Šilumą iš atliekų gaminanti bendrovė „Fortum Klaipėda” apskundė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) uostamiesčio savivaldybės valdomą AB „Klaipėdos energija”, kad pastaroji nuo šio šildymo sezono nebesuperka visos jos siūlomos šilumos energijos. Pasak įmonės atstovų, toks jų siekis gauti kuo daugiau pajamų sutampa ir su šilumos vartotojų interesais, nes „Klaipėdos energija” vietoje pigesnės šilumos renkasi brangesnę, gaminamą biokuro ar net dujiniuose katiliuose.

Tuo metu „Klaipėdos energijos” generalinis direktorius Antanas Katinas akcentuoja, jog tokia situacija susiklostė ne dėl jo vadovaujamos įmonės veiksmų, o dėl Valstybinės energetikos inspekcijos pradėto tyrimo, kurio rezultatai esą turėtų sudėti visus takus ant „i”.

„Fortum Klaipėda”

Kodėl nenuperka visko, ką siūlo?

„Atvira Klaipėda” dar gruodžio pradžioje rašė apie tai, kad nors „Fortum Klaipėda” paskutinį 2020-ųjų mėnesį pasiūlė tiekti šilumą pigiau nei pati „Klaipėdos energija” ją pasigamina savo biokuro katiliuose – už 2,47 ct/kWh (biokurinės šilumos kaina siekė 2,78 ct/kWh), „Klaipėdos energija” pranešė, kad nesupirks beveik penktadalio jos pasiūlyto kiekio. Šilumos aukcionus vykdančios biržos „Baltpool” puslapyje buvo rašoma, kad superkamas kiekis sumažintas atsižvelgiant į šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą maksimalią valandinės šilumos gamybos galią.

Analogiška situacija pasikartojo ir sausį – „Fortum Klaipėda” už 2,59 ct/kWh siūlė 59 520 MWh, o iš jos bus superkama 49 848 MWh. „Klaipėdos energijos” biokuro katiluose gaminama šiluma gruodį atsieis 2,79 ct/kWh.

Tendencija tęsis ir vasarį – „Fortum Klaipėda” pasiūlė tiekti 53 760 MWh šilumos už 2,62 ct/kWh (antra pagal mažumą kainą tarp nepriklausomų šilumos gamintojų), tačiau iš jos numatoma supirkti tik 45 024 MWh. Pačios „Klaipėdos energijos” biokuro katiliuose pagaminta šiluma vasarį atsieis 2,75 ct/kWh. 

„Fortum Klaipėda” direktorius Donatas Petronis teigia, jog įmonė visiškai nesupranta, kas nutiko, kad „Klaipėdos energija“ nuo šiol šildymo sezono apribojo superkamos energijos kiekį iki 65 MW maksimalaus valandinio energijos kiekio, koks buvo projektinis šios jėgainės pajėgumas. Toks skaičius yra nurodytas ir 2009 m. bendrovių pasirašytoje bei iki šiol tebegaliojančioje sutartyje.

D. Petronis tikina, kad iki šio šildymo sezono netrūko atvejų, kai iš įmonės „Klaipėdos energija” pirko šilumą iki 84,9 MW maksimalaus energijos kiekio per valandą.

Iki 2019-ųjų, kai šiluma iš nepriklausomų gamintojų buvo superkama tiesiogiai, o ne per biržą „Baltpool”, „Klaipėdos energija” šalia superkamų kiekių skelbdavo ir maksimalią valandinę galią. Iš šių duomenų matyti, kad didžiausia „Fortum Klaipėda” leista galia buvo 2017 m. spalio – 2018 m. kovo mėnesiais, kai ji siekia 77 MW. O „Baltpool” viešai skelbia jau tik pasiūlytus ir superkamus šilumos kiekius, maksimalios valandinės galios duomenų pateikiamoje informacijoje nėra. 

„Klaipėdos energijos” generalinis direktorius Antanas Katinas aiškina, kad maksimali valandinė galia „Fortum Klaipėda” buvo apribota iki jėgainės projektinio pajėgumo, nurodyto ir sutartyje, dėl to, kad tyrimą pradėjo Valstybinės energetikos inspekcija, ėmusi aiškintis, kodėl uostamiesčio energetikai iš „Fortum Klaipėda” priima šilumos pagal didesnę valandinę galią nei nurodyta sutartyje. 

„Tyrimo rezultatai buvo žadami iki praėjusių metų pabaigos, tačiau prieš keletą dienų gavome susipažinimui tik preliminarų protokolą, dėl kurio turėjome pateikti savo pastabas. Tai padarėme ir lauksime galutinio rezultato, kuris turi viską sustatyti į vietas ir bus aišku, kaip mes turime elgtis”, – sakė A. Katinas. 

Pasak jo, rugsėjį buvo gautas VERT išaiškinimas, kad privaloma atsižvelgti į šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą šilumos gamybos galią, kuri yra deklaruojama ir šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje. Vėliau jau buvo gautas ir kitas, kad esą galima priimti ir daugiau šilumos, jei tai nesukelia jokios rizikos šilumos sistemai – neišbalansuojant tinklo ar kitaip neviršija leistinų jo techninių charakteristikų.

„Mūsų užsakyta Lietuvos energetikos instituto studija parodė, kad rizika egzistuoja kai nėra šalčių. Kai temperatūra nukrenta žemiau 10 laipsnių šalčio, tada jau be problemų galima priimti šilumą ir pagal didesnę valandinę galią. Bet kokiu atveju laukiame Valstybinės energetikos inspekcijos tyrimo išvadų ir tada bus aišku, kaip elgtis”, – sakė A. Katinas.

Nori, kad įpareigotų pakeisti sutartį

Pasak D. Petronio, „Fortum Klaipėda” bandė pasiekti, kad būtų sudarytas minėtosios sutarties su „Klaipėdos energija” pakeitimas ir jame būtų įrašyta jau ne projektinė jėgainės galia, o reali – 85 MW, kurią patvirtina dar 2013 m. gegužę Valstybinės energetikos inspekcijos išduota pažyma. Tačiau „Klaipėdos energija”, anot jo, pateikė ne sutarties pakeitimo, o visiškai naujos sutarties projektą, kuriame išliko ta pati maksimali projektinė galia.

Dėl to bendrovė nutarė kreiptis į VERT ir prašo, kad ji „Klaipėdos energija” veiksmus pripažintų diskriminuojančiais bei bloginančiais „Fortum Klaipėda” padėtį. Taip pat prašoma įpareigoti „Klaipėdos energiją” sudaryti sutarties pakeitimą, taip, kad jame būtų numatyta, jog jėgainės maksimalus šiluminis galingumas yra 85 MW.

Bendrovės nuomone, nėra jokių faktinių aplinkybių rodančių, kad „Fortum Klaipėda” tiekiant šilumą didesniu maksimaliu valandiniu galingumu būtų išbalansuotas miesto šilumos tinklas. Kartu pabrėžiama, kad tokiais veiksmais „Klaipėdos energija” esą pažeidžia Šilumos ūkio įstatymą, numatantį, jog  šilumos tiekėjas privalo supirkti nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, teikdamas prioritetą mažiausiai kainai. Primenama ir šilumos supirkimo tvarka, numatanti, jog centralizuoto šilumos tiekimo sistema turi būti eksploatuojama taip, kad sudarytų nediskriminuojančias naudojimosi sąlygas visiems šilumos gamintojams.

„Taip, bendrovė yra suinteresuota parduoti kuo daugiau šilumos ir gauti kuo didesnį pelną, bet šiuo atveju skriaudžiami ir galutiniai vartotojai, nes iš jų atimama galimybė už šilumą mokėti pigiau – „Klaipėdos energija”  vietoje to, kad supirktų visą pigesnę šilumą, renkasi brangesnę, gaminamą jos pačios biokuro katilais ar net deginant dujas”, – sako „Fortum Klaipėda” atstovas Andrius Kasparavičius. 

Tuo metu „Klaipėdos energijos” vadovas A. Katinas, komentuodamas situaciją dėl sutarties sudarymo, sakė, jog bendrovė pasiūlė „Fortum Klaipėda” pasirašyti naują, tipinę, VERT patvirtintą sutartį, kokios yra pasirašytos su visais likusiais nepriklausomais uostamiesčio šilumos gamintojais, nes senoji nebeatitinka nūdienos realijų. 

„Jokių pastabų dėl pateikto projekto negavome. Jei yra bendrovė pateikė skundą VERT, ši institucija ir sudėlios viską, nes mes esame reguliuojami, dirbame pagal jos išaiškinimus ir sprendimus”, – sakė A. Katinas. 

D. Petronis nesiėmė prognozuoti, kiek gali tekti laukti VERT atsakymo į skundą, tik pasidalino prielaida, jog per šį šildymo sezoną taškai tikriausiai nebus sudėti. 

Kaina – didžiausia tarp didmiesčių

VERT šią savaitę skelbė, kad sausį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,24 ct/kWh (be PVM). Lyginant su 2020 m. gruodžiu vidutinė kilovatvalandės kaina didėjo 1,92 proc., o per metus ji mažėjo 11,11 proc.

Uostamiesčiui ir Gargždams AB „Klaipėdos energija” valdyba sausiui nustatė 4,83 ct/kWh (be PVM) tarifą – jis yra 3,4 proc. didesnis nei prieš metus. Tarp penkių didžiųjų miestų sausį už šilumą mažiausiai mokės Kauno, daugiausiai – Klaipėdos gyventojai. Visuose kituose didmiesčiuose kaina lyginant su 2020-ųjų sausiu mažėja: Panevėžyje – 15,85 proc., Kaune – 25,8 proc.), Šiauliuose – 7,58 proc.), Vilniuje – 12,66 proc.

Pagal šilumos kainą Klaipėda šiuo metu yra 18-oje vietoje Lietuvoje.

Kas uostamiestyje nulėmė tokią tendenciją „Klaipėdos energija” aiškino paskutinėmis metų dienomis išplatintame pranešime spaudai.

INFORMACIJA

Klaipėdos miesto savivaldybė valdo 75,45 proc. „Klaipėdos energijos” akcijų. 19,47 proc. akcijų paketas priklauso UAB „Fortum Heat Lietuva”, kuri yra pagrindinis „Fortum Klaipėda” akcininkas (valdo 95 proc. akcijų). Likę 5 proc. „Fortum Klaipėda”  akcijų priklauso „Klaipėdos energijai”.