Nors Klaipėdos apygardos teismas prieš porą savaičių panaikino nuobaudas buvusiems uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos vanduo” laikiniesiems vadovams už tai, kad po išvalymo jos nuotekų valykloje Dumpiuose į marias išleidžiamame vandenyje buvo viršijamos leistinos pavojingais laikomų teršalų normos, pačiai įmonei vienos tokios sankcijos pirmos instancijos teisme panaikinti nepavyko.

Dėl antrosios baudos panaikinimo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai sprendimą skelbs birželį.

Dumpiuose esanti nuotekų valykla. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nepateisinamai ilgai nevykdė prievolės

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad tiek buvę laikinieji įmonės vadovai Algirdas Špučys bei Alenas Gumuliauskas, tiek pati įmonė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) buvo nubausti 350 ir 375 eurų baudomis už tai, kad 2019 m. sausį ir gruodį inspektoriams paėmus į Kuršių marias išleidžiamų komunalinių nuotekų mėginius ir atlikus laboratorinius tyrimus buvo nustatyta, jog jose rasta Di(2-etilheksil) ftalato, 4–nonilfenolio (šakotasis), nonilfenolių (techninis mišinys), nors šios pavojingomis laikomos medžiagos nebuvo nurodytos prie išleidžiamų į gamtinę aplinką teršalų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai buvo patvirtinęs tokių sankcijų teisėtumą buvusiems bendrovės vadovams, bet Klaipėdos apygardos teismas šį sprendimą panaikino ir administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.

Pati įmonė dėl tokių dviejų sankcijų pateikė skundus Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Vieną iš jų jau išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė, paskelbė, kad „Klaipėdos vanduo” nubaustas pagrįstai.

Anot teismo, abejoti, kad aplinkosaugininkai tinkamai ir vadovaujantis teisės aktais paėmė mėginius ir netikėti jų paėmimo bei tyrimo protokolais nėra jokio teisinio pagrindo.

Taip pat akcentuoja, kad įmonė daug metų yra viešas geriamojo vandens tiekėjas bei nuotekų tvarkytojas, todėl neabejotinai išmano teisės aktus ir žino, jog pagal turimą taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimą į aplinką gali būti išleidžiamos tik jame nurodytos nuotekos arba nedelsiant turėjo pasirūpinti, jog leidimas būtų pakeistas.

Konstatuota, kad įmonė „nepateisinamai ilgai nevykdė” tokios prievolės, o AAD sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad „Klaipėdos vandens” skundas buvo atmestas. Tačiau šis sprendimas dar gali būti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Formalus dalykas?

Tuo metu dėl kitos sankcijos, skirtos už 2019 m. gruodį nuotekose fiksuotus ftalatus, byla buvo baigta nagrinėti tik šią savaitę.

Įmonei teisme atstovavusi teisininkė Jolita Juškaitė posėdžio metu akcentavo, kad mėginiai paimti tada, kai įmonė jau prieš kelis mėnesius buvo pateikusi prašymą tikslinti TIPK leidimą. O pati procedūrą esą užtruko dėl to, kad Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) paprašė patikslinti kai kuriuos duomenis.

Pasak teisininkės, kaip iki taršos leidimo pakeitimo buvo išleidžiamos nuotekos su ftalatais, taip ir po jo pakeitimo išleidžiamos, nes nėra technologijų, kurios galėtų juos išvalyti.

„Tas įrašymas yra formalus dalykas”, – teigė teisininkė, tvirtinusi, jog tokia sankcija prieštarautų protingumo, sąžiningumo kriterijams.

Ji akcentavo, kad jei įmonė būtų sustabdžiusi nuotekų priėmimą tol, kol AAA patikslino leidimą (procedūra truko apie keturis mėnesius) būtų kilusi milžiniška ekologinė katastrofa.

Tačiau AAD atstovė Asta Peleckienė laikėsi pozicijos, kad aplinkybė, jog tarša nustatyta TIPK leidimo tikslinimo metu, neatleidžia nuo administracinės atsakomybės.

„Prievolę tikslinti leidimą turėjo iš daug anksčiau. Jei tai būtų padariusi, galimai ir nebūtų tokio pažeidimo”, – sakė A. Peleckienė.

Sprendimą šioje byloje teismas skelbs birželį.

INFORMACIJA

„Klaipėdos vanduo” dar 2019 m. lapkritį atliko tyrimus, kurių metu iš skirtingų objektų paėmė nuotekų mėginius. Iš jų paaiškėjo, jog nuotekas su ftalatais ir fenoliais išleidžia Klaipėdos apygardos prokuratūra, Klaipėdos miesto savivaldybė, „Sodra” (Smiltelės g. 12A), darželis-mokykla, esanti Minijos g. 180, Mogiliovo gatvės gyventojai ir net pati Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos valdyba.

Ftalatai, naudojami siekiant padaryti plastiką lankstesnį, skaidresnį, ilgaamžiškesnį, yra siejami su endokrininės sistemos ir vystymosi sutrikimais, hiperaktyvumu ir galimai net vėžiniais susirgimais. Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje, buitinėje chemijoje, ji naudojama medžio apdailos priemonėse. Ftalatai taip pat gali slypėti minkštuose plastmasiniuose žaisluose, kūdikių buteliukuose, čiulptukuose, plastmasinėse staltiesėse, seilinukuose, dušo užuolaidose.

Alkilfenoliai yra dirbtinės cheminės medžiagos, naudojamos popieriaus masės ir popieriaus gamyboje, tekstilės, apmušalų, žemės ūkio pesticidų, metalų ir plastikų gamyboje, naudojamos tekstilės pramonėje dažant audinius. Buityje paplitusi alkifenolių rūšis – nonilfenolio etoksilatas (NPE), kuris ypač gerai žinomas dėl valomųjų savybių ir dedamas į įvairias dezinfekavimo ir valymo priemones.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos teigimu, Lietuvoje nėra nė vienos veikiančios nuotekų valyklos, kurioje komunalinių nuotekų valymas būtų vykdomas naudojant mikroteršalų valymo technologijas, o technologinių sprendimų ftalatų ir fenolių valymui esą kol kas nėra visame pasaulyje.

Teigiama, kad kol kas tik mažose Šveicarijos bei Vokietijos laboratorijose atliekami eksperimentai, o pramoninių įrenginių rinkoje nėra, tad net ir investuoti nėra į ką.