Muzikinis teatras savo laikraštyje naudoja ir „Atviros Klaipėdos” publikaciją (1)

Kultūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2021-03-22

Pirmasis 2021-ųjų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro laikraščio numeris skirtas įstaigos istorijai, senesnei už jį patį. Į trečius metus leidžiamą spaudinį, šį kartą „Dedikacijos“ pavadinimu, sudėtos istorijos, pasakojančios apie teatro kūrėjų ir net publikos aikštingas iniciatyvas, kurių dėka muzikinis teatras Klaipėdoje įvairiomis formomis ir pavadinimais gyvuoja daugiau nei 200 metų.

Keitėsi pavadinimai, bet idėja – ta pati

Sudėtinga istorinius įvykius atskirti nuo kūrėjų: visi į laikraštį supinti faktai ir prisiminimai tarsi byloja, kad didžiuliai įvykiai prasideda nuo idėjų, kurių įkvėpėjais tampa kilnių ir didžių tikslų turintys žmonės, gebantys burti bendraminčius ir veikti.

2020-aisiais minėtas Muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų jubiliejus (1820 m. įvyko pirmasis operos pastatymas Klaipėdoje), o juos palydėti planuota koncertu, skirtu ne tik šiai sukakčiai, bet ir Lietuvos operos 100-mečiui.

Deja, koncertą „Dedikacija #Operai100 #Teatrui200” dėl karantino ribojimų teko atidėti. Muzikologė, profesorė Daiva Kšanienė pasakoja, kuo ypatingi šie du jubiliejai Klaipėdai ir visai Lietuvai.

Kad muziką Klaipėda mylėjo visada, patvirtina ir literatūrologė Jovita Saulėnienė, pasakojanti apie profesionaliosios muzikos apraiškas Klaipėdoje XIX amžiuje.

Apie Klaipėdos kultūros flagmaną, pastatytą ant ravelino, pasakojama Martyno Vainoriaus straipsnyje, parengtame pagal „Atviros Klaipėdos“ publikaciją.

Muzikinio teatro pradžia

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, iki tol veikęs kitais amplua, šiandieninį pavadinimą gavo tik 1987 m. sausio 1 d., kai Klaipėdos liaudies opera, gyvavusi entuziastų dėka, tapo valstybine įstaiga.

Daug prie to prisidėjo ilgametis Klaipėdos liaudies operos teatro vadovas Kazys Kšanas, 20 metų buvęs įkvėpėju daugiau nei šimtui operos profesionalų ir mėgėjų. Kartu su maestro bandome apžvelgti istorinius kultūrinius įvykius, prisiminti pirmuosius pastatymus ir ryškiausius juose dalyvavusius žmones.

Muzikinį teatrą kūrė asmenybės, kurių kiekvienas paliko ryškius ir svarbius pėdsakus.

Apie savo veiklą pasakoja šiemet 80-metį švenčiantis dirigentas Algis Jonas Lukoševičius, Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovavęs 1991–1992 metais.

Rubrikoje „Portretas“ – spektaklių vadovė Marijana Fokina, Muzikiniame teatre dirbanti nuo pat jo įkūrimo. Norisi priminti, kad M. Fokina Muzikinio teatro pastatymais žavisi ne tik laiku ir vietoje juos sustyguodama. Ji – viena pirmųjų Muzikinio teatro baleto šokėjų, baleto trupės inspektorių ir net jos kūrėjų.

Legendinė ir rubrikos „Užkulisių paslaptys“ herojė vyriausia kostiumininkė Paulina Arlauskienė, kuri jaudinasi prieš kiekvieną premjerą ne mažiau nei scenoje pasirodantys kūrėjai.

Dautartų giminės kūrėjai Klaipėdai dovanojo dvi „Traviatas“, kurias skiria šeši dešimtmečiai istorijos: 1992–1995 m. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovavusios baletmeisterės Laisvės Dautartaitės užsidegimo dėka 1994 m. gruodžio 31 d. publika išvydo Giuseppe Verdi operą „Traviata“, diriguojamą italo Dante Anzolini. 1934 m. Klaipėdoje muzikos bei teatro entuziastų dėka įvyko pirmoji G. Verdi  „Traviatos” premjera, kurią režisavo L. Dautartaitės tėvas, Valstybės teatro Kaune operos solistas Stasys Dautartas.

Šių metų planai

„Ko publikai laukti šiemet? Daug gražių pastatymų. Šiuo metu intensyviai formuojame KVMT tarptautinio vasaros festivalio programą, kuri bus paskelbta artimiausiu metu. Šių metų festivalis žiūrovams pateiks visiškai naują koncepciją. Tarptautinio festivalio programoje ir žiūrovus įaudrinęs R.Wagnerio „Skrajojantis olandas“, ir žinomo choreografo, Slovėnijos Mariboro teatro baleto meno vadovo Edwardo Clugo dviejų vienaveiksmių baletų pastatymas. Tikime, kad šis tarptautinis festivalis taps ne tik Klaipėdą, bet ir visą šalį reprezentuojančiu kultūros įvykiu. Pozityviai nusiteikę laukiame meto, kai pavasaris pralauš ne tik žiemos ledo įšalą, bet ir išjudins pandemijoje sustingusias meno įstaigas, o salės atsivers žiūrovams!“, – vadovo skiltyje pasakoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Žymos: | | | | |

Komentarai (1):

Įrašo “Muzikinis teatras savo laikraštyje naudoja ir „Atviros Klaipėdos” publikaciją” komentarų : 1

  1. R.G. parašė:

    kuo Muzikinis teatras nustebins mus šiais metais dar pažiūrėsim, bet po pernai, palepintiems bus sunku. O už Skrajojantį didžiajame Lindenau Elinge didžiausia padėka Laimai Vilimienei ir visai komandai. Kad taip daugiau tokių projektų aktualiose šiandien miestui erdvėse. Gerų metų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Veidai

85-ąją jubiliejų švenčiantis maestro: „Teatras man – visas gyvenimas"

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ilgametis vadovas, garbės dirigentas Stanislavas Domarkas gegužės 30 d. 18.30 val. didžiojoje salėje „Jūra“ koncertu „Vivat, ...
2024-05-27
Skaityti daugiau

Kultūra

Gdansko Baltijos opera į Klaipėdą atvyks su „Karaliumi Rogeriu“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovai ką tik grįžo iš Lenkijos, kur pagal programą „Įkvepianti kultūra“ lankėsi Gdansko Baltijos operoje (Opera ...
2024-05-24
Skaityti daugiau

Nuomonės

Atgimimo aikštės ir Muzikinio teatro rekonstrukcijų paralelės

Atgimimo aikštę rekonstruoti bei požeminį garažą po ja įrengti už 21,03 mln. eurų fiksuotą kainą UAB „Infes“ savivaldybei įsipareigojo per ...
2024-05-19
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This