Klaipėdos universitetas (KU) savo pranešime spaudai išreiškė nusivylimą tuo, kad Seimas balandžio 1-ąją nepritarė parlamentaro, opozicijos atstovo valstiečio Eugenijaus Jovaišos siūlymui suteikti Klaipėdos universitetui ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų rengimo centro statusą.

Už praėjusios kadencijos Seimo pakeitimo nutarimo pakeitimą pirminėje balsavimo stadijoje iš klaipėdiečių parlamentarų balsavo tik Ligita Girskienė ir Dainius Kepenis, prieš pasisakė Audrius Petrošius, susilaikė neringiškis Andrius Bagdonas, o kiti balsavime nedalyvavo. 24 Seimo nariams palaikius idėją, 35 balsavus prieš ir tiek pat susilaikius, pasiūlymas nepraėjo net pateikimo stadijos. Kad jis būtų tobulinimas, kito balsavimo metu pasisakė tik 16 (tarp jų – D. Kepenis), o už atmetimą balsavo 80 (tarp jų – A. Bagdonas, L. Girskienė, A. Petrošius).

Prieš ketverius metus valstiečių dominuojamo Seimo priimtas politinis sprendimas nutraukė ilgametes pedagogų rengimo tradicijas Klaipėdoje, šią teisę palikdamas tik Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetams bei Šiaulių universitetiniam mokslo centrui.

„Tuometis sprendimas buvo skaudus mums visiems – ir bendruomenei, ir visai Vakarų Lietuvos regiono aplinkai. KU buvo vienas iš didžiausių šalies pedagogų rengimo centrų, iš kurio pedagogai pasklisdavo po visą Vakarų Lietuvą. Po tokios politinės pertvarkos pradėjo nykti ir ilgus metus Klaipėdoje puoselėta edukologijos mokslo tradicija. Natūralu, kad visi tikėjomės, jog anksčiau ar vėliau ši klaida bus ištaisyta, juolab kad Universitete kuriamam jūriniam STEAM centrui 2019-aisiais suteiktas metodinio centro statusas. Vadinasi, mes galime kurti metodikas mokytojams tobulintis, bet pačių mokytojų rengti negalime“, – pranešime cituojamas KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys.

KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas sako suprantantis, jog Seimo dauguma atmetė sprendimo projektą vien todėl, jog jį teikė opozicijos atstovas, bet tai, kad klausimas vėl grįžo į Seimo aplinką – sveikina.

„Vertinu tai kaip naujos politinės diskusijos pradžią, kurioje, tikiuosi, bus išgirsti mūsų argumentai. Po 2017-ųjų Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo prasidėję pokyčiai Vakarų Lietuvos regionui turėjo neigiamų pasekmių. Čia jau jaučiamas pedagogų stygius. Dėl tokios padėties susirūpinusios krašto savivaldybės dar 2019-aisiais 15-os merų parašais patvirtino bendrą su KU memorandumą dėl pedagogų rengimo Klaipėdoje būtinybės. Kone kasdien iš savivaldybių sulaukiame užklausų dėl to, ar atnaujinsime pedagogų rengimą. Jų lyderiai susirūpinę, nes supranta, jog retas Vilniuje ar Kaune studijuojantis jaunuolis važiuos į Šilutę ar Skuodą mokyti vaikų. Politiniai sprendimai čia būtini ir jie neturėtų būti atidėliojami“, – teigia prof. dr. A. Razbadauskas.

Anot KU, sukaupti statistiniai duomenys rodo, jog įstaiga pedagogų rengimo srityje atliepia Vakarų Lietuvos regiono poreikius, nes 82 proc. stojančiųjų į pedagogines studijas yra šio regiono abiturientai, iš kurių 63 proc. baigę studijas dirba Vakarų Lietuvos regiono ugdymo įstaigose arba tęsia magistro studijas.

Nuo 1991 metų Klaipėdos universitete parengta daugiau nei 7000 pedagogikos studijų krypties bakalaurų ir apie 2400  magistrų, apgintos 52 disertacijos. Klaipėdos universiteto parengtų pedagogikos specialistų poreikį darbo rinkai patvirtina absolventų įsidarbinimo rodikliai: 2015 m. – 90 proc., 2016 m. – 92 proc., 2017 m. ir 2018 m. – po 97 proc.