Apeliacinis teismas, prieš metus gavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymą iš naujo nagrinėti bylą, kurioje praeityje garsus Klaipėdos verslininkas Pranciškus Jurgutis buvo nuteistas už galimas machinacijas su Europos Sąjungos (ES) parama, skirta Elektrėnų–Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijai, penktadienį priėmė naują nutartį.
Ja konstatuota, jog P. Jurgutis neiššvaistė didelės vertės svetimo turto. Taip pat jis nebeturės atlyginti bankui šimtų tūkstančių eurų.
Pranciškus Jurgutis. Stopkadras iš Skirmanto Malinausko siužeto Youtube paskyroje
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba dar 2013-ųjų sausį buvo baigusi bylą, kurioje AB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ (KHES) valdybos pirmininkas P. Jurgutis ir generalinis direktorius Valdemaras Jasevičius buvo įtariami tuo, kad piktnaudžiaudami tarnyba pasisavino daugiau nei 4,5 mln. Lt ES paramos. Teigta, kad dalis pinigų – 2,4 mln. Lt – nusikalstamu būdu legalizuota.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad KHES, pasirašiusi rangos sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Elektrėnų savivaldybės administracija, įsipareigojo atlikti Elektrėnų–Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbus, kurių bendra vertė daugiau nei 22 mln. Lt. Bendrovė gavo 5,7 mln. Lt avansą, tačiau atliko darbų tik už 900 tūkst. Lt. Anot tyrėjų, P. Jurgutis ir V. Jasevičius gautas avansines lėšas panaudojo ne projektui įgyvendinti, o bendrovės skoloms sumokėti. Dalis Europos Sąjungos paramos lėšų per P. Jurgučio valdomą bendrovę esą buvo panaudota už 2,3 mln. Lt įsigyjant patalpas Vilniaus senamiestyje, o dar 100 tūkst. Lt išgryninti iš bendrovės sąskaitos.
Vilniaus apygardos teismas V. Jasevičių išteisino, o P. Jurgutis buvo nuteistas trimis su puse metų laisvės atėmimo, šios bausmės vykdymą atidedant 3 metams, turėjo sumokėti 2500 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. „Swedbank” naudai iš jo priteista 652 500 Eur. 2018 m. gruodį Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, kurią sudarė Valdimaras Bavėjanas, Viktoras Kažys ir Aloyzas Kruopys, paliko nuosprendį nepakeistą.
Su tokiu verdiktu nesutikęs P. Jurgutis pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bei prašė baudžiamąją bylą nutraukti.
Pastarojo išplėstinė kolegija, kurią sudarė septynis teisėjai, pernai vasarį priėmė sprendimą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nes nustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Dabar jau bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija, kurią sudarė teisėjai Marius Bajoras, Ernesta Montvidienė ir Regina Pocienė, konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra naikintinas, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Nuosprendyje pabrėžiama, kad Vilniaus apygardos teismas perkvalifikavo P. Jurgučio veiką, pakeitė kaltinimo faktinę aplinkybę ir konstatavo, kad iššvaistytas turtas buvo P. Jurgučio, o ne V. Jasevičiaus žinioje, nors apie tokią galimybę kaltinamojo posėdžio metu nebuvo informavęs.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra nebuvo nurodžiusi KHES atsidaryti atskiros (tikslinės) banko sąskaitos, kuri būtų skirta išimtinai projektui vykdyti, nebuvo ir nurodymo, kad įmonė negali disponuoti šiomis lėšomis. Pabrėžta ir tai, kad darbai buvo atlikti, objektas perduotas eksploatuoti užsakovui, todėl nei Lietuvos biudžetui, nei Europos Sąjungos sanglaudos fondui žala nebuvo padaryta.
Teismo įsitikinimu, kilęs ginčas dėl netinkamos P. Jurgučio veiklos atstovaujant bendrovei, šios veiklos ekonominio neefektyvumo, žalingumo ar sutarčių netinkamo vykdymo ir dėl to atsiradusių nuostolių, yra spręstinas civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka.
Panaikinta buvo ir ta žemesnės instancijos teismo nutarties dalis, kuria užtikrinimo garantiją išdavusiam AB „Swedbank“ buvo priteista iš P. Jurgučio 652 500 Eur. Nurodyta, kad bankas turi teisę pareikšti atitinkamą ieškinį civilinio proceso tvarka.
Lietuvos vyriausybės pareigūnams, susijusiems su kyšininkavimu pažeistame „Alstom“ susitarime, taikoma korupcijos byla, „MLex“ sakė Lietuvos prokurorai.
Šalies antikorupcijos agentūros tyrimas atliekamas po trijų „Alstom“ vadovų apkaltinimo JK pernai JK ir juos įkalinus Rimtojo sukčiavimo tarnyboje.
„Patvirtiname, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba [vykdo] įtariamos korupcijos, susijusios su pareigūnų nusikaltimais, susijusiais su„ Alstom “veikla, tyrimą“, – elektroniniu paštu „MLex“ sakė atstovė.
Tarnyba, žinoma kaip STT, bendradarbiauja su SFO JK, pridūrė ji.
2016 m. Prancūzijos geležinkelių infrastruktūros bendrovės JK padalinys „Alstom Power“ prisipažino kaltu už tai, kad per subrangovų bendrovę „Kruonio“ užmaskavo korupcinius mokėjimus aukštiems Lietuvos pareigūnams.
JK teismo dokumentuose „Kruonio“ savininkas Pranciskus Jurgutis buvo nustatytas kaip aktyvus Lietuvos socialdemokratų partijos narys, glaudžiai susijęs su keliais įtakingais politikais. Neaišku, ar STT tiria Jurgutį.
53 metų Nicholas Reynoldsas, buvęs pasaulinis „Alstom Power“ katilų modifikavimo padalinio pardavimo direktorius, sumanė sumokėti 5 milijonus eurų (5,7 milijono dolerių), kad laimėtų 240 milijonų eurų vertės elektrinės atnaujinimo sutartį iš „Lietuvos elektrinės“, antrinės Lietuvos valstybinės energetikos įmonės. Bendrovė „Lietuvos energija“ nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2010 m. kovo mėn. Jis buvo įkalintas gruodžio mėnesį po teismo Londono „Blackfriars“ karūnos teisme.
Dar du buvę „Alstom Power“ vadovai – 75 metų Johnas Venskus ir 68 metų Göranas Wikströmas – prisipažino kalti dėl korupcijos kaltinimų ir buvo įkalinti 2018 metų gegužę.
„Alstom Power“ buvo nubausta daugiau kaip 6 milijonais svarų bauda ir sumokėjo beveik 11 milijonų svarų kompensaciją Lietuvos vyriausybei, įvykdžius jos kaltę.
„Korupcijos kultūra, akivaizdi Alstom grupėje, buvo plačiai paplitusi“, – sakė SFO vadovė Lisa Osofsky po praėjusio mėnesio Reynoldso nuosprendžio. „Buvo apskaičiuota ir palaikoma neteisėta jų veikla siekiant gauti pelningų sutarčių, pakertant teisėtą verslą ir visuomenės pasitikėjimą“.
STT atsisakė komentuoti, ar tiria kokius nors „Alstom“ padalinius, ar kurį nors bendrovės vadovą.