Uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos vanduo”, teismui skundžianti aplinkosaugininkų sprendimus skirti finansines sankcijas už tai, kad po išvalymo jos nuotekų valykloje Dumpiuose į marias išleidžiamame vandenyje buvo viršijamos leistinos pavojingais laikomų teršalų normos, pasiekė dvi pergales.

Klaipėdos apygardos teismas neskundžiamais sprendimais panaikino Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, kuriomis buvusiems laikiniesiems įmonės vadovams Algirdui Špučiui ir Alenui Gumuliauskui buvo patvirtintos po 350 eurų siekusios baudos.

Alenas Gumuliauskas ir Algirdas Špučys. Martyno Vainoriaus nuotr.

A. Špučys buvo nubaustas 350 eurų bauda už tai, kad dar 2019 m. sausio 22 d. inspektoriams paėmus į Kuršių marias išleidžiamų komunalinių nuotekų mėginius ir atlikus laboratorinius tyrimus buvo nustatyta, jog jose rasta Di(2-etilheksil) ftalato, 4–nonilfenolio (šakotasis), nonilfenolių (techninis mišinys), nors šios pavojingomis laikomos medžiagos nebuvo nurodytos prie išleidžiamų į gamtinę aplinką teršalų.

A. Špučį laikinojo „Klaipėdos vandens” generalinio direktoriaus pareigose pakeitęs A. Gumuliauskas tokia pat 350 eurų bauda buvo nubaustas už tai, kad Di(2-etilheksil) ftalato ir dibutilftalato koncentracijų viršijimai buvo nustatyti 2019 m. gruodį Dumpių nuotektų valykloje paimtuose mėginiuose.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė prieš porą mėnesių abiejų vyrų skundus buvo atmetusi ir paliko galioti aplinkosaugininkų paskirtas baudas. Tačiau buvę laikinieji „Klaipėdos vandens” vadovai su tuo nesutiko ir pateikė skundus Klaipėdos apygardos teismui. Čia juos ėmėsi nagrinėti skirtingi teisėjai – Eduardas Maškevičius ir Aurelija Sadauskaitė, bet abu priėmė analogiškas nutartis.

A. Špučio skundą nagrinėjusi teisėja A. Sadauskaitė sutiko, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog pažeidus nuotekų mėginio ėmimo procedūrą (mėginį parą išlaikius plastikiniuose semtuvuose) galėjo būti iškreipti nuotekų mėginių tyrimo rezultatai. Taip pat akcentuota aplinkybė, kad A. Špučys iki pažeidimų fiksavimo įmonei vadovo tik tris savaites ir neturėjo jokios objektyvios galimybės per tokį trumpą laiką suorganizuoti įrangos, galinčios išvalyti ftalatais ir nonilfenoliais užterštas nuotekas, įdiegimą.

A. Gumuliausko skundą nagrinėjęs teisėjas E. Maškevičius konstatavo, kad nors „Klaipėdos vandeniui” jau nuo 2014 metų buvo žinoma, jog jis į aplinką išleidžia išduotame taršos leidime nenurodytas medžiagas, A. Gumuliauskas negali būti atsakingas už pažeidimu, padarytus iki tol, kol jis 2019 m. lapkričio 14 d. pradėjo eiti laikinojo įmonės vadovo pareigas.

Abiejuose sprendimuose cituojamos Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento pateiktos išvados, kad Lietuvoje nėra nė vienos veikiančios nuotekų valyklos, kurioje komunalinių nuotekų valymas būtų vykdomas naudojant mikroteršalų valymo technologijas, o technologinių sprendimų ftalatų ir fenolių valymui esą kol kas nėra visame pasaulyje.

Teigiama, kad kol kas tik mažose Šveicarijos bei Vokietijos laboratorijose atliekami eksperimentai, o pramoninių įrenginių rinkoje nėra, tad net ir investuoti nėra į ką.

A. Gumuliausko atveju akcentuota ir aplinkybė, kad įmonė dar 2019 m. rugsėjo pabaigoje kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl jai išduoto taršos leidimo patikslinimo, kad išleidžiamose nuotekose būtų pažymėti ir ftalatai, o vėliau, sužinojusi apie tyrimų rezultatus, kreipėsi ir dėl dibutilftalatų įtraukimo.

Tad pirmos instancijos nutartys neskundžiamais sprendimais buvo pripažintos neteisėtomis ir nepagrįstomis, o buvusių laikinųjų įmonės vadovų atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

„Klaipėdos vanduo” Regionų apygardos administraciniam teismui yra pateikusi ir du skundus dėl aplinkosaugininkų skirtų analogiškų finansinių sankcijų ir kaip juridiniam asmeniui. Viena iš šių bylų jau yra išnagrinėta, bet sprendimas dar nepaskelbtas, o kitoje padaryta pertrauka, kol teismui bus pateikta papildoma medžiaga.

INFORMACIJA

„Klaipėdos vanduo” dar 2019 m. lapkritį atliko tyrimus, kurių metu iš skirtingų objektų paėmė nuotekų mėginius. Iš jų paaiškėjo, jog nuotekas su ftalatais ir fenoliais išleidžia Klaipėdos apygardos prokuratūra, Klaipėdos miesto savivaldybė, „Sodra” (Smiltelės g. 12A), darželis-mokykla, esanti Minijos g. 180, Mogiliovo gatvės gyventojai ir net pati Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos valdyba.

Ftalatai, naudojami siekiant padaryti plastiką lankstesnį, skaidresnį, ilgaamžiškesnį, yra siejami su endokrininės sistemos ir vystymosi sutrikimais, hiperaktyvumu ir galimai net vėžiniais susirgimais. Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje, buitinėje chemijoje, ji naudojama medžio apdailos priemonėse. Ftalatai taip pat gali slypėti minkštuose plastmasiniuose žaisluose, kūdikių buteliukuose, čiulptukuose, plastmasinėse staltiesėse, seilinukuose, dušo užuolaidose.

Alkilfenoliai yra dirbtinės cheminės medžiagos, naudojamos popieriaus masės ir popieriaus gamyboje, tekstilės, apmušalų, žemės ūkio pesticidų, metalų ir plastikų gamyboje, naudojamos tekstilės pramonėje dažant audinius. Buityje paplitusi alkifenolių rūšis – nonilfenolio etoksilatas (NPE), kuris ypač gerai žinomas dėl valomųjų savybių ir dedamas į įvairias dezinfekavimo ir valymo priemones.