Anot energetikų, kad ir kuo bešildytume savo namus – dujomis, elektra, kietu kuru ar pirktume šilumą iš centralizuotų tinklų – visur sausio sąskaitų sumos bus ženkliai didesnės, nei gruodį. Ir ne tik todėl, kad šiemetinis sausis buvo gerokai šaltesnis už gruodį, kai uostamiestyje fiksuota vidutinė +1,7°C temperatūra.

Teigiama, kad dar viena už komunalines paslaugas didėjančių sąskaitų priežastis – energijos ir kuro kainos Lietuvoje vis kopia aukštyn.

Images Money (flickr.com) nuotr.

Gamtinės dujos nuo 2021 m. sausio buitiniams vartotojams pabrango 6,38 proc. Elektros kaina 2021 metais didėjo vidutiniškai 0,4 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Nuo 2020 metų vidurio Lietuvoje prasidėjo elektros rinkos liberalizavimas, ir kai kurie elektros vartotojai gali pasirinkti sau naudingiausią elektros tiekėją. Tačiaujau ne kartą skelbė, jog elektros tiekėjų konkurencija kol kas labai menka, jų siūlomi tarifai beveik nesiskiria.

Valstybinių miškų urėdija skelbia elektroninius medienos pardavimo aukcionus pusmečiams. Dar praėjusių metų pabaigoje jos atstovai prognozavo, jog 2021 m. pirmąjį pusmetį medienos kaina augs maždaug 20 proc. Algirdas Varapnickas, Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Medienos ruošos ir prekybos vadovas, teigė, kad prognozės iš dalies pildosi – kaitriausios 1 grupės malkos nuo sausio pabrango. Šiai grupei priskiriamų ąžuolų, uosių ir beržų malkinės medienos kaina aukcione kilo nuo 27,25 iki 29,43 už kub. m.

Pažymima, kad aplink Klaipėdą mažai miškų, čia mažesnė ir pasiūla, o stiprios regiono baldininkų įmonės superka įvairią medieną, ji eksportuojama laivais į kitas šalis. Todėl šilumos gamybos bendrovėms tenka konkuruoti dėl biokuro su kitų verslo grupių atstovais, atsigabenti jį iš toliau. Tad pajūryje biokuras kainuoja 5-10 procentų brangiau nei energetikų kolegoms Vilniaus ar Kauno regionuose.

„Spalio mėnesį, kai pradėjome šildymo sezoną, biokuras kainavo apie 135 eurų už toną naftos ekvivalento, o vasarį biokuro kaina biržoje pasiekė 186 eurų už tą patį kiekį. Kitaip sakant, pagrindinis mūsų kuras jau pabrango 27 proc.“, – pranešime spaudai cituojamas Vilius Buinevičius, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausį, lyginant su gruodžiu, Klaipėdoje padidėjo 3,4 proc. Šilumininkai akcentuoja, kad skirtingai nuo valstybės reguliuojamų elektros, dujų ir medienos sektorių, šilumos gamintojai ir jų klientai su kainų kaitaliojimais yra varginami labiausiai. Pagal teisės aktus centralizuotai tiekiamos šilumos kainos nustatomos ne pusmečiui, o tik vienam mėnesiui.

Dar viena vartotojams nepalanki aplinkybė – šilumos kainų sezoniškumas.

„Pavyzdžiui, vasario Klaipėdoje šilumos kaina yra 4,87 ct/kWh, o vasarą, birželio mėnesį, kaina buvo beveik perpus mažesnė – 2,62 ct/kWh“, – aiškina V. Buinevičius.

Tokie kainos svyravimai yra nepalankūs vartotojų piniginėms. Dėl didelio šilumos suvartojimo žiemą išlaidos už šildymą smarkiai išauga, o vasarą sąskaitos mažos, nes apmokamos konkretaus mėnesio išlaidos. Tuo metu elektros ir dujų pardavėjai savo paslaugoms taiko dvinarę kainą: klientai, nepriklausomai nuo suvartojimo, moka pastoviąją tarifo dalį. Atsiskaitant už šilumą tokios prievolės nėra.

„Mūsų klientai irgi gali pasirinkti mokėjimus už paslaugą tolygiai visus metus. Tuomet šildymo sezono metu sąskaitos būtų mažesnės. Tačiau tai nėra privaloma, kaip atsiskaitant už elektrą ar dujas“, – sakė Virginijus Zutkis, AB ‚Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo padalinio vadovas.

Pasak V. Zutkio, nors sausis ir nustebino pajūryje senai regėtais šalčiais, kai temperatūra buvo kritusi žemiau 20 laipsnių, šilumos suvartojimas, lyginant su gruodžiu, mieste nėra itin išaugęs. Energetikų statistika rodo, kad vidutinis suvartojimas mieste išaugo 13,5 procento, tad ir sausio sąskaitų didėjimas už šildymą tvarkinguose sandariuose namuose turėtų neviršyti šio rodiklio.

„Tokią tikrą žiemą, kaip ši, akivaizdžiai pasimato, kurie namai prašosi renovacijos. Jeigu sausio šildymo sąskaita bus ketvirtadaliu ir daugiau didesnė už gruodžio, reiktų rimtai kalbinti kaimynus šiltinti namą, modernizuoti šilumos punktą ar atlikti bent dalinę renovaciją“, – teigė energetikos ekspertas.

Lietuvos būsto renovacijos analizėse skelbiama, kad per nesandarias namo konstrukcijas – neapšiltintas sienas, stogą, nesandarius langus, rūsio patalpas – iš pastato išgaruoja iki 60 procentų šilumos. O lyginant vienodus namus, kai vienas renovuotas, o kitas – ne, gyventojų sąskaitos už šildymą skiriasi net kelis kartus.