoje.

Paaiškinti, kokios yra tokios tendencijos priežastys AB „Klaipėdos energija” generalinis direktorius Antanas Katinas buvo pakviestas į miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdį.

Biokuras – brangesnis, atliekų šiluma – taip pat

A. Katinas pabrėžė, kad jo vadovaujamos įmonės, kai ir kitų šalies šilumos tiekėjų veikla yra griežtai reguliuojama, kainos nustatymo metodika sudaro 120 puslapių, kai anksčiau buvo 18.

„Tokios griežtos kainų politikos nėra nei vandentvarkos, nei dujų srityse”, – tikino jis.

Pasak generalinio direktoriaus, „Klaipėdos energija” yra priskirta didžiųjų miesto šilumos tiekėjų grupei ir jų kaštai, nugulantys į pastoviąją šilumos kainos dalį, visuose miestuose yra beveik vienodi, išskyrus Vilnių, kur esą po įmonės sugrįžimo į savivaldybės valdymą ji dirba su neadekvačia kaina, nes VERT vis dar nenustato naujos.

69 proc. galutinio šilumos tarifo sudaro kas mėnesį kintanti dedamoji, priklausanti nuo šilumos gamybos kainų. 69 proc. visos reikiamos šilumos „Klaipėdos energija” perka iš nepriklausomų gamintojų, o likusius gamina pati deginama biokurą (jis sudaro 67 proc. sunaudojamo kuro),  dujas (29 proc.) ir mazutą (4 proc.).

Pasak A. Katino, biokurą įmonė turi pirkti tik per „Baltpool” biržą – pagal įvykusius aukcionus jį tiekia 6-7 įmonės. Tačiau tendencija yra tokia, kad Klaipėdos apskrityje biokuras yra gerokai brangesnis nei Kaune ar Vilniuje.

„Apskrityje nėra miškų, yra uostas, per kurį eksportuojama mediena į Skandinaviją, nemažas faktorius yra baldų pramonė, kuri naudoja nemažai medienos. Mes nesame reikšmingi žaidėjai ir nelabai reaguoja tiekėjai į mūsų prašymus dalyvauti aukcionuose. Bandydami gerinti padėti pasistatėme biokuro aikšteles, kad vasarą nusipirktume pigesnio kuro. Galėtų jos būti ir didesnės, bet mieste didesnių dėl priešgaisrinių reikalavimų negalėjome statyti. Taip pat renovavome geležinkelio atšaką, kad galėtume atsivežti biokuro iš kitų regionų. „Baltpool” yra variantas pirkti geležinkeliu atvežamą biokurą”, – sakė A. Katinas.

Pasak jo, gamtines dujas bendrovė irgi yra įpareigota pirkti per biržą, ji moka ir vadinamąją SGD terminalo saugumo dedamąją (per metus apie 2,3 mln. eurų), nors tokios prievolės nėra pramonei. Dėl to, pavyzdžiui, biodegalų gamintoja „Mestilla” pasistatė savo dujų katilus ir atsisakė „Klaipėdos energijos” paslaugų. Padėtis esą gali pasikeisti jei tokioms dujinėms katilinėms atsiras aplinkosauginiai mokesčiai.

Kalbėdamas apie nepriklausomų šilumos gamintojų įtaką A. Katinas teigė, kad iš penkių gamintojų didžiausią vaidmenį vaidina šilumą iš atliekų gaminanti „Fortum Klaipėda“ (pagamina 70 proc. visos superkamos šilumos) ir UAB „Pramonės energija” (17 proc.) .

Pasak jo, atsiradus šilumos deginimo jėgainei Kaune pasimatė, kad ten miestui iš jos tiekiama šiluma yra gerokai pigesnė nei Klaipėdoje.

„Atsiradus tokiam objektui Kaune, Kainų komisija jau turės su kuom palyginti ir galės nustatyti tikslesnę bazinę kainą „Fortum Klaipėda” – stogą, kurio negali viršyti. Dabar ji pagrįsta biokuru. Kitam šildymo sezonui gal jau bus palankiau, kai atliks griežtą reguliavimą. Kaune dvigubai pigiau ir tikrai ne su minusine kaina ten parduodama. Manome, kad dėl savo pasididintos galios ir masto ekonomijos jie galėtų pardavinėti šilumą palankesnėmis sąlygomis”, – kabėjo A. Katinas.

Komiteto nariui Rimantui Taraškevičiui pasiteiravus, ar būtų koks teigiamas efektas, jei „Klaipėdos energija” supirktų visą „Fortum Klaipėda” siūlomą šilumą, kuri yra pigesnė nei gaminama biokuro katiliuose (apie dėl to kilusį šilumininkų ginčą rašė „Atvira Klaipėda”), A. Katinas tikino, jog tai esą nepadarytų jokios įtakos.

„Tikrai skaičiavome, analizavome, kad nepadarytume vartotojams žalos. Jei būtų įtaka, būtume svarstę apie galimybes vienokias kitokias. Tačiau gaunasi ketvirtas skaičius po kablelio, formulė net nesureaguoja, toks skirtumas tarp mūsų gaminamos ir jų šilumos. Be to, dabar dažnai gauname hidraulinius smūgius, nes yra viršprojektiniai pajėgumai, tad ir pasiūlytoje naujo sutartyje yra pasiūlymas jiems įsidėti reguliatorius, kad nedarytų žalos mūsų valdomam turtui”, – sakė A. Katinas.

Apie pigimą negalvoja

„Klaipėdos energijos” vadovo tikinimu, įmonės specialistai nuolat ieško būdų, kaip dar būtų galima sumažinti sąnaudas bei daryti teigiamą įtaką galutiniam šilumos tarifui, kurį moka vartotojai. Jau esą pasiekta, kad šilumos nuostoliai trasose yra vieni mažiausių jei ne mažiausi Lietuvoje, Skandinavijos lygio.

„Svarstėme galimybę SGD autotransportu atsivežti, bet pagal mūsų pajėgumus neapsimoka, reikėtų labai didelių investicijų reikėtų. Esame gavę paramą 3000 kubinių metrų akumuliacinei talpai  statyti.  Talpa leis kai nukritęs šilumos poreikis ją kaupti ir vakare ar ryte per pikus nedeginti iškastinio kuro. Gavome paramą ir absorciniam šilumos siurbliui – iš 40-45 laipsnių dūmų bus pasiimta šilumos, dar apie 25 laipsniai. Ne daug, bet vis papildomai. Tai – naujausia skandinaviška technologija. Tikimės, kad kitų metų šildymo sezonui šie du įrengimai jau veiks”, – sakė A. Katinas.

Pasak jo, papildomi nauji biokuro katilai padėtų tik tuo atveju, jei jiems irgi būtų gauta europinė parama.

Įmonės vadovas taip pat akcentavo, kad ji dirba tik su 6,6 proc. pelno marža nuo reguliuojamo turto.

„Yra superinis reguliavimas ir piktnaudžiauti vartotojų sąskaita tikrai negalime. Kaina tikrai yra patraukli, ji nėra aukšta – pernai susitarėme su  dar 60 objektų, su tūkstančiais kvadratinių metrų ploto, kurie šiemet bus pajungiami, o prievartos šioje vietoje nėra. Didžioji dalis, jei ne dauguma renkasi centralizuotą šildymą, o ne dujas. Kainos tikrai mažos, nes galime konkuruoti su dujininkais, šilumos siurbliais. Didžiausia problema – seni daugiabučiai senamiestyje ir centre, kur nedaug butų. Jų sąskaitų dydis dvigubas-trigubas nei naujų ar renovuotų namų”, – sakė A. Katinas.

Paklaustas, kada galima tikėtis kainos mažėjimo, jis teigė, jog matant kaip didinama minimalioji mėnesinė alga, didėja sąnaudos dėl augančių elektros kainas, siekis pirmiausia yra bent jau išlaikyti tarifą dabartiniame lygyje.

Be to, jo nuomone, reikia keisti ir kainų metodiką, kad ji taptų lankstesnė, palankesnė vartotojams, nes, pavyzdžiui, iki šiol pagal ją klaipėdiečiai negali pajausti vieno iš biokuro katilų naudos.

„Tikimės, kad su nauju komisijos vadovu bus pokyčiai”, – sakė A. Katinas.

Ką darys politikai?

Išklausius informaciją R. Taraškevičius išreiškė nuomonę, kad saugumo dedamoji yra vienas iš būdų mažinti kainą – esą reikia bandyti tartis su centrine valdžia, kad SGD terminalą įsileidusi Klaipėda nebūtų taip skriaudžiama.

„Apie tai kalba įgyvedinant SGD projektą buvo. Atėjo kaip tik ta valdžia, kuri terminalą statė. Tada buvo Kubilius, Šimonytė – finansų ministrė. Lietuvoje tokių analogų yra, pavydžiui, Visaginas. Tai yra variantas, ką mes politiškai galime padaryti”, – idėją palaikė liberalas Saulius Budinas.

Komiteto nariai sutarė, kad dėl šios idėjos bus surengta diskusija tarp frakcijų pirmininkų ir mero komandos, o po jos turėtų būti rengiamas atitinkamas miesto Tarybos kreipimosi į Vyriausybę projektas.

Vicemeras Arūnas Barbšys savo ruožtu informavo, kad konservatorių frakcija raštu kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, jog šis kreiptųsi į VERT dėl viršutinės kainų ribos „Fortum Klaipėda” nustatymo, kad ji būtų analogiška kaip Kaune veikiančios atliekų deginimo jėgainės, kurios 49 proc. akcijų priklauso uostamiesčio įmonę valdančiai „Fortum Heat Lietuva”.

ATNAUJINTA. Pasitarimas dėl „Klaipėdos energijos“ šilumos kainų Klaipėdos savivaldybėje buvo surengtas ir ketvirtadienį. Po jo Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis sakė, jog administracija kreipsis į VERT dėl „Fortum Klaipėda” kainų reguliavimo atsižvelgiant į analogišką veiklą Kaune. 

„Tačiau kol taryba priims sprendimą gali praeiti nemažai laiko, todėl „Klaipėdos energija” savo ruožtu įpareigojama ir toliau aktyviai įgyvendinti visus projektus, kurie gali mažinti ir biokuro katiluose gaminamos šilumos kainą, ir pastoviąją šilumos kainos dalį. Akivaizdu, kad investicijos į biokuro katilus tikrai duoda naudą, nes dabar „Fortum Klaipėda” turi siūlyti bent jau procentu mažesnę šilumos kainą nei šiuose katiluose pagaminamos „Klaipėdos energijos” šilumos kaina. Jei to nebūtų, lyginamasi būtų į gerokai brangesnę iš dujų pagaminamą šilumą”, – sakė G. Neniškis. 

„Šiandien su administracijos direktoriumi komitete iškeltos idėjos dėl saugumo dedamosios nesvarstėme, tačiau aš girdžiu komiteto tam tikrą siūlymą. Visgi kartu suprantu, kad jo įgyvendinimas vargu bau ar tampa realesnis nei tada, kai terminalas buvo paleidžiamas ir klausimas buvo dar gerokai karštesnis. Tačiau kalbėti, apeliuoti į tai tikrai galima. Tačiau tai tik vienas iš būdų, kaip būtų galima sumažinti šilumos kainą klaipėdiečiams, jo negalima atmesti. Kreiptis, belstis tikrai reikia. Ar bus atidaryta – nesiimu atsakyti už tuos, kurie yra kitoje durų pusėje.  Aš tikrai pasiruošęs padaryti tam tikrą apsitarimą su frakcijų vadovais, kaip jie vertins tokią situaciją. Aš esu realistas, nesu naivus optimistas, kad ir kaip norėčiau būti. Kažkaip nesitiki man, kad beldimas bus išgirstas ir durys pilna apimti bus atvertos, bet nieko nedaryti irgi būtų neteisinga. Kol kas imamės to veiksmo, kuris iš tikrųjų gali duoti rezultatą – tai kreipimasis į VERT’ą dėl „Fortum” kainos peržiūrėjimo. Čia yra realesnis variantas. Tik laike tai nusitęs”, – sakė ketvirtadieniniame pasitarime taip pat dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.