Bene labiausiai žmonės domisi manipuliavimu prekyboje. Nebus prošal pasakyti, kad taip yra dėl to, jog ši sritis praktiškai apima visus: vaikus, dirbančiuosius ar senolius.
Turiu galimybę išskaičiuoti aibę būdų, kaip stengiamasi pasiekti, kad žmonės parduotuvėse (fizinėse) pirktų kiek galima daugiau net ir tai, ko jiems visai nereikia. Norėdami paveikti mūsų pirkimo sprendimus, rinkodaros specialistai naudojasi įprasta manipuliavimo praktika arba subtiliais pasąmonės pranešimais. Jie ir pats pripažįsta, jog marketingo srityje visi triukai yra leidžiami.
Iš jų populiariausi būtų – teigiamo įvaizdžio formavimas, dėmesio patraukimas, „lengva“ apgavystė dėl kainos.
Mūsų sviesto pardavėjai įvedė keistos formos pakuotes: vienos jų yra 180 gramų, kitos 170. Palmiros Mart nuotr.
Plačiausiai naudojamas ir vienas iš seniausių manipuliacijos pirkėjais būdų – prekės ženklo kūrimas. Juo siekiama sukurti teigiamas nuostatas vieno ar kito objekto atžvilgiu. Laikrodis, kvepalai ar automobilis – nesvarbu. Tam kuriamos tarsi istorijos, mieli ar juokingi paveikslėliai, video ar audi klipai. Įtvirtinti tam tikrą ženklą gali melodija ar simbolis. Jei tokį ženklą pasąmonėje susiesite su vaikais ar gyvūnėliais ar kitu maloniu dalyku, įgysite potraukį atitinkamai prekei ar jų grupei. Dažnai galimybės pasipriešinti ar nepriimti tokio įvaizdžio daugelis neturi, nes ne tik nesupranta to veiksmo prasmės, bet ir neturi atmetimo priemonių.
Dar vienas iš plačiausiai šiuo metu naudojamų būdų – dėmesio patraukimas. Tam galima naudotis tokiais dalykais kaip išpardavimai, nuolaidos, madų demonstravimas, masinio poveikio priemonės: televizija, radijas, spauda, socialiniai tinklai.
Masiniai išpardavimai atrodo tikrai gera proga pigiau nusipirkti vieną ar kitą daiktą, tačiau šios tariamos akcijos, pasirodo, yra manipuliacijos. Kai kurie pardavėjai padidina kainas prieš pat pardavimą ir paskui skelbia nuolaidas. Pabaigoje kaina yra tokia pat aukšta, kokia buvo prieš nuolaidų kampaniją, tačiau mes, nieko neįtardami vartotojai, kuriuos vilioja tokios garsios žinutės kaip „70% nuolaida“, perkame negalvodami. Juodieji penktadieniai, mugės ar jomarkai iš tiesų nemažina kainų, o tik siekia patraukti dėmesį, ką jie sėkmingai ir daro.
Kainų politika gali būti labai keista tiems, kurie mažai pažįsta psichologinius poveikio mechanizmus. Sakykim, kainos, kurios baigiasi 4,99, 19,99 ir panašiai yra patrauklesnės nei „apvalios“ .
Lietuviai sugalvoja dar vieną būdą, kaip manipuliuoti pirkėjais. Mūsų sviesto pardavėjai įvedė keistos formos pakuotes. Vienos jų yra 180 gramų, kitos 170, nemačiau 163,82, bet gal yra.
Tokių kainų tikslas – „apsimesti“ pigesniu produktu, nei iš tikro esama. Galima perskaičiuoti per vieno kilogramo kainą, bet senoliai net su savo telefonais to nesugeba padaryti. Tiesa, vartotojai išreikalavo, kad ta kaina irgi būtų nurodoma, todėl pardavėjai jas užrašo mikrošriftu, kurio dauguma neįskaito.
Tai tinka ne tik sviestui, bet ir daržovėms, pavyzdžiui, pomidorams. Įvairių pakuočių kainos gerokai skiriasi, todėl ne kiekvienas skiria, kas pigiau, o kas tik apgaulinga.
Tai kad net sakyti neverta. Tas matosi plika akimi, jei žmogus bent kiek mastai. Prekybininkų mahinacijoms nėra ribų. Mulkina tuos kurie nesugeba mąstyti. Pastebėjau vieną, senesni žmonės yra dažniau apgaudinėjami, nes jie nesupranta. Jauni žiūri kaina ir kokybe ir ne griebia pirma pasitaikiusį prekę, kuri pakišama su nuolaida. Nuolaidų pagal tikra nėra. Čia yra akių dūmimas.