Ne pirmą kartą dėl valdininkų, palaiminusių statybas, kaltės gyventojai yra priversti savo lėšomis griauti gražiose šalies vietose pastatytus statinius.

Toks likimas ištiko ir neringiškį verslininką Romą Kvaselį – visų lygių teismai jį įpareigojo nugriauti dalį vadinamosios Nidos seklyčios – svečių namų komplekso, kuriame taip pat įsikūręs restoranas su konferencijų sale.

Nidas centre esanti Nidos seklyčia pirmadienį laukia traktorių. „Facebook” nuotr.

Dėl to, ar toks teismų sprendimas yra teisingas ir finansiškai pateisinamas, savaitgalį socialiniuose tinkluose abejojo iš pats pastato savininkas, ir klaipėdietė Seimo narė Ligita Girskienė bei plačiai šia tema diskutavę šalies gyventojai.

„Kada mūsų Lietuvėlėj baigsis tokios nesąmonės? Nusipirko žmogus Neringoje 1976 m. statybos pastatų kompleksą – buvusią seklyčią. 2006 m. gavęs leidimus pagal suderintą detalųjį planą pradėjo pastatų komplekso rekonstrukciją. Šiandien jis atrodo taip, kaip nuotraukoje. Tyliai stūkso pušyne ir laukia poilsiautojų”,  – feisbuko paskyroje rašo Seimo narė.

Jos nuomone, už šią įteisintą rekonstrukciją turi atsakyti ne sąžiningas įgijėjas – savininkas, o valdininkai, dėję parašus ant derinimo dokumentų.

„Kodėl institucijos nereiškė pretenzijų, kai parašai buvo sudėti ant statybų pridavimo akto? Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR ministerijos staiga praregėjo ir pareiškė, kad tai, kas pastatyta, neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano”, – retoriškai ir klausia, ir piktinasi L. Girskienė.

Jos duomenimis, stiklinis priestatas su restoranu turi būti pradėtas griauti jau šiandien, pirmadienį. Seimo narės nuomone, problemą galima būtų išspręsti taikos sutartimi, kurios siekia ir pats komplekso savininkas.

„Ką gi, išaušo ta diena, kai tenka baigti kovą už savo teises šioje valstybėje ir bandyti apsaugoti valstybę nuo milijoninių nuostolių. Kitos savaitės pradžioje, planuojam pirmadienį, pradėsiu griauti savo mylimą „Nidos Seklyčią“… Neradus jokio sveiko proto apraiškų Aplinkos ministerijos biurokratinėje sistemoje, nusprendžiau pabaigti visą šitą keliolika metų trunkantį cirką – ne tik griauti, bet ir, be abejo, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš valstybės biudžeto (atsakingi asmenys ministerijoje man jau senai sakė: „pinigų valstybė turi, ko čia tu draskaisi“)”, – savo feisbuko paskyroje rašo R. Kvaselis.

Jo teigimu, ieškinys pagal nebaigtus skaičiavimus sieks daugiau nei 2,5 mln. eurų.

Meras kreipėsi į šalies vadovus

Dėl šios situacijos pirmadienį Neringos savivaldybės meras Gintaras Jasaitis kreipėsi į šalies vadovus.

Valstybės vadovų prašoma atsižvelgti ir į tai, kad visos Neringoje vykusios statybos, vėliau teismų pripažintos „neteisėtomis“, buvo vykdomos turint visų atsakingų valstybės institucijų derinimus ir leidimus.

„Tai akcentavo ir 2009-aisiais metais pajūrio statybų problemas nagrinėjusi LR Valstybės kontrolė, tuomet perspėjusi, kad patirtą žalą turės atlyginti valstybė, nes ji yra atsakinga už savo tarnautojų sprendimus”, – rašoma dienos pabaigoje išplatintame Neringos savivaldybės pranešime spaudai.

Jame taip pat teigiama, jog vienas iš 6-ių šiuo metu reikalaujamų nugriauti statinių – tai UAB „Robala“ valdomas žinomas viešbutis ir restoranas „Nidos seklyčia“.

„Bendrovė yra priversta pradėti griovimo darbus, nes turi mokėti 50 eurų dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną. Atėjus vasaros sezonui, kurortas svečius pasitiktų išgriautu vaizdu, kai tuo tarpu tvarkingi statiniai, nepažeidžiantys pagrindinių architektūrinių principų, ir toliau galėtų išlikti. Be to, čia veikia ir per daugelį metų poilsiautojų pamėgta maitinimo įstaiga, kuri turės ženkliai apriboti savo veiklą”, – teigiama pranešime.

Mero kreipimesi pabrėžiama, kad, Kultūros paveldo departamento nuomone, esamas „Nidos seklyčios“ pastato išdėstymas nepažeidžia vietovės vertingųjų savybių, pažeidimą mato tik Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, reikalaudama mažinti vieno pastato tūrį, griauti rotondą, stiklinę jungtį ir dar vieną pastatą.

Atkreipiamas dėmesys, kad antrasis pastatas toje vietoje stovėjo ir anksčiau, bet teismų sprendimuose numatyta palikti tik vieną. .

„Be to, buvo gautas ir ICOMOC Lietuvos nacionalinio komiteto ekspertinis vertinimas, kuriame teigiama, kad pastatai, esantys šiuo adresu, nekelia nei fizinės, nei vizualiosios grėsmės Kuršių nerijos, UNESCO pasaulio paveldo vietovės, išskirtinei visuotinei vertei”, – teigiama Neringos savivaldybės  pranešime.

Ką žada ministras?

Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas pirmadienį pareiškė, kad  siūlomais teisės aktų pakeitimais nurodys konkrečias skirtingų institucijų kompetencijas išduodant statybą leidžiančius dokumentus. Kartu esą bus užtikrintas ne formalus, o visavertis techninių projektų ir teritorijų planavimo dokumentų aptarimas su visuomene dar iki išduodant statybas leidžiantį dokumentą.

„Pirmiausia būtina atskirti gamtosaugininkų ir paveldosaugininkų kompetencijas. Kuršių nerijoje tai turėtų būti akivaizdu. Šiame nacionaliniame parke 95 proc. atsakomybės tenka gamtosaugininkams, o apie 5 proc. – paveldosaugininkams, architektams ir urbanistams, nes tik tokią parko dalį sudaro gyvenamosios vietovės“, – pranešime cituojamas S. Gentvilas.

Anot ministro, gamtosaugos, paveldosaugos ir statybą reglamentuojančių teisės aktų sąvokos turėtų sutapti, t. y. saugomų teritorijų tvarkymo planai turi atitikti Statybos įstatymą.

„Pavyzdžiui, dėl vizualinės taršos galima ginčytis iki begalybės, todėl reikia nustatyti aiškius tokios taršos kriterijus“, – pabrėžė S. Gentvilas.