P0

Miestas, Svarbu

Marių tarša pavojingomis medžiagomis: „Klaipėdos vanduo” bando panaikinti dar dvi nuobaudas

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-04-26


Uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos vanduo” teismui pateikė du skundus dėl aplinkosaugininkų skirtų finansinių sankcijų už tai, kad po išvalymo jos nuotekų valykloje Dumpiuose į marias išleidžiamame vandenyje buvo viršijamos leistinos pavojingais laikomų teršalų normos.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad į teismą dėl analogiškų sankcijų panaikinimo kreipėsi ir du buvę laikinieji įmonės vadovai Algirdas Špučys bei Alenas Gumuliauskas, bet pirma instancija jų skundus atmetė. Dabar jau skundžiasi pati įmonė, nes baudos paskirtos ir jai, kaip juridiniam asmeniui.

„Klaipėdos vandens” nuotekų valykla Dumpiuose. Martyno Vainoriaus nuotr.
Baudos – keli šimtai eurų

A. Špučys buvo nubaustas 350 eurų bauda už tai, kad dar 2019 m. sausio 22 d. inspektoriams paėmus į Kuršių marias išleidžiamų komunalinių nuotekų mėginius ir atlikus laboratorinius tyrimus buvo nustatyta, jog jose rasta Di(2-etilheksil) ftalato, 4–nonilfenolio (šakotasis), nonilfenolių (techninis mišinys), nors šios pavojingomis laikomos medžiagos nebuvo nurodytos prie išleidžiamų į gamtinę aplinką teršalų. A. Gumuliauskas tokia pat 350 eurų bauda buvo nubaustas už tai, kad Di(2-etilheksil) ftalato ir dibutilftalato koncentracijų viršijimai buvo nustatyti 2019 m. gruodį Dumpių nuotektų valykloje paimtuose mėginiuose.

Ftalatai, naudojami siekiant padaryti plastiką lankstesnį, skaidresnį, ilgaamžiškesnį, yra siejami su endokrininės sistemos ir vystymosi sutrikimais, hiperaktyvumu ir galimai net vėžiniais susirgimais. Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje, buitinėje chemijoje, ji naudojama medžio apdailos priemonėse. Ftalatai taip pat gali slypėti minkštuose plastmasiniuose žaisluose, kūdikių buteliukuose, čiulptukuose, plastmasinėse staltiesėse, seilinukuose, dušo užuolaidose.

Alkilfenoliai yra dirbtinės cheminės medžiagos, naudojamos popieriaus masės ir popieriaus gamyboje, tekstilės, apmušalų, žemės ūkio pesticidų, metalų ir plastikų gamyboje, naudojamos tekstilės pramonėje dažant audinius. Buityje paplitusi alkifenolių rūšis – nonilfenolio etoksilatas (NPE), kuris ypač gerai žinomas dėl valomųjų savybių ir dedamas į įvairias dezinfekavimo ir valymo priemones.

Už tai, kad šių medžiagų buvo išvalytose nuotekose, Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija skyrė ir dvi 375 eurų baudas įmonei. Dėl jų panaikinimo „Klaipėdos vanduo” kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Išnagrinėjo tik vieną bylą

Įmonei teisme atstovavusi teisininkė Jolita Juškaitė tvirtino, kad vieninteliu įrodymu esantis 2019 m. sausio nuotekų mėginys buvo paimtas nesilaikant nustatytos tvarkos – iš pradžių pasemta su plastikiniu indu ir tik po to jos perpiltos į stiklinį.

Teisininkė svarstė, kad sprendimas praėjus daugiau nei dešimt mėnesių po patikrinimo skirti sankciją gali būti siejamas ir su prokuratūros įspėjimu vienam iš Aplinkos apsaugos departamento vadovų, kad jis ilgą laiką nesiėmė priemonių spręsti problemą. 

Pasak J. Juškaitės, įmonė iš esmės yra nubausta tik už dokumentacijos trūkumus, dabar ji jau sutvarkyta – pakeistas taršos integruotos prevencijos leidimas, tačiau ftalatų ir alkilfenolių vis tiek esą nėra galimybių išvalyti – to nepadaro nė viena vandentvarkos įmonė Lietuvoje, nes neva nėra atlikta tyrimų, kaip reikia valyti, reikėtų ir didžiulių investicijų.

Teisininkė priminė, kad tikrieji teršėjai yra „Klaipėdos vandens” klientai – fiziniai asmenys, įstaigos, įmonės. Žinia, įmonė dar 2019 m. lapkritį atliko tyrimus, kurių metu iš skirtingų objektų paėmė nuotekų mėginius. Iš jų paaiškėjo, jog nuotekas su ftalatais ir fenoliais išleidžia Klaipėdos apygardos prokuratūra, Klaipėdos miesto savivaldybė, „Sodra” (Smiltelės g. 12A), darželis-mokykla, esanti Minijos g. 180, Mogiliovo gatvės gyventojai ir net pati Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos valdyba.

Miesto straipsnių vidus

„Paradoksali situacija, kad baudžiama įmonė, kuri neturi galimybių išvalyti, bet pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą privalo priimti visas nuotekas”, – sakė teisininkė.

Tuo metu AAD Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Zablockienė teigė, jog nėra duomenų, ar iš viso „Klaipėdos vanduo” yra bandęs išvalyti tokias medžiagas iš nuotekų. Ji akcentavo ir aplinkybę, kad dėl to, jog savo taršos leidime nebuvo deklaravusi tokių teršalų įmonė išvengė ir atitinkamo taršos mokesčio.

„Lietuvos mastu tai ne pirma tokia byla, yra bausti Kauno, Kėdainių vandenys. <…> Yra mokslininkų rekomendacijos, įmonės turi domėtis ir daryti”, – teigė specialistė.

Ji negalėjo pasakyti, kodėl tiek ilgai buvo sprendžiama dėl sankcijos paskyrimo. Anot specialistės, tam numatytas dvejų metų terminas nepažeistas.

Jos kolegė Asta Peleckienė savo ruožtu akcentavo, kad „Klaipėdos vandeniui” 2014-2019 metų laikotarpiu kasmet buvo siunčiami tyrimų rezultatai, kuriais buvo informuojama, kad nuotekose yra tokių teršalų.

„Seniai žinojo ir suprato bedrovės atstovai, bet piktybiškai vengė turėti tokį leidimą”, – teigė ji.

Kartu posėdžio metu buvo paminėtas ir faktas, jog prokurorai dėl tokios taršos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes šių medžiagų iš nuotekų kol kas esą yra neįmanoma išvalyti.  

Sprendimą dėl pirmojo skundo teismas skelbs gegužės viduryje, o antrojo išnagrinėti per vieną posėdį nepavyko, nes šioje byloje, anot teismo, yra svarbu išsiaiškinti, kodėl Aplinkos apsaugos agentūra tik per keturis mėnesius pakeitė taršos leidimo sąlygas, nors pagal teisės aktus tai turėjo padaryti per 20 dienų po kreipimosi. Sankcija įmonei buvo skirta tuo metu, kai ji jau buvo pateikusi prašymą patikslinti taršos leidimą.

„Viena aplinkosaugos institucija vilkina sprendimą priimti, o kita taiko sankcijas. Gaunasi taip, kad keturis mėnesius įmonė negalėjo iš jokių abonentų priimti nuotekų, bet Geriamojo vandens ir nuotekų įstatymas įpareigoja tai padaryti. <…> Formaliai tik pažiūrėjo, kad nėra taršos leidime ftalatų, nežiūrėjo į tai, kad jau buvo pateiktas prašymas tikslinti”, – teigė J. Juškaitė, anot kurios, toks sprendimas neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo, nei teisingumo principų.  

Tuo metu A. Peleckienė laikėsi pozicijos, kad tokia aplinkybė neatleidžia įmonės nuo atsakomybės, nes pasitikslinti taršos leidimą ji turėjo jau gerokai anksčiau. 

„Pagal tokią logiką galėjo išleisti bet kokias nuotekas ir būti nebaudžiama, negalima jos tikrinti. Paraiškos pateikimas nesudaro sąlygų teršti, nepaisyti įstatymų, neatleidžia nuo atsakomybės”, – teigė A. Peleckienė.

Visgi, argumentuodamas tuo, kad „valstybės yra visuma institucijų, kurios įpareigojamos veikti kartu, siekiant bendro rezultato ir tikslo”, šį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Remigijus Arminas, įpareigojo iki kito posėdžio teismui patekti visą medžiagą, susijusią su patikslinto taršos leidimo išdavimu.


    2021-04-26

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt