Pirmadienį aukščiausi Lietuvos valdžios žmonės sutarė eiti kartu skiepytis nuo COVID-19. Šis žingsnis turėtų tapti pavyzdžiu bendrapiliečiams, esą skiepytis yra būtina, saugu ir valstybiška. Net ir kompanijos „AstraZeneca“ vakcina, kurios reputacija beveik nuo pat jos sukūrimo pradžios tapo gerokai pašvinkusi.
Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr.
Iš pradžių Europos vaistų kontrolės biurokratai ėmė viešai svarstyti, ar iš tikrųjų medikamento bandymų metu buvo deramai tiriamas galimas poveikis vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms. Kada ši abejonė oficialiai buvo atmesta kaip niekinė, radosi kitų – dėl galimo šalutinio poveikio pasiskiepijusių žmonių sveikatai. Ypač dėl esą skiepo formuotis skatinamų kraujo krešulių (trombų). Vienai po kitos Europos Sąjungos šalims stabdant „AstraZeneca“ preparato naudojimą, Lietuva pasekė tuo pat keliu viena paskutiniųjų. O mūsų sveikatos apsaugos ministras sulaukė kritikos tarkos už tai, kad tą pačią dieną dievažijosi apie skiepo saugumą, o vakarop priėmė sprendimą stabdyti arklius.
Politinis chaosėlis truko kelias dienas, kol ketvirtadienį Europos vaistų tarnyba paskelbė, kad „AstraZeneca“ produktas yra visiškai saugus. Tądien, reikia manyti, ir vyko išankstinės arba paskutinės konsultacijos tarp svarbiausių valdžios institucijų, kaip jų vadovai gali išgelbėti ne tik be reputacijos likusią vakciną (pažadėta naudoti „AstraZeneca“ produktą), bet ir stumtelėti dėl to stringantį piliečių skiepijimo procesą, kuris ES kontekste pas mus ligi tol atrodė visai padoriai.
Kita vertus, tuo pat metu vienos didesnių Vilniaus poliklinikų vadovas TV kanalams nurodė, esą situacija yra gana rimta, nes dalį nepanaudotų vakcinų tenka išmesti.
Manding žadėtoji bendra pirmadienio akcija yra gerokai pavėluota. Jeigu valdžios žmonių skiepijimasis in corpore būtų surengtas prieš porą mėnesių, kada nors š. m. pradžioje, galbūt būtų galima tikėtis, kad atsakingai mąstantys visuomenės nariai gautų daugiau drąsos ir užtikrintumo diskusijose su vadinamaisiais antivakseriais. Taip pat ir entuziazmo.
Tačiau tada lyg susitarus buvo tvirtinama, esą visi valdžiažmogiai lauksią savo eilės prie skiepų. Atrodė, kad toks pasirinkimas yra skaidresnis, padoresnis ir teisingesnis už dalyvavimą propagandos kampanijoje.
Ir šiandien jau visai neatrodo, kad pasirinkta kitokia alternatyva – vakcinuotis pačio proceso pradžioje, nepaisant amžiaus, tikslinės grupės ar kitų kriterijų – apie šalies vadovus piliečiamss būtų sufleravusi, kad jie spjauna į skaidrumą, banaliai naudojasi tarnybos padėtimi.
Ką protingesnio Vyriausybė šiuo metu galėjo padaryti – tai sudaryti sąlygas pasiskiepyti tiems, kurie to nuoširdžiai nori ir pagrįstai piktinasi girdėdami sveikatos įstaigų vadovų porinimus, esą vakcinas reikia išmesti dėl nepakankamo skiepijimosi entuziazmo tų, kurie laukia skiepo teisėtoje eilėje.
Nežinau, kaip galima būtų organizuoti tokią procedūrą, tačiau maždaug įsivaizduoju, kad minios skiepų entuziastų prieš TV kameras galėtų padaryti daug didesnį poveikį procesui už šeimyninę šalies vadovų nuotrauką šalia skiepijimo punkto.
Vyriausybė kol kas pabrėžia, kad tokia galimybė yra svarstoma. Išvertus į normalių žmonių kalbą tai reiškia, kad valdžia gal ką nors ir svarsto, tačiau ligi jos galimo sprendimo – it ligi Mėnulio. Gal apsispręs, gal neapsispręs, o galbūt norės luktelėti, kad įvertintų, kokį poveikį procesui turėjo sinchroninis aukščiausių valdžios žmonių pasiskiepijimas nuo pražūtingo viruso.
Mes turime ne ministtrus o marionetes,kurias tampo taip kaip kažkam reikia.