Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono teismo rūmai patvirtino, kad aplinkosaugininkai teisėtai skyrė baudas buvusiems laikiniesiems uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos vanduo” vadovams Algirdui Špučiui ir Alenui Gumuliauskui.

Laikinai įmonei vadovavę vyrai buvo nubausti finansinėmis sankcijomis už tai, kad po išvalymo jos nuotekų valykloje Dumpiuose į marias išleidžiamame vandenyje buvo viršijamos leistinos pavojingais laikomų teršalų normos.

Alenas Gumuliauskas ir Algirdas Špučys. Martyno Vainoriaus nuotr.

Teršia ir savivaldybė, ir prokurorai, ir patys aplinkosaugininkai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo A. Špučio ir A. Gumuliausko skundus, kuriuos jie buvo pateikę dėl Aplinkos apsaugos departamento (AAD) sprendimų.

A. Špučys buvo nubaustas 350 eurų bauda už tai, kad dar 2019 m. sausio 22 d. inspektoriams paėmus į Kuršių marias išleidžiamų komunalinių nuotekų mėginius ir atlikus laboratorinius tyrimus buvo nustatyta, jog jose rasta Di(2-etilheksil) ftalato, 4–nonilfenolio (šakotasis), nonilfenolių (techninis mišinys), nors šios pavojingomis laikomos medžiagos nebuvo nurodytos prie išleidžiamų į gamtinę aplinką teršalų.

Skundą teismui pateikęs A. Špučys bandė užginčyti tokį sprendimą teigdamas, kad specialistai nuotekų mėginį esą paėmė nesilaikydami nustatytų procedūrų – nuotekas įsipylė ne į stiklinį, o į plastikinį indą, be to jas paėmė ne iš tekančio vandens, mėginys parą laiko išbuvo plastikiniame inde.

„Po dviejų mėnesių, tai yra, 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. AB „Klaipėdos vanduo“ savo iniciatyva paėmus momentinį mėginį
iš nuotekų srauto po išvalymo bei perdavus ištyrimui UAB „Vandens tyrimai“ laboratorijai, buvo gauti rezultatai, jog jokių ftalatų ir nonilfenolių nuotekose nėra”, – rašoma dabar įmonės Gamybos departamentui vadovaujančio A. Špučio skunde.

Jame akcentuota ir aplinkybė, kad jokie įmonės klientai nebuvo deklaravę, kad savo veikloje naudojama ir į nuotekų tinklus išleidžia tokius teršalus, ji pati tokių medžiagų nenaudoja ir nebuvo įpareigota atlikti nuotekų tyrimus, kurių metu būtų ieškoma tokių teršalų. Primintas ir faktas, kad 2018 m. rugsėjį ir 2019 m. rugpjūti atliktų įmonės patikrinimų metu jokių pažeidimų nebuvo aptikta.

„Būtent AAD direktorius, kaip institucijos vadovas, prokuroro 2020 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. CB2-2 buvo įspėtas nedaryti pažeidimų aplinkos apsaugos kontrolės srityje, kadangi jis penkerius metus delsė AAA pateikti informaciją apie turimus nuotekų tyrimų rezultatus, kuriuose buvo užfiksuoti ftalatai ir fenoliai, rasti AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje, jog tokiu būdu AAA imtųsi aktyvių veiksmų dėl AB „Klaipėdos vanduo“ turimo TIPK leidimo peržiūrėjimo. Minėti teršalai į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą buvo patekę iš kitų ūkio subjektų, o AB „Klaipėdos vanduo“ nėra pajėgi sukontroliuoti visų galimų teršėjų, tuo labiau piktybiškai nesilaikančių nuotekų tvarkymo reikalavimų”, – skunde minimi ir pernai sausį kilusio „Grigeo Klaipėda” nuotekų skandalo atgarsiai.

Pasak A. Špučio, 2019 m. lapkritį pats „Klaipėdos vanduo” atliko tyrimus, kurių metu iš skirtingų objektų paėmė mėginius. Iš jų paaiškėjo, jog nuotekas ftalatais ir fenoliais teršia Klaipėdos apygardos prokuratūra, Klaipėdos miesto savivaldybė, „Sodra” (Smiltelės g. 12A), darželis-mokykla, esanti Minijos g. 180, Mogiliovo gatvės gyventojai ir net pati AAD Klaipėdos valdyba.

„Tačiau AB „Klaipėdos vanduo“ negali nepriimti minėtų asmenų nuotekų, nors tuo pačiu neturi technologinių galimybių šių asmenų nuotekas išvalyti. O būtent, net ir įtraukus ftalatus ir fenolius į minėtą taršos leidimą, AB „Klaipėdos vanduo“ negali ir negalės jų išvalyti, kadangi AB „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginiai nėra pritaikyti valyti pavojingas prioritetines medžiagas, tarp jų ftalatus ir nonilfenolius. Tokių įrenginių išvis nėra įdiegta Lietuvoje, nes tai reikalauja milžiniškų investicijų. Todėl norint sustabdyti minėtų pavojingų medžiagų sklaidą, reikėtų apriboti atitinkamų plastikinių gaminių pateikimą į pačią rinką bei nepriimti į valyklą nuotekų tiek iš gyventojų, tiek iš įmonių. <…> Aplinkos teršimas ftalatais ir nonilfenoliais nesumažėtų net ir juos AB „Klaipėdos vanduo“ įtraukus į Taršos leidimą, todėl jų įtraukimas į Taršos leidimą tampa vien formaliu veiksmu”, – rašoma skunde.

Klaipėdos miesto nuotekų tinklai Dumpiuose. Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot A. Špučio, iš AAD Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pasigendama bendradarbiavimo, kadangi ši įstaiga, „užuot padėjusi spręsti AB „Klaipėdos vanduo“ iškilusias problemas, kurios yra aktualios visam Klaipėdos miestui ir rajonui, imasi priemonių bausti visus iš eilės šios įmonės darbuotojus”.

Išvalyti visgi galima?

AAD su tokiais buvusio laikinojo įmonės vadovo argumentais nesutiko.

Savo atsiliepime institucija pabrėžė, jog tuo pačiu metu kontroliuojant ir Kretingos įmonę, eksploatuojančią tokį patį automatinį mėginių semtuvą su plastikinėmis dalimis, tokių pavojingų medžiagų nuotekose nebuvo aptikta. Be to, Klaipėdos miesto nuotekų valykloje įrengus stiklinį automatinį mėginių semtuvą nuotekose vis tiek buvo randama tokių pavojingų medžiagų. Mėginys, anot AAD, Dumpiuose buvo paimtas tinkamai.

„Klaipėdos vanduo“ teršalus kartu su nuotekomis epizodiškai leido į aplinką laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2019 metų. Pažymėtina, kad AAD kasmet tuo laikotarpiu AB „Klaipėdos vanduo“ siuntė AAA paimtų mėginių iš komunalinių nuotekų valyklos tyrimų rezultatus, iš kurių matyti, jog bendrovės į gamtinę aplinką išleidžiamose nuotekose yra prioritetinių pavojingų medžiagų. Šios įvardintos aplinkybės tik įrodo ir patvirtina faktą, kad bendrovei ir jos atsakingiems asmenims buvo žinoma ir suprantama, kad iš Klaipėdos nuotekų valyklos išleidžiamose nuotekose nustatomos prioritetinės pavojingos medžiagos”, – rašoma AAD atsiliepime.

Jame pabrėžta ir aplinkybė, kad bendrovė nedeklaruodama tokių išleistų į aplinką teršalų nesumokėjo ir atitinkamų mokesčių valstybės biudžetui.

Teismo posėdžio metu AAD atstovė Asta Peleckienė tikino, jog Kauno technologijos universiteto mokslininkų duomenys rodo, jog yra galimybė išvalyti tokias pavojingas medžiagas iš nuotekų.

Tačiau duomenų, kad atsakingi „Klaipėdos vandens” asmenys būtų bandę diegti kokias nors technologijas dėl ftalatų ir nonilfenolių išvalymo ir tai būtų nepavykę, nėra.

Minėtoje mokslininkų ataskaitoje rašoma, kad bendras ftalatų išvalymo efektyvumas nuotekų valymo įrenginiuose gali būti nuo 23 iki beveik 100%. Švedijos jūrų ir vandens valdymo agentūros 2014-2017 m. laikotarpiu įgyvendinti 6 miesto nuotekų valymo įrenginių optimizavimo projektai įdiegiant papildomus pažangius nuotekų valymo metodus esą parodė, kad šiuo metu yra prieinamų metodų, kurie gali būti taikomi miesto nuotekų valymo įrenginiuose, siekiant sumažinti įvairių tipų mikroteršalus, tai pat ir ftalatus.

Pabrėžta, kad A. Špučys penkerius metus buvo įmonės valdyboje ir situacija jam turėjo būti žinoma.

Tarša – ir 2019 m. gruodį

Bylą išnagrinėjusi teisėja J. Grigonienė konstatavo, kad A. Špučio skundas yra atmestinas.

Anot teismo, atliktų nuotekų mėginių tyrimų objektyvumu abejoti nėra pagrindo.

Sprendime akcentuojama, kad 2014, 2017 ir 2018 m. vasario mėnesiais atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, jog „Klaipėdos vanduo“ su nuotekomis į aplinką išleidžia nonilfenolius, di(2etilheksil) ftalatus, tad A. Špučys turėjo galimybę kreiptis dėl taršos leidimo sąlygų tikslinimo, tačiau iš nerūpestingumo to nepadarė. Tai, kad po pažeidimo nustatymo įmonė pateikė prašymą patikslinti turimą leidimą, anot teismo, tik įrodo jos atsakingų asmenų suvokimą apie tokio leidimo būtinumą ir pareigą jį turėti.

A. Špučį laikinojo „Klaipėdos vandens” generalinio direktoriaus pareigose pakeitęs A. Gumuliauskas tokia pat 350 eurų bauda buvo nubaustas už tai, kad Di(2-etilheksil) ftalato ir dibutilftalato koncentracijų viršijimai buvo nustatyti 2019 m. gruodį Dumpių nuotektų valykloje paimtuose mėginiuose. Jis savo skunde teismui dėstė analogiškus argumentus kaip ir A. Špučys.

A. Gumuliauskas papildomai pridėjo, jog įmonė nepraleisdama termino dar 2019 m. rugsėjį kreipėsi į AAA dėl taršos leidimo sąlygų tikslinimo. O, minimoje mokslininkų ataskaitoje esą aptariamas teorinis, bet ne praktinis galimybių išvalyti nuotekas nuo ftalatų įgyvendinimas. Be to, esą negalima lyginti Lietuvos su kitomis ekonomiškai labiau išsivysčiusiomis šalis.

Skunde akcentuota, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nėra teršėjas, teršia kiti subjektai, įmonės klientai. 

Tačiau ir papildomi argumentai A. Gumuliauskui nepadėjo išvengti analogiško likimo – jo skundas irgi buvo atmestas. 

Tokie pirmos instancijos sprendimai dar gali būti skundžiami Klaipėdos apygardos teismui. 

Problema ir Vilniuje

Kad gyventojų ir įmonių išleidžiamose nuotekose daugėja tokių sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, pernai rudenį skelbė ir bendrovė „Vilniaus vandenys“. 

Pasak „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovės Aurelijos Baronienės, viena pavojingiausių aptinkamų teršalų grupių yra būtent ftalatai.  Jie naudojami siekiant padaryti plastiką lankstesnį, skaidresnį, ilgaamžiškesnį. Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje, buitinėje chemijoje, ji naudojama medžio apdailos priemonėse. Ftalatai taip pat gali slypėti minkštuose plastmasiniuose žaisluose, kūdikių buteliukuose, čiulptukuose, plastmasinėse staltiesėse, seilinukuose, dušo užuolaidose.

„Ftalatai nėra stipriai įsitvirtinę plastike, jie laisvai migruoja, nesunkiai patenka į aplinką ir juos itin sudėtinga išvalyti iš nuotekų. Į žmonių organizmus jie patenka per maisto produktus, kurie buvo supakuoti ar pagaminti naudojant plastikinę įrangą. Ftalatų gauname ir tuomet, kai vartojame gėrimus per plastikinius šiaudelius. Taip pat šios medžiagos į mūsų organizmą patenka ir per kosmetikos priemones“, – pranešime cituota A. Baronienė.

Ftalatai siejami su endokrininės sistemos ir vystymosi sutrikimais, hiperaktyvumu ir galimai net vėžiniais susirgimais.

Alkilfenoliai – tai dirbtinės cheminės medžiagos, kurios naudojamos popieriaus masės ir popieriaus gamyboje, tekstilės, apmušalų, žemės ūkio pesticidų, metalų ir plastikų gamyboje, naudojamos tekstilės pramonėje dažant audinius.

Buityje paplitusi alkifenolių rūšis – nonilfenolio etoksilatas (NPE), kuris ypač gerai žinomas dėl valomųjų savybių ir dedamas į įvairias dezinfekavimo ir valymo priemones.

„Todėl nemaži kiekiai nonilfenolių yra nuleidžiami į kanalizaciją ir aptinkami išleistose nuotekose. Šios medžiagos gali pasiekti upes, o vėliau per žuvį gali patekti ant mūsų stalo. Nonilfenoliai daro nepataisomą žalą žmogaus endokrininei sistemai, gali išsivystyti tam tikros vėžio rūšys, atsirasti nutukimas, diabetas, ankstyvas lytinis brendimas, vaisingumo problemos, neigiamai veikia nervų sistemą“, – teigia A. Baronienė.