Šiandien, balandžio 12-ąją, sukanka lygiai dešimt metų, kai Klaipėdos meru buvo išrinktas Vytautas Grubliauskas. Ir jo bendražygiai, ir kritikai pripažįsta, jog merui itin sėkminga buvo pirmoji kadencija, o po jos dėl įvairių aplinkybių dirbti darėsi vis sudėtingiau.
„Atvira Klaipėda“ pasidomėjo, kaip savo dešimtmečio veiklą vertina pats V. Grubliauskas, jo esami ir buvę bendražygiai, kritikai ir politologai.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Martyno Vainoriaus nuotr.
Visos kadencijos skirtingos
2011 metų balandžio 12 dieną tuomet Liberalų sąjūdžio narį Vytautą Grubliauską uostamiesčio meru išrinko Klaipėdos miesto taryba, kurioje daugumą sudarė liberalai – Liberalų sąjūdis ir Liberalų ir centro sąjunga.
Seimo nario mandato atsisakęs V. Grubliauskas buvo vienintelis kandidatas užimti miesto vadovo postą, jį slaptame balsavime palaikė 21 miesto tarybos narys, 10 balsavo prieš. Tai buvo paskutinis kartas, kai Klaipėdoje, o ir visoje Lietuvoje, merus rinko savivaldybių tarybos.
2015 metais Vytautas Grubliauskas jau triumfavo pirmą kartą vykusiuose tiesioginiuose mero rinkimuose ir antrą kartą stojo prie miesto vairo. Jį šiuose rinkimuose iškėlė Liberalų sąjūdis. Tačiau įpusėjus kadencijai, partijos Klaipėdos skyriuje atsirado trintis, dalis jos narių pasitraukė, todėl artėjant naujiems savivaldos ir tiesioginiams mero rinkimams, V. Grubliauskas suformavo visuomeninį komitetą „Vytautas Grubliauskas ir komanda“. Šis komitetas rinkimuose iškovojo daugiausia mandatų, o V. Grubliauskas sulaukė daugiausia klaipėdiečių pasitikėjimo ir 2019 metų pavasarį prasidėjo jau trečioji jo, kaip mero, kadencija.
„Atviros Klaipėdos“ paprašytas įvertinti savo veiklos dešimtmetį, šiemet gruodį 65 metų sukaktį švęsiantis V. Grubliauskas akcentavo, kad jis buvo labai permainingas.
„Visos trys kadencijos yra labai skirtingos ir nepalyginamos. Pirmąją kadenciją dar buvo senoji rinkimų sistema, tad buvo ir tokia priklausomybė nuo tarybos nuotaikos, nusiteikimo, susitelkimo vienam ar kitam sprendimui. Tai palikdavo tokį nesvarumo jausmą. Puikiai suprasdavai, kad atsitikus kokiam nors įvykiui, politinėms perturbacijoms, susiformavus kitai daugumai, iškart gali netekti to darbo, nors to niekada nebijojau. Bet išsilaikėme, nors buvo įvairių pasiūbavimų“, – prisiminė pašnekovas.
Antrojoje kadencijoje, kai meras jau buvo išrinktas tiesiogiai, anot V. Grubliausko, atsirado daugiau saugumo jausmo, ramybės.
„Sudėtingiausia buvo tai, kad miestiečiai savo lūkesčius sudėjo į tiesiogiai išrinktą merą, kad mieste praktiškai atsirado ir premjeras, ir prezidentas ir vietos seimelio primininkas. Tokių lūkesčių buvo labai daug ir buvo labai nelengva stengiantis juos kuo labiau patenkinti, bet tuo pačiu susidurti su realybe, kad įrankių tuos lūkesčius patenkinti nebuvo adekvačiai subalansuota. Tai antroji kadencija, sakyčiau, buvo toks ieškojimas ir susiorientavimas aplinkoje visiems. Bet toji kadencija buvo pati ramiausia iš visų“, – tvirtino Klaipėdos meras.
Trečioji kadencija, kuri jau įpusėjo, pasak V. Grubliausko, nuo kitų skiriasi tuo, kad savivaldos rinkimuose jis dalyvavo ne su partija, o su visuomeniniu komitetu.
„Komiteto formavimo istoriją nulėmė aplinkybės, todėl jis buvo sukurtas greitai, o ne labai iš anksto ruošiantis. Manau, kad tai ir buvo viena iš prielaidų tiems pokyčiams, kurie įvyko per šią kadenciją. Kita vertus, kai prisimenu, kiek išbandymų ir netikėtumų kliuvo šiai kadencijai – tai ir pandemija, ir visi taršos dalykai, ir komiteto formavimas, ir jo transformacijos, galiu sakyti, kad patirta tiek, kiek per ankstesnes dvi kadencijas nė sapne nesisapnavo“, – konstatavo V. Grubliauskas.
Ši kadencija išskirtinė tuo, kad pirmą kartą per pastaruosius beveik 30 metų Klaipėdos miesto taryboje nebėra valdančiosios daugumos. Kovą vykusiame miesto tarybos posėdyje dvi politikės – Vaida Raugelė ir Judita Simonavičiūtė pranešė apie savo pasitraukimą į opoziciją. Jos į miesto tarybą buvo išrinktos visuomeninio komiteto „Vytauto Grubliauskas ir komanda“ sąraše. Kai politikės pasitraukė į opoziciją, valdančiojoje daugumo liko tik 15 narių, o tai yra mažiau nei pusė visų miesto tarybos narių, todėl valdančioji dauguma realiai tapo valdančiąja mažuma.
Nemoka perskaityti asmenybių
Dvi kadencijas V. Grubliausko komandoje vicemeru dirbęs, o pernai penkis mėnesius jo patarėju buvęs Artūras Šulcas šiuo metu politinius procesus stebi iš šono ir, kaip pats sako, stengiasi objektyviai vertinti tiek nueitą kelią, tiek dabartį.
Artūras Šulcas. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Pradžia buvo tikrai gera. Vytautas Grubliauskas tikrai buvo kitoks meras nei jo pirmtakas Rimantas Taraškevičius. Jis nesikišo į ūkinius procesus, administracines procedūras, iš esmės nuo tų procesų atsiskyrė ryžtingai su visa komanda persikeldamas į rotušę. Gal tai ir nebuvo blogai, gal tai reikėjo daryti vien tam, kad miestas vėl neprarastų rotušės“, – apie daug diskusijų sukėlusį persikraustymą priminė A. Šulcas.
Jis tvirtino manąs, jog pirmoji kadencija tikrai buvo sėkminga – ir planai sukurti, ir visi didieji lūkesčiai iškelti.
„Visi didieji projektai, pavyzdžiui, Atgimimo aikštės rekonstrukcija, Bastionų tiltas ir panašiai, kurie tik dabar įgyvendinami, susiformavo būtent pirmos kadencijos metu. Manyčiau, kad net tada gimė, susiformavo tolimos strategijos iki 2030 metų kontūrai, o antroje kadencijoje jau imta kalbėti apie Mėlynojo proveržio strategiją, kurioje iš esmės ir buvo apibendrinti visi dalykai, kurie dėliojosi per pirmąją kadenciją. Sakyčiau, kad pirmojoje kadencijoje ir komanda buvo gyvesnė, norinti daryti ir padaryti“, – kalbėjo A. Šulcas.
Jo žodžiais, antroji mero kadencija parodė, jog ilgos distancijos yra sudėtingos.
„Miestas pradėjo pastebėti, kad iškelti tikslai, idėjos tempiasi, neprasideda jų realizacija. Visi procesai 4-5 metais pradėjo vėluoti. Tai, kas dabar įgyvendinama, realiai turėjo būti padaryta prieš 4-5 metus – nuo tikslinės teritorijos sutvarkymo iki Ąžuolyno giraitės gražinimo ir panašiai. Gal dar per mažai laiko praėjo įvertinti, kodėl taip atsitiko. Be abejo, didžioji atsakomybė tektų Klaipėdos savivaldybės administracijai ir jos praėjusios kadencijos vadovams. Visgi mero pakilimas virš intrigų ir norėjimas atsiriboti, bet tuo pačiu būti procesų siela nedavė tų rezultatų, kurių, ko gero, ir pats meras tikėjosi. Manau, jog problema buvo administracijos ir kai kurių asmenybių nesuvaldymas. Be to, prisidėjo ir tai, kad labiau įsiklausyta į vox populi, o ne į ekspertų, galų gale, visos savo komandos narių nuomonę. Tai, kad komandą ir dabar palieka bendražygiai, tai yra tam tikros erozijos požymis ir tai nėra geras procesas“, – konstatavo pašnekovas.
Anot jo, V. Grubliauskas turi nepaprastai gerų savybių. Jis yra puikus oratorius, moderatorius, turi nuostabią klausą viską aplink girdėti ir matyti, o vėliau susidėlioti, susisteminti.
„Bet yra kažkurios savybės, kurios ilgoje distancijoje lemia tai, kad miesto ūkio subjektai, galiausiai viso miesto kaip gyvo organizmo visos dedamosios pradėjo pajusti kažkokią tuštumą viršūnėse, kad nėra į ką atsiremti. Ir tada kiekvienas pradėjo gyventi pagal save. Štai toks jausmas dabar yra apėmęs. Nenoriu nuvertinti Vytauto kaip didelės asmenybės, nes tikrai daug reiškia tai, kad jis sugeba dešimt metų išlaikyti didžiosios daugumos miestiečių pasitikėjimą. Manau, kad jis ir dabar yra tas politikas, kuriuo klaipėdiečiai pasitiki labiausiai. Bet šalia to, negalima nepajusti, kad procesai buksuoja, kad meras, deja, nesugeba to suvaldyti“, – teigė A. Šulcas.
Jo nuomone, nemažai atsakomybės turėtų prisimti ir mero komanda. Tačiau anot A. Šulco, V. Grubliausko bėda ta, kad „jis neturi uoslės žmonėms, jis nesugeba perskaityti asmenybių“.
„Ir tada aplinkui, kaip ir aplink didelį ąžuolą, visada renkasi daug visokių lapų, priauga šabakštynų. Manau, kad priežasčių reikėtų ieškoti ir artimiausioje aplinkoje, komandoje, nes politinė komanda yra pabyrėjusi. Nepaisant visko, V. Grubliausko vaidmenį šiuolaikinėje Klaipėdos istorijoje vertinu labai pozityviai. Tik manau, kad žmogiškai meras išsisėmė. Ne veltui sakoma, kad ilgiau septynerių metų negalima vienoje pozicijoje dirbti. Ir pats po dvejų vicemero kadencijų pajutau, kad reikia radikalių permainų, nes daraisi pats sau nebeįdomus. Manau, kad Vytautas ir pats jaučia, kad jam šis darbas jau yra rutina. Nors dirba jis tikrai labai daug“, – reziumavo A. Šulcas.
Problema – silpna komanda
Pirmąją Klaipėdos mero V. Grubliausko kadenciją uostamiesčio savivaldybės administracijos direktore dirbusi, o kitus ketverius metus vicemerės pareigas ėjusi Judita Simonavičiūtė, neseniai pasitraukusi į miesto tarybos opoziciją, sako, jog 10 metų ir žmogaus gyvenime yra reikšmingas laikas, kai būna ir pakilimų, ir duobių. Todėl ir mero veiklos dešimtmetį vertinti tik kaip labai gerą, anot jos, net nėra prasmės.
Judita Simonavičiūtė. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad man buvo didelė garbė dirbti su V. Grubliausku. Ir ypač per pirmą kadenciją, nes manau, kad tada vienas kitą papildėme. Aš buvau administracijos vadovė, pragmatiška, tęstinumo šalininkė, o jis entuziastingas. Manau, kad pirmoji jo kadencija jam buvo pati sėkmingiausia. Tai V. Grubliauską sustiprino. Ir administracijos darbas, ir jo asmeninės savybės parodė, kad jis gali būti lyderiu. Tačiau darbas nuo vieno žmogaus nepriklauso ir ypač, kai esi tokiose pareigose, politiniuose postuose. Labai daug lemia komanda. Antra kadencija jau iškėlė tam tikrus iššūkius ir jam, ir administracijai. O trečia kadencija yra tiesiog komandos silpnumas. Tai vienareikšmiškai įvardiju. Kai komanda silpna, tada ir merui didesnė atsakomybė tenka, nes visi žiūri į jį“, – kalbėjo J. Simonavičiūtė.
Politikė pabrėžė, jog V. Grubliauskas į Klaipėdos politinį gyvenimą įnešė naujų spalvų. Jis parodė, kad meras nebūtinai turi būti miesto ūkininkas, jis turi nubrėžti kryptis, kaip vystysis uostamiestis.
„10 metų visą laiką išbūti viršūnėje yra labai sudėtinga – žmogiškai, paprasčiausiai. Manau, kad didžiausia šios kadencijos klaida yra savivaldybės administracijos reforma, kai buvo sugriauta dar Alfonso Žalio laikais sukurta struktūra. Ir ta sugriauta sistema merui dabar nebeleidžia būti aukštumoje. Jis turėtų kaip lyderis vesti miestą, o sistema turėtų dirbti. Bet dabar sistemoje reikia lopyti skyles, merui atsakyti už tai, kad kažkas neveikia. Kai reikia tik spragas užkaišinėti, nebelieka laiko lyderystei“, – savo nuomonę reiškė J. Simonavičiūtė.
Mero V. Grubliausko dešimtmetį skirti į dvi dalis norėjosi ir Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovui šios kadencijos miesto taryboje Sauliui Budinui. Praėjusią kadenciją jis dirbo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriumi.
Saulius Budinas. Martyno Vainoriaus nuotr.
„V. Grubliausko, kaip mero, veiklos pradžia buvo gera ir daug žadanti. Meru pirmą kartą jis buvo išrinktas tada, kai vienijosi liberalios jėgos ir valdančiojoje savivaldybės tarybos daugumoje bei mero komandoje dirbo aukšto lygio vadybininkai bei kitų sričių profesionalai. Tuo laikotarpiu meras buvo ryškus ne tik miesto, bet ir šalies mastu, nes pakankamai gerai, darniai ir kvalifikuotai dirbo visa daugumos komanda. Kadangi teko dirbti kartu, tai galiu pakankamai objektyviai vertinti. Jau praėjusios kadencijos pusiaukelėje, apie 2017 metus, vis labiau pradėjo ryškėti mero fasadinė politika, kai vis daugiau dėmesio buvo skiriama ne turiniui, o formai. Merui pasidarė daug svarbesnė jo asmenybė nei miesto reikalai. Akivaizdūs tokios elgsenos pavyzdžiai tai – daug nelabai konstruktyvaus kalbėjimo, dalyvavimas įvairiuose, kartais visiškai menkaverčiuose renginiuose, nuolatinis savivaldybės narių komentavimas posėdžių metu, nesigilinant į svarbiausius miesto klausimus. Galiu pasakyti atvirai: su juo buvo sunku dirbti. Trikdė kitokių nuomonių negirdėjimas arba nepaisymas, nenoras ar negebėjimas laiku priimti sprendimus, vengimas prisiimti atsakomybę“, – atvirai dėstė S. Budinas.
Ryškėja lyderystės stoka
Anot S. Budino, siekiant paimti valdžią sulipdyta dabartinė valdančioji dauguma jau visiškai braška. Meras esą nebeturi patikimos komandos, žmonės nusisuka.
„Per kelis metus pasikeitė trys mero asmeninio politinio pasitikėjimo patarėjai. Visa tai rodo ir lyderystės, ir vienijimo gebėjimų stoką, kai tavimi nebetiki arba tu negali motyvuoti net savo artimiausios aplinkos. Miestas prarado dinamiką, baiginėjami praėjusios kadencijos paruošti projektai, bet ir tai su dideliais strigimais, negeneruojamos naujos idėjos. Nors Klaipėda yra trečias miestas Lietuvoje pagal gyventojų skaičių, tačiau pagal ekonominius bei daugelį kitų rodiklių ilgus metus būdavome antri po Vilniaus. Deja, dabar jau ryškiai esame treti. Mero lyderystės stoka ypač išryškėjo pastaruoju metu – krizinių situacijų valdyme. Tai – ir mero blaškymasis bei tvirtos pozicijos neparodymas Girulių miško išsaugojimo klausimu, ir prastas COVID-19 pandemijos valdymas, kai ženkliai atsiliekame nuo kitų šalies miestų vakcinacijos tempais. Įspūdis toks, kad galbūt meras pavargo arba turi kitokių veiklos prioritetų. Bet miestui juk reikia ryžtingo, aktyvaus, sumanaus ir vienijančio lyderio. Ypač dabar“, – pabrėžė S. Budinas.
Tačiau pats V. Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad tie politikai, kurie nori, kad Klaipėdą būtų matoma visoje šalyje, reikalavo, jog miesto biudžete būtų sumažintos viešinimui numatytos išlaidos.
„Bet ne man reklamos reikia, o miestui, jo potencialui. Todėl reikia kalbėti ne apie lyderystės stoką, o kritikos pobūdį, kad ką bedarytumėme, vis tiek bus blogai, o kaip turėtų būti kitaip, nepasiūloma. Pirmosios koronaviruso bangos metu, kai tikrai teko būti labai aktyviam, sulaukiau kritikos, kad per daug lendu į ekranus, kad per daug matomas esu. Tai reiškia tik vieną, kad visada būsi kritikuojamas. Tačiau išmokau pamokas iš pirmosios bangos, kai teko kiekvieną dieną šmėžuoti ekranuose ir tai siutino kai kuriuos tarybos narius. Dabar tuos pačius darbus, tik kitokio pobūdžio, darome tyliau ir ramiau, bet pažiūrėkite į rezultatus – Klaipėda pagal sergamumą šviesėja, kai Lietuva nyra į juodą spalvą. Tik iš to nedarome pompos“, – teigė V. Grubliauskas.
Reikėtų peržiūrėti galias
Šią kadenciją Klaipėdos mero pavaduotoju tapęs konservatorius Arūnas Barbšys prieš tai aštuonerius metus praleido miesto tarybos opozicijoje ir aktyviai kritikuodavo tiek miesto vadovą, tiek valdančiuosius. Dabar jis tvirtina, jog niekada nesakė, jog Klaipėdoje viskas yra tik blogai.
Arūnas Barbšys. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Mes stengėmės būti konstruktyviąja opozicija ir išreikšdavome pastabas. Kai darai, visada yra pasirinkimų – gali ir vienaip, ir kitaip. Ir dabar miesto taryboje yra narių, kurie buvo valdantieji, o dabar yra opozicija. Jie siūlo kai kuriuos projektus daryti greičiau, bet tikrai negalime visko iškart padaryti. Ši mero kadencija yra trečia ir kaskart suformuojama komanda, su kuria dirbama. Šįkart komandoje esame ir mes. Taip, buvome opozicija, bet asmeniškumų prieš merą niekada nekėliau, kaip kartais kritikai daro. Nei tada negalėjau pasakyti, kad meras nesusitvarkė su pareigomis, nei dabar galiu pasakyti, kad jis prastai dirba“, – teigė A. Barbšys.
Prieš V. Grubliauską taip pat 10 metų Klaipėdos meru dirbęs Rimantas Taraškevičius, paprašytas įvertinti dabartinį miesto vadovą, tikino, kad jo veikloje mato ir daug savo situacijos.
„Jo veiklą vertinu tikrai gerai, bet matau, jog kaip ir man buvo, labai daug lemia politinės aplinkybės. Man lengviausia dirbti buvo, kai turėjau tvirtą komandą, o miesto taryboje – stabilią valdančiąją daugumą. Trečioji mano kadencija buvo sudėtingiausia, nes koalicija buvo tokia sulipdyta, kuri bet kada galėjo išsiskirstyti. V. Grubliauskui labai panašiai“, – pabrėžė R. Taraškevičius.
Paklaustas, ar 10 metų nėra per daug būti meru ir galbūt reikėtų riboti kadencijų skaičių, politikas tvirtino, jog esmė ne kadencijų skaičiuje, o mero galiose.
„Kai buvo įteisinti tiesioginiai mero rinkimai, nebuvo iki galo išdiskutuotos mero pareigos. Todėl ir šiandien tarp Seimo narių jau kyla diskusija ir vėl Vietos savivaldos įstatymo pagrindai gali būti perkilnoti. Gal kokį 500-ąjį kartą. Problema ta, kad tiesiogiai išrinktas meras neturi tiek galių, kiek rinkėjai turi lūkesčių. Tos galios yra visiškai apribotos ir dar suvaržytos įvairių margų koalicijų. Kalbu ne tik apie Klaipėdą, bet ir kitas savivaldybes. Štai, atėjo tiesiogiai išrinktas meras su savo komanda, pažadais, o realizuoti tuos pažadus sudėtinga, nes nėra tinkamo palaikymo taryboje. Ir administracijoje kartais pritrūksta kompetencijos“, – kalbėjo R. Taraškevičius.
Rimantas Taraškevičius. Martyno Vainoriaus nuotr.
Jis antrino savo kolegoms, kurie teigė, kad V. Grubliauskui pirmoji kadencija buvo sėkminga, antroji – pakankamai sėkminga, o trečioji – sudėtinga.
„Ji tokia todėl, kad šiuo metu nėra tvirto politinio užnugario. Ir dabar yra valdančioji mažuma ir tiesiogiai išrinktas meras, į kurį klaipėdiečiai dėjo viltis, kuris turi savo viziją, savo matymą, tačiau tai realizuoti, esant tokiai politinei situacijai, yra pakankamai sudėtinga. Manau, kad po tokių tiesioginių mero rinkimų turėtų būti kaip Seime. Išrinko Seimo pirmininką ar pirmininkę, jie pasako, kad nebėra jokios frakcijos narys, o yra Seimo pirmininkas. Tad ir meras turėtų turėti teisę pasakyti, kad nėra jokios frakcijos narys, o yra tarybos pirmininkas ir dirba su visomis frakcijomis, su frakcijų ir iš pozicijos, ir iš opozicijos seniūnų sueiga, gal tada darbas būtų dar kokybiškesnis. O dabar vyksta kažkoks stumdymasis tarp pozicijos ir opozicijos, lyg mes skirtingų tikslų siektume. Juk klaipėdiečiai iš mūsų laukia teigiamų rezultatų“, – pabrėžė R. Taraškevičius.
Klaipėda nyksta iš Lietuvos žemėlapio
Klaipėdos universiteto politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat akcentavo, jog tam tikra problema yra tai, kad meras renkamas tiesiogiai, tačiau jis turi tik šiek tiek didesnes galias nei eilinis miesto tarybos narys.
„Todėl ir yra tokia painiava, kai pernelyg daug lūkesčių sudedama į merą, o jis neturi galių jų pateisinti. Ir kalbu apie visas savivaldybes. Jei vertintume mūsų Klaipėdos merą V. Grubliauską ir jo nuveiktus darbus, tai iš vienos pusės turime stabilumą, neturime didelės valdžių kaitos, bet per tą dešimtmetį įvyko ir tai, ką galima pavadinti didele problema, nors gal tai ir nėra tik mero atsakomybė. Pažiūrėkime, kad Lietuvos mastu Klaipėda iš viešos erdvės pradeda dingti kaip trečias didžiausias miestas. Ir sakyčiau, kad čia yra pasekmė šito dešimtmečio ir ypač šitos kadencijos, nes kaip bebūtų, meras buvo ir tebėra vienos iš politinių jėgų, kuri traktuojama kaip laimėjusi rinkimus, vadas. Kad byra gretos, tai visada yra vadovo atsakomybė. Manau, kad tokie vidiniai nesutarimai, kurių meras kaip vadovas ir lyderis nesugeba suvaldyti, yra problema. O tai veda prie to, kad nykstame iš Lietuvos žemėlapio. Ir tai yra labai liūdna“, – kalbėjo politologė.
Ji nurodė ir konkretų pavyzdį. Velykų savaitgalį didieji informaciniai portalai, televizijos skelbė žinias apie vakcinacijos procesus Vilniuje ir Kaune.
„O apie Klaipėdą net nebuvo užsiminta. Įprastai visi trys miestai lygiaverčiai būdavo lyginami. O dabar apie Klaipėdą jokios žinios. Tai yra negeras dalykas, mes prarandame lyderio pozicijas. Meras yra reprezentuojantis asmuo, todėl ir turėtų prisiimti dalį atsakomybės“, – aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Pačioje Klaipėdoje, anot pašnekovės, dešimtmetis buvo banguotas.
„Buvo ir gražių iniciatyvų, ir aktyvios lyderystės, bet buvo ir momentų, kai buvo pavėluota su reakcijomis, pavyzdžiui, smarvės klausimas pietinėje dalyje. Gal klaipėdiečiai pasigedo lyderystės, atjautos, empatijos uosto taršos klausimais. Be abejo, meras neturi tiek galių, kad galėtų spręsti taršos klausimus, bet niekas nedraudžia imtis iniciatyvos“, – kalbėjo politologė.
V. Grubliausko kritikai neretai akcentuoja, jog meras neužsiima lobizmu. Jo pirmtakas R. Taraškevičius į sostinę vykdavo po kelis kartus per savaitę, aplankydavo įvairias ministerijas ir taip esą pavykdavo gauti papildomo finansavimo įvairiems projektams ar juos pajudinti iš mirties taško.
„Taip, matosi, kad mūsų meras ne lobistas. Ir nereikia toli žiūrėti, užtenka pažvelgti į kaimynines savivaldybes, kurių merai žymiai dažniau važinėja ir matome, kad didesni finansavimai pasiekia tas savivaldybes. Aišku, čia galima ginčytis, nes labai daug priklauso nuo to, kas yra centrinėje valdžioje, kokią partiją ir kokią politinę jėgą atstovauja meras. Klaipėda kone visada atsiduria opozicijoje centrinei valdžiai. Tačiau nori ar nenori, lobizmo reikia, tokia realybė“, – teigė pašnekovė.
Ji, kaip ir kalbinti miesto tarybos nariai, pastebėjo, jog ši kadencija V. Grubliauskui yra sudėtingiausia, o tokios nuotaikos juntamos net mieste.
„Kai žmogus pradeda kadenciją, kai pradeda darbą naujose pareigose, entuziazmo, kibirkšties yra daugiau. Dabar atrodo, kad ta ugnelė priblėsusi ir labai stipriai. Galbūt dėl santykių su centrine valdžia, gal dėl vidinių nesklandumų, bet meras yra vienas asmuo, lyderis, tai turi nuolat kibirkščiuoti energiją. Tad manau, jog dvi kadencijos yra ne tik optimalus, bet ir maksimalus laikas, kiek žmogus galėtų būti tokiame poste. Ir būtų galima kalbėti net tik apie merą, bet ir kitus vadovus. Po dviejų kadencijų reikėtų daryti pertrauką, o tada, jei yra noro, grįžti. Pertrauka būtinai reikalinga tam, kad ta ugnelė nedingtų“, – nuomonę reiškė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ši kadencija – paskutinė
V. Grubliauskas viešai jau yra pareiškęs, kad dar vienos mero kadencijos nebesieks, kad ši yra paskutinė.
„Gyvenimas keičiasi, bet šita nuostata nepasikeis. Tai galiu užtikrinti ir tuo pačiu pakviesti visus būsimus kandidatus, kurių taryboje jau yra kokie trys, koncentruoti žvilgsnį į ateitį, o ne ieškoti taškų rinkimams praeityje ar netrukus tapsiančioje praeityje“, – „Atvirai Klaipėdai“ teigė V. Grubliauskas.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili numatė, kad likę dveji metai V. Grubliauskui bus labai sunkūs.
„Aš neprisimenu Klaipėdoje tokios situacijos, kad nebūtų valdančiosios daugumos, kad būtų valdančioji mažuma. Nuo kokių 1995 metų tokios politinės krizės neprisimenu. Bet V. Grubliauskui dabar sunkiausia bus ne dėl to, kad kibirkštėlė nebekibirkščiuoja ar kad tvirtai apsisprendęs nebekandidatuoti, aš tiesiog jau matau naujų kandidatų į merus prasidėjusį pasiruošimą rinkimams. Dauguma jų neturi įdirbio ir norėdami, kad juos pamatytų, naudosis kiekvienu mažiausiu V. Grubliausko kluptelėjimu. Ir čia bus labai sunku ir žmogiškai gaila, nes, panašu, kad laukia labai sunkūs dveji metai“, – akcentavo politologė.
„Labai populiaru ne siūlyti kažką naujo ir prasmingo, o plakti buvusiuosius, kad ateisiu ir padarysiu kitaip, o kaip – tyla. Jei nėra kitų argumentų, kaip tik plakti nueinantįjį, tai silpna pozicija. Siūlyčiau visiems kandidatams kalbėti apie tai, ką naujo, originalaus, turinčio didelio potencialo siūlytų, o ne koncentruotis į nueinančiuosius ir juos nukryžiuoti. Nematau tame perspektyvos. Labai norėčiau, kad taip, kaip 2011 metais, prieš pradedant darbą pirmoje kadencijoje, kaip dabar prisimenu, kai atėjau dieną prieš pirmąją savo dieną atsinešti daiktų, radau buvusio mero prie kabineto durų prisuktą lentelę jau su mano pavarde. Tai pagarbus, geras ženklas, bendruomenei siunčiamas gestas. Linkėčiau, kad būtų išsaugoti tęstiniai dalykai – projektai, susitarimai, bet tuo pat metu ir siūlant tai, kas duotų papildomą impulsą miesto vystymui. Būsimam merui visada būčiau pasiruošęs padėti, jei to kažkam reikėtų. O patirties per tiek metų tikrai susikaupė daug ir pakankamai įvairios“, – apie savo kadencijos pabaigą jau galvoja V. Grubliauskas.
Reikia varyti ta Parazita nuo Klaipedos kuo toliau, tuo greiciau! Sunaikino miesta! Klaipedoje smarve ir purvas. Gyventi neimanoma. Visas miestas tapo Mosedziu-aplinkui nei pramoniu, nei pramogu.
Kada Eutanaziją dar kitaip eksperimentą su žmonių kūnais, kai eksperimentai aplamai uždrausti ne vienu net ir tarptautinės teisės įstatymu, kada nustosit tai vadinti skiepijimu kitaip vakcinizacija kai visa tai šlykštus melas???. Beje Jei nėra prievartos, o spaudimą ir manipuliaciją, galima pavadinti ir gi savotiška prievarta, noes tai kita pievartos forma, bet daiktus vadinant savo vardais, tai yra vis tiek prievarta. Todėl spaudimas ir manipuliacija tai ta pati pievarta, tik kita jos foma, norint daiktus vadinti tik savo vardais. O kartais turinti ir labai sunkų emocinį ir psichinį atspalvį? tai TUO LABIAU JEI JAU “SAVANORĮ” KURIS BUVO APGAULE NUŽUDYTAS NEVA NE NUO SKIEPO MIRĘS, ĮSIPAREIGOKITE BENT PER TAM TIKRĄ LAIKĄ PALAIDOTI UŽ VALSTYBINES LĖŠAS, PADENGIANT VISAS PADORAUS ŠIUOLAIKINIO LAIDOJIMO PROCEDŪRŲ IŠLAIDAS, ŠARVOJIMĄ, KARSTĄ, KREMAVIMĄ JEI ŽMOGUS PAGEIDAVO BŪTI KEMUOJAMAS, DUOBĖS KASIMĄ, NEPAMIRŠTANT RŪBŲ VELIONIUI, NUPRAUSIMO, PERENGIMO IR JEI REIKS LYDĖJIMO Į PAGAIDAUJAMĄ KREMATIUMĄ ARTIMŪJŲ APMOKĖJIMUI, NEPALIEKANT ŠIOS NAŠTOS IR TAIP SKAUSME IR AŠAROSE PASKANDINTUS ARTIMUOSIUS, TAPUS BANDOMUOJU TRIUŠIU, O GAL TIESIOG MĖSOS GABALU LENGVA RANKA NURAŠOMU IŠ GYVŪJŲ REGISTRO, ČIA KAIP TOI PATARLĖI APIE ARKLĮ KURIS PABAIGOJE VIS GI NUŠAUNAMAS. Apie nuvarytą arklį kuris vis gi nušaunamas, jis beje turi teisę prieš tai pasirinkti laidojimo būdą. Ir jam turi būti tai parnešta iš anksto apie galimas pasekmes ir pažymimas jo pasirinkimas. Elgesys su velionio palaikais ir velionio priešmirtinis pageidavimas tai šventa. Nežiūrint į tai kad jis jums yra tik nuvarytas arklys, ar mėsos gabalas, jis iš tikro buvo yra žmogus, Ir atimieji patyrę sukrėtimą, tai yra netektį, taip pat žmonės, o ne beširdžiai ir besieliai kompiuterizuoti asmens kodai su skaičiukais. Jų ašaros ir skausmas tikras. Ir sielavratas netekus atimo, kartais tunka ne vienerius metus, kartais tai labai didelė emocinė trauma.
GAL LIETUVA PASIEKS DAR GILESNES ISTORINES AUKŠTUMAS KAIP HITLERIO LAIKAIS, KAI LAVONUS TIESIOG VIENAS ANT KITO SUMESDAVO Į DUOBĘ. nES AKI KUIE NURAŠYTI NERAGBINGOS VALSTYBĖS PENSIINIO AMŽIAUS ŽMONĖS NET GIMINAIČIŲ NETURI. Jūs nusikaltimų vykdytojai. LAUKIAMI NAUJOJOJO NIUMBERGO POCESO RSARAŠUOSE, I JIS LABAI DIDELIS. jŪSŲ TESIMO VALANDA ATEIS NESVARBU KIEK SPĖSITE IŠNAIKINTI ŽMONIŲ. iR BEJE NEPAMIŠKITE KAD TUITE JŪS SIELĄ, BEI SAVO SULAUAKSITE I PO SAVO PATIES KŪNO MIRTIES, BEI UŽSIDIRBSITE NEGERO UŽDARBIO, I NAUJAMAE GIMIME, tOKIE NUSIKALTIMAI JŪSŲ SIELOS YRAŠUOSE NEIŠSITRINS. nESVARBU KĄ RAŠYS VADOVĖLIAI. jŪS TUITE SAVO GYVENIMŲ ISTORIJĄ KAIP SIELOS, KARMOS REIKALUOSE YRA DAR VIENAS TEISMAS, NIEKAS NEBUS PAMIRŠTA, NORS NAUJAI GIMĘ JŪS VISKĄ PAMIŠITE, VISUS SAVO GYVENIMUS.
Musėt, žmogau, razumėlį esi pametęs. Ieškok, gal dar rasi.
Eik žmogeli išsimiegok kvailysčių nepaistęs. Visų ta pati dalia laukia- pas Dievulį ateis teisieji nes taip yra parašyta. O blogųjų pusėje bus daug šauksmo ir dantų griežimo..
eilinis korumpuotas politkas spjoves bendruomenei i veida. bet kokia kaina islaikantis savo zmona „Klaipedos jazzai” visu kitu kureju saskaita. Kultura klaipedoj numire per sita snuki
Bravo
Šitas meras neperneša šalia savęs protingų žmonių, todėl jį supa kvailiai ir padlaižūnai . O moterimis jis pasinaudoja ir pameta.
Judas ir tiek , pardavė draugus ir bendražygius , parduos ir Miestą . Garbingas žmogus padėtų mandatą .
Ne kartą taip darė dėl interesų – planuojamo Girulių miško kirtimo ir geležinkelio istorija
Gaila kad Taraškevičius ilgai besišildęs Grubliausko šviesoje, tepa slides .
Pagrindinio mero patarėjo A. Šulco pastebėjimas : „Bet yra kažkurios savybės, kurios ilgoje distancijoje lemia tai, kad miesto ūkio subjektai, galiausiai viso miesto kaip gyvo organizmo visos dedamosios pradėjo pajusti kažkokią tuštumą viršūnėse, kad nėra į ką atsiremti. Štai toks jausmas dabar yra apėmęs ” , yra labai TIKSLUS . Nenoriu nuvertinti Mero kaip didelės asmenybės, bet pritariu , kad jis dėl savo puikybės nebepastebi ir nenori pripažinti kad procesai buksuoja , o jis nesugeba jų suvaldyti .
Meras nemažai atsakomybės turėtų prisiimti ir dėl labai silpno administracijos direktoriaus pasirinkimo ir dėl išduotų savo bendražygių . Šita tema dar laukia savo politinių tyrimų eilės ir ne tik .
Visas šis mokyklinio lygio rašinėlis komiškas nuo pat pradžių, perskaičius autorės pavardę. Prieš porą metų ši panelė Spurytė svajojo tapti didžia politike, kandidatavo su Grubliausko komitetu į miesto tarybą. Buvusiems kolegoms girdavosi kad yra aktyvi mero rinkimų štabo narė, rašė rinkiminę programą :))))
Deja, rinkėjų, kaip ir prieš tai buvusių redakcijų ,jos talentas neįtikino. Netapo ji politike. Tad panele Spuryte, pažiūrėjus jūsų VRK kandidatės anketą, matome,kad turite tik vidurinį išsilavinimą. Suprantama,kad žurnaliste vadintis kaip ir nelabai galite. Kaip tamstos buvę kolegos juokauja: talento prastai rašyt – lengvai nepragersi. Jei neturite aukštojo išsilavinimo, turėkite bent vidurinį padorumą.Dergti žmogų, ant kurio dviejų kadencijų įdirbio buvot suplanavus išjoti į politinę areną.
Dėl kitų pabėgusių „bendražygių” neverta net burnos aušinti. Viena pagyvenusi senjorė,neturinti galimybių pasakų vaikams skaityt, kita nepasotinamo politinio gobšumo senstelėjus jaunamartė. Pas merą vieni politiniai bendražygiai atėjo kaip likimo dovanos ,kiti kaip pamokos. Tikiu,kad bent moteriškaičių duetą jis išmoko.
Nuoširdžiai noriu pritarti buvusiam mero patarėjui A.Šulcui. Grubliauskas tikrai kartais nemoka rinktis komandos. Matyt paklausęs jūsų ir atsisveikino su tamsta po keleto bandomojo laikotarpio mėnesių.
O šiaip ,asmeniškai nevisai man patinka mūsų meras. Dažniau nepatinka nei patinka. Bet dar labiau koktūs tie, kurie pandemijos akivaizdoje, sėdi nuotoliniuose posteliuose ant sofų ir dergia dirbantį žmogų. Klystantį, bet realiai dirbantį.
Ir pabaigai. Po jo išėjimo (Duok Die ilgų gyvenimo metų) Vytautą Grubliauską atsimins ne viena karta. Deja deja, bet nei šio rašinio autorės, nei patemptom lūpom veblenančių ” komandos” herojų neatsimins niekas. Būkime atviri, apart savo kiemo intrigų, Klaipėdai gero nesukūrėt nieko. Ir kažkur ties Rietavu, nei apie jus nei apie jūsų žygdarbius, niekas nieko nėra net girdėję. Tariu tvirtą AČIŪ, šiam portalui, nes tik jo dėka turite galimybę sekundės dalį pasijusti svarbiais ir reikšmingais.
Matyt tamstą drąsko vidiniai demonai, kad taip be ryšio viską surašėte, su aukštuoju mokslu !
Ne veidrodis kaltas, kad snukis kreivas, sako liaudies išmintis. Tad ir rašinio autorę kaltinti dėl to ką kalba kiti, gali tik visiškas marazmatikas. Žinoma, kad Vytautą Grubliauską prisimins dar ilgai, kaip duobkasį tos epochos, kai Klaipėda buvo antras Lietuvos miestas. Ir, žinoma, kaip nepralenkiamą žodžių trydos meistrą.
nelaiminga sio komentaro siela tebeklajoja, belieka giliai giliai uzjausti. Palinketi Dievo palaimos. Palinketi tam rytiniam „peregarui” issisklaidyti, jei jis beissklaidomas net ir prie juros veju nuo molo. Palinketi, kad ta tulzis pilstoma nebegriautu ne ko kito, o asmenines dvasios ir namu ramybes, laimes. Neberautu stogo, nebedraskytu praburbuliuoto, pavydo ir pykcio pritvinkusio vidaus. Aukstasis nei andragogikos, nei kosmogogikos nebepades. Jau geriau vidurinis butu. Pagailekite saves, neberaganaukite ir neberagaukite, nes „peregaras” matyti kaskart sunkus. Ramybes jums ir jusu namams.
Neatlaikė Grubliauskas išbandymo valdžia. Paranojišku nepasitikėjimu atstūmė kompetentingus draugus, pats miesto reikalu nesupranta. Net ir jo oratorystės sugebėjimai visiškai degradavo, jau dažnai kalba tiesiog vėjus. Miesto ekonomine strategija tik giriasi, o jos įgyvendinimad savivaldybėje beveik nulinis. Liūdnas vaizdas.
Si valdzia su meru beviltiska, visi tvarkosi savo reikalus, miesto reikalai niekam neidomus, gaila sitaip nuvaryto miesto, iki Kauno lygio prisiginti jau reikia desimtmecio…
Dviejų dešimtmečių bus maža! Dūdorius kadaise gyrėsi, kad Klaipėda- antras miestas Lietuvoje. Lengviau tai užmiršti, negu būti antru. O dabar jau Šiauliai ant kulnų mina, nereikia jokių menamų proveržių!
Jūs teisus. Tyčiotis yra negražu, bet miesto meras Vytautas Grubliauskas prieš du metus subūręs komandą (komitetą) ėjo į rinkimus su LABAI ambicinga programa. Pagooglinkite ir rasite. Kas iš jos liko? Buvo ambicijų Klaipėdą padaryti lyderiaujančiu miestu ir „Mėlynaisi proveržis” buvo . Buvo, bet nebėra. O kodėl? O todėl kad meras ir Co iš pat pradžių nutarė eiti į koaliciją su TS ir atimtais iš Puteikio dviem nariais. Ką dabar turi? Kaveckas, Barbšys & Šimkus!! Cool! Su tokias tik į žvalgybą Donbase. Kas toliau? Pradėjo gi viskas byrėti. Antra, merui rūpi tik jis, šeima ir finansavimas Festivaliui. Patys žinote kokiam. Šeimą reikia mylėti. Jeigu Klaipėda ir juda tai tik verslininkų, o ne valdžios dėka. Mūsų uždirbtais pinigais. Problemų yra visur, bet pavyzdžiu man yra Palangos, kurioje dabar gyvenu, meras Vaitkus. Iki jo Palanga buvo nuskurusi, dabar – jaučiamas gyvenimas ir perspektyvos ir ateitis. Galima nemėgti Matijošaičio ar Malinausko, bet jie savo miestų patriotai. Jau nekalbant apie mažesnių miestų merus. Klaipėda yra turtingas ir geras miestas, tiktai rinkta galva skysta.
Šio komentaro rašytojas /a neteisūs dėl Donbaso žvalgybos. Kiek iš vienos, tiek iš kitos pusės ten dirba profesionalai.
1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj, REGATOS vietoj.
2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.
Tiems, kas skaito komentarus tinklaraštyje ir jau žino kur Smiltynėje stovi „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame nuvykti dar į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį…
skaitau komentarus, ir man gėda dėl Klaipėdos. Negi čia priviso tiek žemos kultūros brudo? Juodindami kitus, pirmiausia juodinate save. Kas yra geras meras? Neteko nė vieno idealaus sutikti. Idealių politikų, kaip ir žmonių, nėra. Bet yra pagarbos vertų žmonių, kurie sugeba mintis reikšti kultūringai, kritikuoti konstruktyviai. Ir, niekam neuždrausta parodyti, kad esi geresnis ir gali Klaipėdai duoti daugiau. Budinas vertas pagarbos – bandė, konkuravo mero rinkimuose. Simonavičiųtė ir Šulcas, deja, ne politinės sėkmės pavyzdžiai. Kur tie tikrieji miesto lyderiai??? Jei vienintelė „lyderystės” forma – tyčiotis iš žmogaus ir komentaruose anonimiškai apdergti artimą savo, tai, pasikartosiu, man liūdna dėl Klaipėdos.
Prisimenu, grįžau prieš pat pirmąją JO kadenciją iš užsienio ir sutikau Grubl. Draugą. Tas man ir sako ” Klaipėdoje” gedulas. Išsigandau, klausiu kas atsitiko? O jis man atsako ” išrinko V.G. ,šitokį gobšų egoistą, kerštingą ir arogantišką šv..ą”.
Pagiežingi, kąsnio negavę mulkiai. Kas ta jūsų tulžis, prieš oficialias Laisvosios rinkos instituto išvadas.
Lietuvos savivaldybių indeksas 2017
Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulas šešių didžiųjų savivaldybių reitinge trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau didžiųjų savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Vilnius – šalies investicijų traukos centras, čia sukoncentruota net du trečdaliai užsienio investicijų. Dėl to čia didžiausi atlyginimai, nedarbas – vienas mažiausių. Sostinė – vienintelė iš didžiųjų miestų, kur gyventi ir dirbti atvyko daugiau žmonių nei išvyko. Tiesa, kiti didieji miestai sostinei vis labiau lipa ant kulnų. Antroje vietoje esanti Klaipėda sėkmingiau tvarko savo finansus, yra taupiai valdoma, miesto skola – mažiausia iš didžiųjų miestų”, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Šaltinis: 15min 2018m. Jau septinti metai tarp didžiųjų miestų išsiskiria du lyderiai – Klaipėda ir Vilnius. Šiemet nedidele persvara į priekį išsiveržė Klaipėda. Klaipėda pirmą vietą užsitikrino dėl žemesnių mokesčių, mažiausios skolos, čia pigiausiai iš didžiųjų savivaldybių kainuoja savivaldybės administracijos išlaikymas, efektyviai valdomas turtas ir švietimo infrastruktūra. Taip pat Klaipėdoje žemas nedarbo lygis, mažiau ilgalaikių bedarbių ir žmonių gaunančių socialines pašalpas.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvos-savivaldybiu-indeksas-siu-metu-geriausi-klaipeda-ir-klaipedos-rajonas-
Klaipėdos miesto savivaldybė 6 didžiųjų miestų savivaldybių indekse šiemet (2018) užėmė 2 vietą (65 balai iš 100), tik minimaliu skirtumu atsilikusi nuo Vilniaus. Savivaldybė geriau nei vidutiniškai* įvertinta beveik visose srityse. Mažesnis už vidurkį vertinimas buvo tik už „Administracijos“ sritį. Klaipėda – miestas, kuris pritrauktomis investicijomis nusileidžia tik Vilniui – tai rodo geresni už vidutinius „Investicijų ir plėtros” rodikliai. Materialinių investicijų nuo 2016 iki 2017 m. padaugėjo 6,4 proc. (nuo 527,5 iki 561,3 mln. eurų), o tiesioginių užsienio investicijų – 10 proc. (nuo 828,4 iki 911,6 mln. eurų). Vienam gyventojui teko 3 719 eurų materialinių investicijų (didžiųjų savivaldybių vidurkis – 2 810 eurų) ir 6 122 eurai tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis – 5 722). Uostamiestyje nedarbo lygis, siekęs 7,3 proc., buvo mažesnis už vidutinį (7,6 proc.). Ilgalaikių bedarbių (9,3 proc.) ir gyventojų, gavusių socialinę pašalpą, (0,7 proc.) buvo mažiausiai iš didžiųjų savivaldybių. Būsto šildymo kompensacijas gavo 4 proc. gyventojų, kai vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse – 5,1 proc. Gerai vertinta tai, kad privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis naudojosi 69,7 proc. gyventojų (vidurkis – 51,9 proc.). Gerai vertinama tai, kad savivaldybė turėjo mažiausią iš didžiųjų savivaldybių skolą, siekusią 6,6 proc. nuo pajamų (vidurkis – 25,5 proc.). Savivaldybės administracijos išlaikymas kainavo santykinai pigiausiai – 2,2 proc. biudžeto išlaidų (vidurkis – 4 proc.).
Tai jei dar turite sąžinės, patylėkite. (simei, budionui ir štolcui tai netaikoma)
Su visa ta savo rašliavėle gali šikną nusivalyti. Klaipėda- vienintelis iš šalies didmiesčių, kur gyventojų skaičius mažėjo, kai kitur jis augo. O miestų vystymosi tempus galėtum pamatyti ir gyvai, ne vien iš pseudoapžvalgų,užuot tulžį liejęs. Visais parametrais Klaipėda tiek nuo Vilniaus, tiek nuo Kauno atsilieka. Pažiūrėk kiek kvadratų pastatyta Vilniuje ir Kaune, kad ir pernai, kiek pritraukta investicijų, nekalbant apie tuščią miestą, ir turėtum prikąsti savo piktą ir ne valdomą liežuvį.
Sekretoriau, nenerk taip giliai, kongui skaudės 😀
Per pastaruosius 10 metų Klaipėda virto gilia provincija. Jaunimo bėga iš Klaipėdos. Sunaikinta didžioji dalis prūsiško paveldo, miestas tapo nebeįdomus turistams. Iškirsti medžiai, gamtosauga žemiausiame lygyje.
Pritariu Jums visu 100%
Tragedija. Tvarkėsi savo „varkes” miestas atsilikęs nuo kitų 30 metų. Apie jį ir kartelį tiek visi žinome, kad bloga darosi. Su elementariais dalykais nesusitvarko, tokiais kaip miesto švara. Klaipėda kaip Baltarusija, o Caras Vytautas…
Tiems, kurie turi trumpą atmintį.
2019-12-11 11:24, atnaujinta 2019-12-11 12:57 Indekse savivaldybėms buvo skiriami balai penkiose kategorijose – socialinio ir fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo ir sveikos demografijos. Pagal šias kategorijas, aukščiausią balą pelnė Neringos savivaldybė – 6,3. Antroje vietoje – Vilniaus miestas su 6,2 balo, trečioje – Klaipėdos miesto savivaldybė, surinkusi 5,3 balo. „Šis indeksas nėra skirtas konkuravimui – tai ne kalėdinės miestų eglutės. Jis padeda savivaldybėms įvertinti save, reflektuoti ir pažiūrėti, kur galima tapti geresnėms“, – trečiadienį Prezidentūroje surengtoje konferencijoje sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2019/12/11/news/tyrimas-atskleide-kur-lietuvoje-gyventi-geriausia-ir-tai-nera-vilnius-12875411/
O ką ten skaityti? Laisvosios rinkos instituto pezalus? Susimokėk jiems, tai ir tu būsi seksualiausias, ir stovi tavo geriausiai…
Tokie ir išrinko Grubliauską. Pensininkus nemokamai du kartus į koncertą arenoje pakvietė ir tiems papirkti užteko. Geras meras, labai geras… semia pinigus per dvi vietas be sąžinės graužaties, o džiazo festivalio rėmėjai premijai atneša!
Na jo, kai visi komentarai tokie, tai žmogus ims gal ir pagalvos, o kodėl aš taip dirbau ? Ir pasiteisins, reikėjo juk kažkaip džiazo šeimos festivalį išlaikyti !
Tragiškas meras. Jokios vizijos ar iniciatyvų. Aplink visi juda pirmyn, o Klaipėda stovi vietoje. Tragiškas, tragiškas meras. Na tikrai net neįsivaizduoju blogesnio kol kas.
Bėda, kakd jis labiau kllausė gatvės bobų, o ne savo komandos narių. Komanda jam viską sudėlioja, jis pritaria, o vėliau koks nors verlininkas ar bobeleė paverkia ant peties ir meras keičia nuomonę. Panašu, kad jis pasidarė slidaus tarybos sekretoriaus įkaitu
Apgailėtinas diletantas, nevykėlis kurių retą, nušiures miestas, susikompromitavusių valdininkų gausa sėdinti dešimtmečius savivaldybėj. Bent turėtų sąžinės ir garbės atsistatydinti!
Apgailėtinam tomui.
Ko tu sėdi Klaipėdoje. Volikis į vilnia ar ryga, o jei ten prastai , tai į šanhaju, baik loti ant klaipėdos, nevykęs niurgzlį.
Tik vienas pavyzdys: šiandien Klaipėda atsilieka nuo visų miestų skiepijant savo žmones, Kaunas – ja nepavejamas. O Grubliauskas sėkmingai atostogauja užsienyje ir net nesivargina dirbti.
Mums reikia darbinio arklio, o ne išeiginio žirgo. Grubliauskas be jokios miesto vizijos, jam svarbu kaip ilgiau prie lovio išbūti. Žmogus nesutvertas būti šeimininku, ir, kai be matymo, tai ir komandos jokios. O tie kudakuojantys šulcai-visiškai apgailėtina…
deja, viskas ką sako Simonavičiūtė, Budinas ir Burbulytė yra teisinga. Meras be ugnelės ir didesnių siekių. kai nori veiklos ir matai ateistes planus elgiesi kitaip, negu kai sakai ir žinai, kad tavo kadencija yra paskutinė. Mero komanda -juokingas darinys, o kaip išėjo Raugelė ir Simonavičiūtė nebeliko kritinio balso ir blaivaus matymo. deja, deja Klaipėdos nebesimato Lietuvoje ir čia mero veiklos rezultatas. Pasirink stiprius patarėjus o ne pensininkus kaip Makūnas, Šulcas, Baršauskas, kažkokią Sadovskaja ar Baublį. Jokios vizijos, jokių ilgalaikių planų.. tai ką kūrė Taraškevičius ir pirmoji liberalų komanda tik dabar kažkas įgyvendinama.
Prastai jam sekėsi, labai prastai. Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl jis norėjo antros kadencijos. Noro dirbti miesto labui neturi, ateina pasiimti algos, gaila.
na matyt reikia išdalintus pažadus atidirbinėti:) neišleido pono į pensiją dar
Blogiausia kas galėjo nutikti miestui, tai Grubliausko meravimas. Neabejotinai tai blogiausias miestui vadovavęs. Atsitiktinis žmogus valdžioj. Gaila to dešimtmečio. Kai miestai miesteliai Lietuvoje vystėsi dinamiškai, Klaipėda tapo prasmirdusiu užkampiu su apleistu, negyvu Senamiesčiu ir Naujamiesčiu. Jei anksčiau kokiam Vilniuje girdėdavau, jei ne Vilniuje, tai Klaipėdoje gyventi norėčiau, tai per tą dešimtmetį tokios kalbos visiškai nutilo. Tapome Akropoliu važiuojantiems į Palangą ar Nidą. Gaila. Užliūliavo savo demagogija, kai kurie net ir prieš 2 metus dar juo tikėjo…
Pritariu , Nojui. Per 10 metų Klaipėdos senamiestis visiškas nugyventas. Teisybė, vilniečiai stebisi kaip Klaipėda negražėja, nors net kaimukų centrai ir tie gražėja. O gal merui jau vienodai, liko du meteliai, norisi pagyventi be rūpesčių. Šunys loja, karavanas eina. O gal meras nemėgsta grožio ir tvarkos ir jam nusišvilpti, kad visur apleista. Anksčiau žmonės sakydavo, kad jei nesugeba savo kiemo prižiūrėti, kaip gali prižūrėti kažką geriau. Kažin ar prižiūrėtas mero kiemas?